Teisėjai: ginčą galima išspręsti taikiai, mes pasiruošę tarpininkauti

Taikus net ir teismą pasiekusių ginčų sprendimo būdas – mediacija – jau padeda susitaikyti ne tik šeimoms – neseniai mediacija pradėta taikyti ginčuose su valstybės institucijomis. Vien per praėjusius metus buvo įvykdyta beveik 400 teisminės mediacijos procesų ir kone pusė jų pasibaigė taikos sutartimis, o privaloma tapusi neteisminė mediacija, tikėtina, prisidėjo prie mažesnio šeimos bylų skaičiaus teismuose.

Kaip vyksta šis taikinamasis tarpininkavimas? Kokiais atvejais jį galima pasirinkti? Apie visa tai kalba vieni pirmųjų mediatorių Lietuvoje – Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas Artūras Driukas ir Regionų apygardos administraciniame teisme dirbanti mediatorė Rasa Vilūnė.

Svarbiausia – noras susitarti

Teisminė mediacija apibrėžiama kaip ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai – nešališki tarpininkai – padeda ginčo šalims taikiai išspręsti konfliktą teisme nagrinėjamoje civilinėje ar administracinėje byloje.

„Mediacija pagrįsta tarpusavio sutarimu ir laisvanoriškumo principu nuo pat šio proceso pradžios, – teisminės mediacijos esmę aiškina A. Driukas. – Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti bylą nagrinėjantis teisėjas arba bet kuri ginčo šalis, o kita šalis turi sutikti su šiuo ginčo sprendimo būdu. Vienai šaliai nesutikus mediacija negali būti pradėta.“

Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas pažymi, kad mediacija geriausiai veikia būtent šeimos bylose: „Atrodo, tokiose bylose emocijos ima viršų, šalys būna pasiryžusios kovoti iki galo, bet protingi argumentai už taiką, normalius šeimos narių santykius ateityje ir kitus taikos sutarties privalumus paprastai padeda konfliktus išspręsti taikiai.“

A. Driukas paaiškino, kad šeimos bylos priskiriamos civilinių ginčų kategorijai, į kurią patenka ir įvairios darbo (pvz., atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio), prievolinių (pvz., pirkimo-pardavimo sutarčių nevykdymo), daiktinių teisinių santykių (pvz., nuosavybės atkūrimo ar gynimo), intelektinės nuosavybės ir pan. bylos, kuriose taip pat skatinama rinktis taikų ginčų sprendimo būdą.

„Kuo daugiau teisėjų supranta taikos idėją, kuo dažniau bylas nagrinėjantys teisėjai ginčų šalims siūlo teisminę mediaciją, tuo plačiau iš širdies į širdį sklinda kultūrinė taikių susitarimų dvasia“, – teisminės mediacijos idėją pabrėžia komisijos pirmininkas.

Kaip vyksta mediacija?

Teisminė mediacija vyksta teismo mediatoriaus su bylos dalyviais sutartu laiku teismo patalpose ar kitoje suderintoje vietoje. Šiame susitikime gali dalyvauti tik teismo mediatorius, bylos šalys ir kiti asmenys, su kurių dalyvavimu šalys sutiko. Kai civilinėje byloje mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teisminė mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų (susitikimo pradžioje mediatorius pristato mediacijos eigą, sąlygas, trukmę).

Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nebūna pasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti teisminę mediaciją savo lėšomis (nemokamo proceso pabaigos sąlyga būna pristatyta susitikimo pradžioje).

„Mediatorius neturi galios keisti paties ginčo, tačiau gali padėti šalims siekti keisti konflikto, kitos šalies arba savęs ar savo interesų supratimą, keisti požiūrį į tarpusavio santykius, kitos šalies ar savo elgesį, motyvus, įsitikinimus, lūkesčius dėl rezultato“, – teigia mediatorė R. Vilūnė.

Jai antrindamas A. Driukas teigia, kad mediatorius negali reikšti prielankumo vienai ar kitai šaliai, jo pareiga – paskatinti taikiai susitarti.

„Paprastai pačios ginčo šalys randa kompromisą, pačios sutaria dėl visų sąlygų, pačios priima sprendimą, kurio vėliau laikytis būna lengviau, nes jo neprimeta trečioji šalis, pavyzdžiui, teismas“, – didžiausią mediacijos privalumą pabrėžia A. Driukas.

R. Vilūnė, įvertinusi 2020 m. savo mediacijos veiklos rezultatus, pastebi, kad net 85 proc. ginčo šalių, kurios kreipėsi į ją teismo nutartimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ar tiesiogiai dėl mediacijos paslaugų, sudarė taikos sutartis, 4 proc. susitaikė nelikus pagrindo ginčui, 9 proc. pasitraukė iš mediacijos nematant galimybės susitarti, kitos aplinkybės sudarė 2 proc.

Taikiai tartis – apsimoka

„Jei konflikto akivaizdoje taikos vertę suvokti sunku, reikia prisiminti, kad naudotis teismine mediacija – apsimoka, – taikinamojo ginčų sprendimo materialinius privalumus vardija A. Driukas. – Teisminė mediacija yra nemokama paslauga, o ją pasirinkus ir sudarius taikos sutartį, valstybė grąžina 75 procentus žyminio mokesčio, kuris sumokamas kreipiantis į teismą. Be to, mediacija taupo laiką – užtrunka kur kas trumpiau nei bylos nagrinėjimas teisme.“

„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad kartais užtenka ir 4 valandų valstybės finansuojamos mediacijos sesijos, o sudėtingesniais atvejais paprastai užtrunkame 8–12 valandų, kurias praleidžiame tardamiesi net ir keliuose susitikimuose, išdėstytuose per kelias dienas, – pasakoja R. Vilūnė. – Ypač gerai šalis veikia 2–4 savaičių pertrauka tarp mediacijos sesijų: tai tarsi namų darbams skirtas laikas, per kurį jos pradeda kalbėtis, spręsti savo problemas ir tartis.“

Kilus šeimos ginčui ir jį sėkmingai dar iki teismo išsprendus per paskirtą laiką neteisminės mediacijos būdu nėra išleidžiamas nė vienas euras.

