Teisėja Agnė Surblienė: kaip priimti palikimą, kad netektų bylinėtis teisme

Nemokamų teisinių konsultacijų diena parodė, kad kaip ir kasmet dažniausiai žmonės teiravosi apie skyrybas, išlaikymo vaikams priteisimą ar paveldėjimo priėmimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Agnė Surblienė atsako į labiausiai rūpimus klausimus apie paveldėjimo priėmimą ir įspėja, kokių klaidų nedaryti norint sėkmingai jį priimti.

Kas yra paveldėjimas?

Paveldėjimas – tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Kitaip tariant, priėmus palikimą, atsakoma ir už palikėjo skolas, priimdami palikimą paveldime ne tik turtus, bet ir pareigas, ar net skolas.

Kas ir kokiais pagrindais gali paveldėti?

Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Jeigu nėra testamento, dažniausiai paveldi šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.

Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. palikėjo (mirusiojo):

vaikai,

tėvai, vaikaičiai (anūkai),

seneliai ir provaikaičiai,

broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;

brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė). Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Svarbu paminėti, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Kada palikimas laikomas priimtu? Kur reikėtų kreiptis?

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Konkrečiai į kurį notarą reiktų kreiptis, galima rasti internetiniame puslapyje www.notarurumai.lt: viršuje pasirinkus grafą Notarai, puslapio apačioje galima įvesti miestą ir gatvę.

Per kiek laiko reikia kreiptis dėl paveldėjimo?

Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens mirties.

Kas laukia praleidus tą terminą? Tarkime, žmogui pradėjus faktiškai valdyti turtą (pavyzdžiui, gyventi bute), bet dar nespėjus tinkamai priimti palikimo, į duris pasibeldžia daug metų nematytas tos pačios eilės paveldėtojas ir ima reikšti pretenzijas į turtą ar tiesiog užbėga faktiniam paveldėtojui už akių ir kreipiasi į notarą su pageidavimu paveldėti turtą? Kaip elgtis? Ar įmanoma apginti savo teises?

Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre. Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą. Tokiu atveju, jei palikimas jau priimtas pagal įstatymą, paduodant pareiškimą notarui, deja, įteisinti faktinio palikimo priėmimo nebegalima.

Kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos?

Dažniausiai pasitaikančios klaidos – tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. mirus vienam iš sutuoktinių, jo turėta dalis automatiškai neatitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, kad būtina kreiptis dėl mirusiam sutuoktiniui priklausančios dalies paveldėjimo.

Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą. Prašymo pavyzdį galima rasti ČIA. Prašymas išsprendžiamas per 5 darbo dienas nuo priėmimo.

Kokių su paveldėjimu susijusių bylų teismuose nagrinėjama daugiausiai?

Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Vien Kauno apylinkės teisme bylų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo šiais metais yra gauta 61 byla, apskritai teismuose šiais metais – 328 bylos. Bylų dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti Kauno apylinkės teisme 2021 m. gautos 48 bylos, apskritai teismuose – 388 bylos.

Kokie klausimai tokiose bylose sprendžiami?

Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą. Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.