Lietuvos teismai ikiteisminio tyrimo metu per dažnai įtariamiesiems skiria griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taip mano Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) pirmininkas Algis Norkūnas.
Algis Norkūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Problema sudėtinga: ar areštuoti žmogų, kol neįrodyta jo kaltė? Vertinant Europos mastu, Lietuvoje labai dažnai taikomi suėmimai, Lietuvai dėl to priekaištaujama. Tuo metu suėmimas – pati griežčiausia ir išimtinė priemonė, yra kitų būdų užtikrinti nesutrukdyti tyrimo eigai“, – pirmadienį atsakinėdamas į skaitytojų klausimus DELFI konferencijoje pareiškė A. Norkūnas.

„Ši priemonė (suėmimas – aut. past.) neturėtų būti taikoma tik tyrimo institucijų patogumui, teisėjas turi užtikrinti ir žmogaus teises. 2012 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto iniciatyva rengta konferencija, joje konstatuota, kad suėmimas ikiteisminiame tyrime taikomas Lietuvoje pernelyg dažnai. Tokiomis sąlygomis teisėjams dirbti labai sudėtinga“, – sakė A. Norkūnas.

Jo teigimu, „teisėjo darbas – išspręsti turimą situaciją, kartais sprendimai gali būti visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai, nes susiję su prieštaringai vertinamomis aplinkybėmis“.

„Kaip bebūtų, teisėjas privalo priimti sprendimą turimoje situacijoje, pavyzdžiui, jei tai susiję su suėmimu – reikia tą padaryti remiantis surinktais duomenimis ir įstatymais“, – pažymėjo LAT teisėjas.

Pasak jo, po paskutiniojo skandalo, kai į laisvę buvo paleistas Tadžikistano pilietis, Vilniaus apygardos teismas norėjo viešai paaiškinti savo sprendimo motyvus, tačiau tam buvo būtinas prokurorų sutikimas – tik jų leidimu gali būti atskleidžiami ikiteisminio tyrimo duomenis.

„Ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimas labiau susijęs su ikiteisminio tyrimo atlikimu, kurį vykdo tyrėjai, o koordinuoja prokuroras. Teismo veikla yra ribota ir epizodinė: suėmimai, įrodymų patvirtinimas, tad viešumo principas veikia ribotai. Tai reglamentuota įstatymu, kuris draudžia garsinti ikiteisminio tyrimo duomenis be prokurorų leidimo ir net teisėjas, neturėdamas prokuroro leidimo, negali viešinti ar publikuoti viešinamojo dokumento. Paskutiniuoju atveju teisėjas ir vėliau teismo pirmininkas, spaudos tarnyba teiravosi, ar gali būti viešinami teisėjo priimtos nutarties argumentai. Tokio leidimo prokuroras nedavė“, – atsakydamas į DELFI skaitytojo klausimą pabrėžė A. Norkūnas.

Jo teigimu, kai asmuo būna neteisingai suimtas ar apkaltintas, „kartais ir atsiprašinėjimų neužtenka – jei prieš žmogų buvo pritaikyti neteisėti veiksmai, žmogaus teisės turi būti apgintos“.

„Kartais valstybė moka kompensaciją už tai, kad žmogus buvo neteisėtai suimtas“, – sakė LAT teisėjas.

Paklaustas, kaip vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvą ikiteisminio tyrimo veiksmus apeliacinės instancijos teisme perduoti nagrinėti ne vienam, o trim teisėjams, A. Norkūnas sakė: „Tai vienas iš sprendimo variantų – reikėtų pagalvoti, ar tai iš tikrųjų išspręs problemą. Gal reikėtų numatyti šiuos klausimus nagrinėjančių teisėjų specializaciją. Tai padėtų formuojant vienodą praktiką, be to, informacija iš ikiteisminio tyrimo būtų koncentruojama vienoje vietoje. Galimi atveji, kai šis aspektas bus svarbus. Bet sprendžiant šiuos klausimus reikia atsižvelgti ir į kitų institucijų interesus: prokurorų, operatyvinių tarnybų, tyrėjų“.

Nežiūrint į teismų sistemą vis sudrebinančius skandalus, TEDK pirmininkas mano, kad neseniai teismų užsakymu atliktos visuomenės apklausos duomenys, jog teismais pasitiki 51 proc. Lietuvos gyventojų, iš tikrųjų atspindi tikrąją padėtį šalies teismuose.

„Manau, kad dar daugiau pasitiki, ypač tie, kurie buvo teismuose, – matau tų žmonių požiūrį į teismą, teisėją. Minėto tyrimo metu buvo aukštai įvertintas teisėjų profesinis pasirengimas. Pavyzdžiui, nepasitikėjimo teismais didžiausia priežastis – 45 proc. – abstraktūs įsitikinimai apie korupciją teismuose“.

Jei reikės, sugebės išnagrinėti ir N. Venckienės bylą

Pasak jo, tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 3 tūkst. asmenų.

„Apklausos metu nebuvo lyginama su kitomis institucijomis – Bažnyčia, ugniagesiais. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokiu pagrindu asmenys susidarė vieną ar kitą nuomonę. Mes tyrimo duomenis vertiname kaip daug objektyvesnius negu kitais atvejais. Tas pats tyrimas atliekamas jau ne pirmus metus, todėl galime lyginti ir matyti tendenciją: yra pasitikėjimo augimas. Be to, pasitikėjimas kilo vertinant ne tik teismus, bet ir kitas teisėsaugos institucijas“, – sakė TEDK pirmininkas.

Paklaustas, ar Lietuvos teismai sugebės objektyviai išnagrinėti buvusios savo kolegės, šiuo metu į užsienį pasprukusios Seimo narės Neringos Venckienės baudžiamąją bylą, jeigu tokia pasieks teismą, A. Norkūnas sakė: „Manau, kad Lietuvos teismai – pakankamai nepriklausomi ir Lietuvoje iš esmės užtikrinamas teisingas teismas. Manau, šiuo metu teismai jau pakankamai atsispiria ir politinėms įtakoms, ir finansinėms galioms, verslo, žiniasklaidos įtakai. Tai liudija, kad yra realiomis bausmėmis nuteistų aukštų pareigūnų: ministrų, viceministrų, be to, teisiami valdančiosios daugumos politikai, taip pat priimti sprendimai, susiję su milijoniniu verslu, pavyzdžiui, botelių byla, ar didelį ažiotažą sukėlusi Garliavos istorija“.

A. Norkūnas nesiryžo vertinti Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės iniciatyvos panaikinti Baudžiamojo kodekso straipsnį už teismo įžeidimą.

„Tai – pasirinkimo reikalas, o pasirinkti turi įstatymų leidėjai“, – DELFI svečio teigimu, labai svarbus ginamas interesas yra teismo nepriklausomumas.

Jis pabrėžė, kad teismai stengiasi išlikti santūrūs bei dalykiški net ir tuomet, kai sulaukia išpuolių iš politikų.

„Negalima sakyti, kad mes iš viso nereaguojame, bet iš to nedarome ažiotažo. Stengiamės tai daryti santūriai ir dalykiškai, mūsų tikslas – pasiekti rezultatą, o ne sukelti sensaciją“, – pažymėjo A. Norkūnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos megaprojektas įgauna formą: Putinui tai ypač svarbu (592)

Tolydžio aiškėjanti Kerčės tilto konstrukcija jau kurį laiką yra vienas iš didžiausią...

Svetimus pinigus saugančiose įstaigose galima rasti tikrai prašmatnių automobilių (16)

Lietuvos banko pranešimas apie tai, kad kredito unija „ Taupkasė “ yra įsigijusi prabangius...

Atviras Krivicko interviu: apie naują verslą, žmonos knygą ir ilgametės santuokos paslaptis (133)

Iš televizijos pasitraukęs Kristupas Krivickas , regis, tapo tik dar įdomesnis žmonėms. Kaip...

Šlapdribos nuniokotai Klaipėdai dar vienas smūgis: vėl skandina lietus (6)

Klaipėdiečiams dar neatsigavus po savaitės pradžioje miestą skandinusios stichijos, sekmadienį...

Panevėžio rajone dingo paauglys, policija, kariai ir savanoriai šukuoja apylinkes (19)

Lapkričio 18 d. apie 11 val. iš namų Panevėžio r., Dembavos k., Melioratorių g., išėjo...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Žalgiris“

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Žalgiris“. Tiesiogiai iš...

Lietuvos vyskupai susėdo bendrų pietų su vargstančiaisiais (33)

Sekmadienį minint Vargstančiųjų dieną, sostinės socialinio centro „Betanija“ valgykloje prie...

Pirmieji Seimo metai: visas darbas – tik maišymas toje pačioje sriubos lėkštėje? (247)

Dabartinis Seimas žadėjo dideles ir greitas reformas, bet metai jau prašvilpė, prašvilps ir dar...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Šiauliai“ - „Pieno žvaigždės“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Šiauliai“ - „Pieno žvaigždės“. Tiesiogiai iš...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Dzūkija“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Dzūkija“. Tiesiogiai iš Utenos.