Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė.

Neišskridusiems dėl oro linijų kaltės – privalo būti suteikta pagalba

2004 metais Europos Parlamentas priėmė Reglamentą Nr. 251/2004 nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles, kai oro linijos atšaukia arba atideda ilgam laikui skrydžius. Šis priimtas teisės aktas apsaugo keleivius, kuriuos buvo atsisakyta vežti (kai oro vežėjas negali priimti keleivio skristi, nors jis laiku atvyko registruotis į skrydį), skrydžio atšaukimo ir atidėjimo atvejais (kai atidedamas 2 valandomis ir ilgiau). Pasak teisėjos Rūtos Latvelės, tokiais atvejais keleiviai pirmiausia turi teisę į informaciją.

„Oro vežėjai yra įpareigojami aiškiai suteikti informaciją, kokias teises turi keleiviai atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, kad keleiviai galėtų veiksmingai tomis teisėmis pasinaudoti. Registracijos į skrydį vietoje turi būti iškabintas keleiviams gerai matomas ir lengvai įskaitomas pranešimas – informacija, ką žmogus gali daryti tokiu atveju, kai pateko į vieną iš šių trijų situacijų. Be to, registracijos arba įsodinimo vietoje keleivis gali gauti tekstą, kuriame išdėstytos jo teisės“, – teigė teisėja.

Skrydį atidėjus ar atšaukus, pasak pašnekovės, oro linijos privalo pasirūpinti keleiviais, kol jie laukia vėlesnio skrydžio.

„Skrydžio atšaukimo ar atidėjimo atveju, keleivis gali tikėtis tam tikrų pagalbos ar paramos priemonių. Pirmiausia, praėjus kuriam laikui, keleiviui suteikiamas nemokamas maitinimas, gaivieji gėrimai. Taip pat keleivis turi teisę nemokamai paskambinti, parašyti elektroninį laišką, išsiųsti pranešimus artimiesiems. Jei skrydis atidedamas ilgiau nei 5 valandoms, žmogus turi teisę į nemokamą nakvynę viešbutyje, kelionę iki jo ir atgal“, – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. Latvelė.

Kompensacijų dydžiai skirtingi

Pagal 2004-02-11 Europos Parlamento ir tarybos Reglamentą (EB) Nr. 261/2004, atidėjus ar atšaukus skrydį, keleiviui mokamos piniginės kompensacijos dydis priklauso nuo to, kokį atstumą turėjo skristi lėktuvas ir kiek jis vėluoja. Pasak teisėjos Rūtos Latvelės, kompensacijų dydžiai skiriasi.

„250 eurų kompensacija keleiviui gali priklausyti, kai skrydžio atstumas yra iki 1500 kilometrų. 400 eurų kompensacija gali priklausyti žmonėms, kurių skrydis vyksta Europos Sąjungos viduje, o atstumas yra didesnis nei 1500 kilometrų arba skrydis yra iš Europos Sąjungos į kitas šalis, kai atstumas siekia nuo 1500 iki 3500 kilometrų. Keleiviai, kurie skrenda ilgesnį nei 3500 kilometrų atstumą, gali gauti ir 600 eurų kompensaciją“ , – pasakojo teisėja.

Tiesa, teisėja išskyrė ir keletą sąlygų, kurias turi atitikti oro tiek vežėjas, tiek keleivis, kad galėtų kreiptis dėl kompensacijos.

„Skrydis privalo būti iš Europos Sąjungos valstybės arba į Europos Sąjungos valstybę, jei skrydį vykdo Bendrijos oro vežėjas. Bendrijos oro vežėju laikoma tokia skrydžių bendrovė, kuriai veiklos licenciją išdavė Bendrijos valstybė narė. O tuo tarpu asmuo, norintis gauti kompensaciją, negali vėluoti į savo skrydį. Jis turi atvykti į oro uostą ir užsiregistruoti likus bent 45 minutėms iki jo. Keleiviui to nepadarius, kompensacija jam nepriklausys“, – teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. Latvelė.

Svarbu pabrėžti, kad oro vežėjas atleidžiamas nuo prievolės mokėti kompensaciją skrydžio atšaukimo ar vėlavimo atvykti į vietą atveju, jei gali įrodyti, kad tai įvyko dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų galima išvengti net ir oro vežėjui imantis visų pagrįstų priemonių.

Nesusitarus – byla gali pasiekti teismą

Dažniausia kompensacijų dėl atidėtų ar atšauktų skrydžių bylos pasiekia teismą, kai kyla oro vežėjo ir keleivio ginčas dėl keleivio teisės į tokią kompensaciją. Pasak teisėjos Rūtos Latvelės, tokiais atvejais teisme sprendžiami įvairūs ir nuo kiekvienos situacijos priklausantys skirtingi klausimai.

Teisėja paminėjo, kad kalbant apie kompensacijos išmokėjimo skrydžio vėlavimo atvykti į paskirties vietą atvejus dažnai ginčai kyla dėlvėlavimo laiko apskaičiavimo.