„Jei pavyksta susitarti ir ginčo pagrindo nebelieka per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apmokamas 4 valandas ir šalys sutaria sudaryti taikos sutartį, ruošiame ir prašymą teismui, – aiškina mediatorė. – Tada ginčo šalims kainuoja tik tam tikros pažymos, kurias reikia pateikti teismui.“

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Mediacijos įstatymo pakeitimais mediacija tapo privalomu procesu sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

„Stebėdami bendras bylų nagrinėjimo teismuose tendencijas, pamatėme, kad, lyginant su ankstesniais metais, pernai žymiai sumažėjo bylų dėl šeimos teisinių santykių, t. y. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt., 2020 m. buvo išnagrinėtos 15 709 bylos, o 2019 m. – 18 066, 2018 m. – net 18 564, – vardija Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas. – Manome, kad be pandemijos, neišvengiamai turėjusios įtakos 2020 m. į teismus patekusių bylų skaičiui, privalomoji mediacija taip pat buvo viena iš priežasčių, lėmusių sumažėjusį šeimos bylų skaičių.“

Jis taip pat priduria, kad preliminariais duomenimis beveik pusė privalomosios mediacijos procesų baigiama taikos sutartimis ir tokie ginčai nepasiekia teismo.

„Neteisminė mediacija padeda itin greitai pasiekti taiką šeimose, pagerinti santykius su vaikais, palengvina turto dalybas, išlaikymo klausimų sprendimą“, – proceso privalumus dėsto A. Driukas.

Norint rinktis privalomąją mediaciją taip pat reikia bendro šalių sutarimo: iškilus ginčui (pvz., nerandant kompromiso vyro ir žmonos konflikte), reikia užpildyti privalomosios mediacijos prašymo formą arba krieptis tiesiai į mediatorių.

Taikos viltis jau ir administraciniuose ginčuose

Mediatorės R. Vilūnės teigimu, administracinių teismų sistemoje kilo naujų iššūkių – išsiplėtė galimybė teisminę mediaciją taikyti administraciniuose ginčuose: 2019 m. kovo 1 d. įsigalioję Administracinių bylų teisenos ir Mediacijos įstatymų pakeitimai įteisino galimybę teisminę mediaciją pasitelkti sprendžiant ir administracinius ginčus.

„Nors praeitais metais naujasis ginčų sprendimo būdas administracinėje teisenoje buvo taikytas tik 7 teisminės mediacijos procesuose, šių metų pradžioje įsigalioję Mediacijos įstatymo pakeitimai suteikė naujų vilčių“, – R. Vilūnei antrina A. Driukas.

Tikimasi, kad leidimas administracinius ginčus (pvz., tarnybinius valstybės tarnautojų ir institucijų ginčus, valstybės institucijų padarytos žalos ar mokestinių santykių bylas) spręsti ir neteisminiu keliu paskatins dažniau rinktis taikius jų sprendimo būdus, o šie reikšmingai prisidės ir prie teismų darbo krūvio mažinimo, leis taupyti laiką ir lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme.

R. Vilūnė pažymi, kad administracinių ginčų mediacijos procesuose yra labai didelė taikos sutarties sudarymo gailybė: „Taikos sutartis negalima tik bylose dėl norminių teisės aktų, rinkimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Visais kitais atvejais kilus nesutarimams su valdžios institucijomis ginčus galima baigti taikiai su mediatoriaus pagalba tiek prasidėjus bylai teisme, tiek konfliktui nepasiekus teismo.“

Kas gali tapti mediatoriais?

Civilinėse bylose teisminę mediaciją turi teisę vykdyti visi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti mediatoriai, o administracinėse bylose – tik teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 2020 m. pabaigoje teismo mediatoriaus statusą turėjo 1/8 teisingumo vykdytojų – net 104 teisėjai, kurie imasi medijuoti teismo bylomis tapusius ginčus.

Teismo mediatoriaus statusą gali įgyti bet kuris nepriekaištingos reputacijos žmogus, turintis aukštąjį bet kurios studijų krypties universitetinį išsilavinimą, išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos ir išlaikęs mediatorių kvalifikacinį egzaminą.

„Tiesa, būtent teisėjų įrašymo į mediatorių sąrašą klausimus sprendžia mūsų komisija“, – pabrėžia Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas A. Driukas.

„Mediacijos vertę suprasti turi ne tik konfliktuojantys asmenys, bet ir teismuose bylas nagrinėjantys teisėjai, teisinių procesų finansavimą, teismo mediatorių ir teisėjų kvalifikaciją kuruojančios institucijos, – įžvalgomis dalijasi A. Driukas. – Savo komisijos veikla mes visomis išgalėmis sieksime, kad teisėjų ir šalių atstovų teismuose požiūris į teisminę mediaciją nuolat gerėtų, kitaip tariant, drąsinsime kolegas teisininkus suprasti neįkainojamą mediatorių indėlį į mažėjančius ginčų skaičius teismuose ir mažėjantį visuomenės poreikį bylinėtis.“