Teisėjai: teisingumo sistemos finansavimui reikia nacionalinio valdžių susitarimo

Šis raginimas yra išdėstytas rezoliucijoje, priimtoje per Visuotinį teisėjų susirinkimą penktadienį.

„Teismų darbo organizavimą, valstybės biudžeto formavimą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtinti europinius standartus atitinkantį teismų sistemos finansavimo modelį“, – ragina per 400 į susirinkimą susirinkusių įvairių Lietuvos teismų teisėjų.

Teisingumo vykdytojai Seimą, prezidentą ir Vyriausybę prašo susitelkti ir artimiausiu metu bendromis pastangomis išspręsti „nepakankamo ir neadekvataus“ teismų sistemos finansavimo klausimą, kad būtų užtikrintas tinkamas teismų funkcijų vykdymas ir deramas einamoms pareigoms teisėjų ir teismuose dirbančių asmenų darbo užmokestis.

Finansavimas – nepakankamas

Teisėjai pabrėžia, kad jau daugelį metų teismų sistemos finansavimas yra kritiškai nepakankamas ir ženkliai mažina teisėjo profesijos patrauklumą, todėl verčia rinktis kitą profesinę veiklą, teismai susiduria su teisėjų ar teismo personalo trūkumu, lėšų nepakankamumu atsiskaitant už teisingumo vykdymui būtinas paslaugas.

Po 2019 metų neskirta lėšų teismų personalo atlyginimų koeficientams didinti, todėl jų atlyginimas artėja prie minimalios mėnesinės algos.

„Ar su ištiesta ranka vaikščiojantis teismas tikrai yra teisminė valdžia?“, – per susirinkimą klausė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Rezoliucijoje nurodoma, kad teisėjų ir kitų teismų darbuotojų darbo užmokestis turi atitikti jų profesinę kvalifikaciją, atsakomybę, viešąsias pareigas ir užtikrina pareigų orumą, o darbo užmokesčio augimas garantuojamas kylant šalies ekonomikai.

„Trūksta resursų ir žmonių, trūksta pinigų ir padėjėjų, esant tokiai situacijai. Blogėja vidinė atmosfera. Į mūsų geriausius padėjėjus kėsinasi advokatai. Jeigu neturėsim teisėjų, tiek nuskursim, kad teismuose dirbs, kurie kitur darbo neranda“, – apgailestavo S. Rudėnaitė.

Diskutuoja apie reputaciją

Vilniaus rajone penktadienį vyksta Visuotinis teisėjų susirinkimas – tai aukščiausia teismų savivaldos institucija.

Į kas dvejus metus vykstantį susirinkimą šaukiami visi Lietuvos teisėjai ir sprendžiami svarbiausi teismų sistemos klausimai. Susirinkime kalbama apie teismų reputaciją, dešimtmečio viziją.

„Korupcija lydi bet kokią temą, nepavyksta išvengti klausimų, kodėl teisėjai ima kyšius ir važiuoja girti. Bet pažiūrėkim į visuomenę. Mes neglostom, kurie pažemina autoritetą, negailestingi pažeidėjams. Krenta mūsų visų autoritetas, nukenčia kiti, kurie nepakantūs korupcijai“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė.

Pastaraisiais metais teismų reputacijai kenkia korupcijos bylos, neblaivūs prie vairo įkliuvę teisėjai.

Patys teisėjai kelia klausimą dėl per mažo darbo užmokesčio.

Kaip skelbė BNS, Lietuvos teismai teigia klimpstantys į milijonines skolas ir galintys sulaukti antstolių, o teismų veikla dėl nemokumo gali laikinai nutrūkti.

Visuotiniame teisėjų susirinkime taip pat ketinama išrinkti naują Teisėjų tarybos narį, išklausyti Teisėjų tarybos veiklos ataskaitą.

Lietuvoje veikia 22 bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai, juose dirba per 700 teisėjų.

2021 metais Lietuvoje išnagrinėta 190,8 tūkst. bylų, dauguma jų – daugiau nei 146 tūkst. – buvo civilinės bylos, susijusios su šeimos santykiais, skolomis ir kitais civiliniais santykiais.