„Lėktuvas gali vėluoti atvykti sąlyginai trumpą laiką, tačiau keleivis dėl šios priežasties gali nespėti į jungiamąjį skrydį ir į savo kelionės tikslą pavėluoti reikšmingą laiko tarpą. Taigi,ungiamojo skrydžio atveju, sprendžiant dėl kompensacijos už vėlavimą, atsižvelgiama į keleivio vėlavimo atvykti į galutinį savo kelionės tikslą laiką“, – sakė R. Latvelė ir paminėjo, kad dažniausiai kyla problemų įvardijant, kokiais atvejais skrydžiai laikytini jungiamaisiais.

Teisėjos teigimu, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jungiamuoju skrydžiu yra laikomi du ar daugiau skrydžių, kurie sudaro vieną visumą, t. y. kai visi šie skrydžiai yra rezervuojami atliekant vieną užsakymą, o visų jungiamąjį skrydį sudarančių atskirų skrydžių rezervavimo numeris yra vienodas.

„Taigi, kai keleivis pats savarankiškai planuoja kelionę ir perka kelis atskirus skrydžių bilietus, tai gali būti nelaikoma jungiamuoju skrydžiu ir kompensacijos dėl pavėlavimo į vėlesnį skrydį ir, atitinkamai, vėliau atvykus į galutinį kelionės tikslą, gali nepriklausyti“, – įspėjo R. Latvelė.

Teisėja taip pat atkreipė dėmesį ir į skrydžio atstumo ir kompensacijos dydžio nustatymo aspektus: kaip apskaičiuoti skrydžio atstumą, nuo kurio priklauso mokėtinos kompensacijos dydis? Tokie skaičiavimai aktualūs jungiamųjų skrydžių atvejais, nes gali būti skrendama ne tiesiai į paskirties oro uostą trumpiausiu oro keliu, o darant lankstą ir leidžiantis kituose oro uostuose: taip nuskrendami ilgesni atstumai.

„Sprendžiant šį klausimą jau išaiškinta, kad jungiamųjų skrydžių atvejais sąvoka „atstumas“ reiškia atstumą tarp pirmosios išskridimo ir galutinės paskirties vietos, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal ortodrominį metodą, t. y. neatsižvelgiant į faktiškai nuskristą atstumą. Taigi, nustatant kompensacijos dydį atsižvelgiama tik į atstumą tarp pirmosios išskridimo ir galutinės paskirties vietos, neįtraukiant galimų jungiamųjų skrydžių“, – pabrėžė R. Latvelė.

„Dažni ginčai dėl priežasčių, dėl kurių skrydis buvo atidėtas ar atšauktas, vertinimo, nes tai susiję su išimtimis, kai oro vežėjas turi teisę nemokėti kompensacijų. Tokiu atveju nagrinėjama, ar minėtos skrydį sutrikdžiusios priežastys laikytinos „ypatingomis aplinkybėmis“ Reglamento prasme. Taigi, kiekviena teismą pasiekusi situacija yra vertinama individualiai, tačiau priimant sprendimus remiamasi jau susiformavusia teismų praktika“, – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.

Kreiptis dėl kompensacijos gali kiekvienas

Lietuvoje dėl kilusių ginčų su oro vežėjais neretai į teismą kreipiasi specializuotos įmonės, kurių verslai susiję su Reglamento kompensacijų reikalavimu iš oro vežėjų keleivių vardu. Tokiais atvejais verslininkai bando prisiteisti klientui priklausančią kompensaciją, tačiau pavykus tai padaryti, kaip užmokestį už paslaugas pasiima tam tikrą keleiviui priklausančios kompensacijos dalį. Anot teisėjos, dėl kompensacijos priteisimo gali kreiptis ir patys keleiviai, nes tai nėra itin sudėtinga procedūra.

„Oro linijų bendrovės skatina keleivius pačius kreiptis dėl kompensacijų tiesiogiai į oro vežėjus, tačiau absoliuti dauguma bylų teisme yra inicijuojamos specializuotų įmonių. Galima pastebėti, kad žmonės, kuriems praeityje neteko susidurtu su teisiniais procesais, galvoja, kad tai labai ilgas ir sudėtingas darbas ir pasitiki bendrovių paslaugomis. Skirtingai nei gali pasirodyti, kreiptis dėl kompensacijos pačiam keleiviui nėra sudėtinga. Svarbiausia mokėti užsienio kalbą, o visos priemonės tam yra sukurtos. Specialiai sukurtą prašymo dėl kompensacijos formą dažnai galima užpildyti ir oro vežėjo tinklalapyje.

Žinoma, jei oro vežėjas kompensacijos išmokėti nesutinka ir kyla ginčas, asmuo turėtų pats įvertinti ginčo nagrinėjimo teisme riziką. Kreipiantis į teismą dėl kompensacijos priteisimo, pralaimėjimo atveju, jis turėtų pats apmokėti priešingos pusės bylinėjimosi išlaidas. Taigi, savo teisių įgyvendinimo keliai yra žmogaus pasirinkimo klausimas“, – sakė teisėja R. Latvelė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją