Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo ir Mykolo Romerio universiteto profesoriaus A.Bakavecko, pasak dienraščio, skolos istorija prasidėjo dar 2005 metais.

Tuomet Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju dirbęs A.Bakaveckas nutarė Vilniaus rajono Didžiasalio kaime už 110 tūkstančių litų nusipirkti 20 arų sklypą. Su sklypo savininke 67-erių M.Janovič buvo sudaryta preliminari pirkimo ir pardavimo sutartis.

Dienraščio teigimu, užtruko sklypo padalijimo darbai, tad 2007 metais A.Bakaveckas pareikalavo grąžinti jo sumokėtus pinigus su palūkanomis – iš viso 118 tūkstančių litų. Šiuos pinigus M.Janovič pasiskolino iš vienos privačios bendrovės bei Vilniaus apygardos teismo pirmininko patarėjos Elinos Kolyško ir pervedė į teisėjo A.Bakavecko sąskaitą.

Tačiau net ir atgavęs pinigus su palūkanomis, teisėjas nesutiko M.Janovič grąžinti žemės. Pasak "Lietuvos ryto", jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kad ginčytinas sklypas būtų pripažintas kaip jo nuosavybė. Beveik dvejus metus, kol vyko teismo procesai, nemokėdamas jokių palūkanų A.Bakaveckas turėjo ir 118 tūkstančių litų, ir sklypą.

Galutinį sprendimą dėl šio sklypo Apeliacinis teismas priėmė 2009 metų balandžio mėnesį. Pagal šią nutartį A.Bakaveckui nuosavybės teise atiteko sklypas Didžiasalio kaime. Jis taip pat buvo įpareigotas M.Janovič grąžinti 74 tūkstančius litų iš gautos 118 tūkstančių litų sumos.

Teismas nurodė, kad dėl kitų 44 tūkstančių litų M.Janovič turi bylinėtis atskirai, nes šiuos pinigus į A.Bakavecko sąskaitą pervedė E.Kolyško. Taip ši vykdomoji byla atiteko antstoliui Dariui Bliznikui.

A.Bakaveckas, anot "Lietuvos ryto", ilgai nekreipė dėmesio į antstolio raginimus grąžinti pinigus. Maža to – jis pateikė antstoliui vykdomąjį raštą, kad pati M.Janovič jam yra skolinga 3800 litų. Taip teismai įvertino jo bylinėjimosi išlaidas.

Gavęs šiuos dokumentus, antstolis sumažino A.Bakavecko skolą ir toliau reikalavo grąžinti pinigus M.Janovič.

A.Bakaveckas, dienraščio teigimu, dalimis grąžino didžiąją dalį skolos, tačiau iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs. Pasiūlius galutinai atsiskaityti, teisėjas A.Bakaveckas pareikšdavo, kad nebėra skolingas ir daugiau pinigų nemokės.

Viso šio išieškojimo proceso įkarštyje Lietuvos syriausiajame administraciniame teisme atsidūrė D.Blizniko ginčas su Teisingumo ministerija. Antstolis skundė ministerijos sprendimą dėl jam paskirtos atestacijos.

Atsitiktinai ar ne, tačiau nagrinėti šią bylą buvo paskirta teisėjų kolegijai, kurioje buvo ir A.Bakaveckas. Apie būsimą posėdį nei antstolis, nei jo advokatas, pasak "Lietuvos ryto", nebuvo įspėti. Vietoj pranešimo apie būsimą teismo posėdį jie gavo sprendimą, kad antstolio skundas atmestas.

Kad teisėjas A.Bakaveckas nenusišalino nuo bylos ir apie ją nepranešė D.Bliznikui, papiktino Antstolių rūmus.

Šių rūmų atstovai kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją prašydami įvertinti A.Bakavecko veiksmus.

Komisijos posėdyje, anot dienraščio, teisėjas tvirtino, kad dar 2010 metų pabaigoje, kai jis nagrinėjo D.Blizniko skundą, vykdymo procesas jau seniai buvo pasibaigęs. Esą paskutinis veiksmas buvo atliktas kovo mėnesį. Tačiau teisėjas esą nutylėjo, kad tuomet buvo baigtas vykdymo procesas ne dėl jo skolos M.Janovič, bet dėl pačiam teisėjui priteistų 3800 litų bylinėjimosi išlaidų.

Komisijos nariai savo kolegos argumentais patikėjo. Nors komisija nustatė, kad teisėjas A.Bakaveckas neužtikrino nešališkumo ir teisingumo principo, įpareigojančio nusišalinti, dėl pažeidimo mažareikšmiškumo nutarė drausmės bylos nekelti.

Apgauta besijaučianti M.Janovič nenuleidžia rankų ir toliau bando ieškoti savo teisybės.

Neseniai ji kreipėsi į Aukščiausiojo teismo pirmininką Gintarą Kryževičių ir guodėsi, kad net Teisėjų etikos ir drausmės komisija negali paveikti A.Bakavecko.

Tačiau G.Kryževičius moteriai prisipažino, kad ir jis neturįs įgaliojimų paveikti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.

A.Bakaveckas šiuo metu atostogauja. Jo padėjėja pareiškė, kad teisėjas nieko nekomentuos.