„Kaip jau buvo skelbta spaudoje, Lietuvoje civilinės bylos pirmąja instancija vidutiniškai išnagrinėjamos per 50 dienų, kai tuo tarpu Estijoje – per 200, o Maltoje net per 800 dienų“, – pateikdama Europos komisijos ataskaitos duomenis, pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Petkevičienė.
„Šioje ataskaitoje matyti, kad Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, vertinama pakankamai gerai ir yra pirmaujančių pozicijoje. Tačiau visuomenė akylai stebėdama pavienes rezonansines bylas, kurios tęsiasi pakankamai ilgai, nuomonę formuojasi vertindama tik jas“, – teigė teisėja.
„Iš savo ir kolegų praktikos galiu pasakyti, kad bylas vilkina dažniausiai proceso dalyviai, kalbant apie baudžiamąsias bylas – kaltinamieji, kurie jaučia sprendimo baimę. Pastarieji imasi visų priemonių, kad teismo sprendimas būtų vis atidėliojamas“, – radijo laidoje teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pavaduotojas G. Viederis.
Laidos dalyviai pabrėžė, kad visų teisėjų pareiga yra užkirsti kelią bylos vilkinimui ir paminėjo ne vieną priemonę, kuria galima išvengti šios problemos. Diskusijoje dalyvavę teisėjai pripažįsta, jog priemonių teismo proceso vilkinimui yra pakankamai daug ir teisėjai jomis gali aktyviai naudotis.
„Teisėjas proceso metu turi nustatyti protingus terminus, per kuriuos proceso dalyviai turi pristatyti tam tikrus dokumentus teismui. Taip pat galima atidėti procesą, palikti ieškinį nenagrinėtą, priimti sprendimą už akių ar netgi skirti baudą“, – teigė Civilines bylas nagrinėjanti teisėja V. Petkevičienė.
Pasak G. Viederio, pagrindinis ginklas, kovojant su baudžiamųjų bylų vilkinimu – baudos. „Baudos už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties yra numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, o teisėjas turi būti aktyvus ir tuo naudotis“, – teigė G. Viederis.
Teisėjai atkreipė dėmesį, kad žmonių noras gauti teismo sprendimą čia ir dabar ne visada būna adekvatus. „Teismas nėra greituosius kreditus išduodanti firma, sprendimas nėra priimamas per 15 minučių. Teisėjui privalu įsigilinti į bylos esmę ir laikytis taisyklių, kurios yra įtvirtintos įstatymuose“, – sakė G. Viederis.
Kalbėdamas apie bylas, kurios nutraukiamos suėjus senaties terminui, teisėjas patikslino: „Baudžiamųjų bylų, kuriose iš tikrųjų gresia senaties suėjimo terminas nėra daug – 0,1 proc. nuo visų išnagrinėtų bylų. Šiandien, esant ypatingai aukštiems reikalavimams teisėjams, retas kuris drįstu nesiimti jokių priemonių ir leisti, kad byla baigtųsi suėjus baudžiamosios atsakomybės patraukimo senaties terminams“.
2012 m. apylinkių ir apygardų teismuose pirma instancija buvo išnagrinėtos 181 877 civilinės bylos, 20 665 baudžiamosios bylos, 75 470 administracinių teisės pažeidimų bylų. Ilgiau, kaip vienerius metus buvo nagrinėjamas 1 proc. civilinių bylų, 4 proc. baudžiamųjų, 0,04 proc. administracinių teisės pažeidimų bylų.