Renginio globėjas teisingumo ministras Remigijus Šimašius pagerbė studentus, ne tik tardamas sveikinimo žodį, bet ir pasilikdamas dvi valandas trukusioje diskusijose aktualia tema „Teisė vs. Viešumas“. Ministras kalbėjo, kad teisė gali deramai funkcionuoti tik tada, kai visuomenė ją žino, todėl viešumas teisėje yra neišvengiamas. „Šiandien teisėkūroje viešumo pakanka arba beveik pakanka: galima be apribojimų susipažinti su visais teisės aktų projektais, nors dar prieš keletą metų buvo susiklosčiusi visiškai kitokia praktika, kuomet buvo skelbiami tik „biurokratiniai“ teisės aktų projektai, bet ne tie, kurie potencialiai galėjo sukelti visuomenės diskusijas“, - sakė R. Šimašius. Jis taip pat pastebėjo teigiamus pokyčius ir teismų sistemoje. Esą sprendimas įrašinėti teismų posėdžius įpareigojo kultūringiau elgtis ne tik bylos šalis, bet ir pačius teisėjus. Situacijos gerėjimą nusako ir tai, kad patys teisėjai nustojo toleruoti ydingus kolegų poelgius, žeminančius teisėjo vardą. Čia ministras prisiminė teisėjus iš Kauno apygardos teismo, kurie įdavė savo kolegą, įtariant jį bylos klastojimu.
Vis dėlto naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė ir viešumas, kurių iš esmės nereikėtų priešinti, šiandien neturi bendrų sąlyčio taškų, tarpusavio sąveikos. „Kas iš to, kad spauda aprašo absurdišką teismo sprendimą? Deja, tai niekaip neįtakoja absurdišką sprendimą priėmusio teisėjo užimamos pozicijos. Šiandien pasigendu atgalinio ryšio tarp viešumo ir teisės“, - sakė teisės temomis neretai komentarus rašantis apžvalgininkas. Jo nuomone, teisininkai klaidingai įsivaizduoja, kad visuomenė yra neišprususi, o teisininkas stovi aukščiau visų, nes jis turi daugiau žinių. „Teisininko išsilavinimas yra geras, tačiau tai nereiškia, kad žmogus, tapęs teisėju, nustojo klysti – anaiptol“, - negailėdamas kritikos teismams sakė A. Račas.
VU Teisės fakulteto prodekanas Tomas Davulis, tapęs ryškiausiu A. Račo oponentu diskusijoje, susirinkusiųjų klausė, ar teisinė sistema gali būti iki galo vieša. Jo teigimu, klano, tam tikro neprieinamumo įspūdį kuria teisėjo regalijos, juoda mantija, teisininkų vartojama sudėtinga teisinė kalba, tam tikrais atvejais demonstruojama arogancija, tačiau viešumo teisėje problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Pirmiausia, T. Davulio nuomone, reikėtų kelti viešų diskusijų kokybę, t.y. atsisakyti abstraktaus kalbėjimo ir pereiti prie argumentuoto kalbėjimo, nagrinėjant konkrečias socialines problemas. „Jei žmogus, eidamas šaligatviu, išsinarino koją, tai tokiu atveju neužtenka paskaityti reikalingą straipsnį iš Civilinio kodekso, reikia visuomenei paaiškinti, kaip šią problemą supranta ir sprendžia teisininkai. Kuo daugiau tokių elementarių diskusijų, tuo aiškesnis vaizdas, kaip veikia teisė. Visuomenei bus lengviau suprasti teisininkus ir jais labiau pasitikėti“, - įsitikinęs T. Davulis.
Nuomonei, kad reikalingos diskusijos, „gerasis“ teisės viešinimas, pritarė ir Dalia Kutraitė, viešųjų ryšių specialistė. Ji atkreipė dėmesį, kad visuomenės nuomonę formuoja emocijos, tuo tarpu teisininkai mokomi ir vėliau privalo kalbėti argumentų kalba. Ši takoskyra ir lemia visuomenės ir teisininkų susipriešinimą, kurį įmanoma sumažinti nebent viešomis diskusijomis. Pasak D. Kutraitės, kiekvienas teisininkas privalo suprasti, kad jis yra vienas iš tų, kurie sudaro teisingumo pamatą, bei turėti aiškias vertybes, atitinkančias teisingumo sampratą. Tada visuomenė bei žiniasklaida vertins teisininką taip, kaip jis pats save vertina. Vyresniajai teisininkų kartai reputacijos klausimas nebuvo toks aktualus. Buvo įprasta dirbti „įstatymų nustatyta tvarka“ ir nesukti galvos, ką kiti apie juos galvoja. Šiandien požiūris keičiasi ir tai teisinga kryptis, nes teisininkas turi būti pasišventęs savo profesijai, jausti atsakomybę, o didžiausias jo darbo įvertinimas – įgytas žmonių pasitikėjimas. Viešųjų ryšių specialistė atskleidė, kad viskas, ko tikisi visuomenė iš teisininko, yra pagarba savo profesijai ir visai teisinei sistemai, pagarba žmogui ir valstybei, ir svarbu apie tai aiškiai ir garsiai kalbėti.
Visi diskusijoje dalyvavę svečiai sutarė, kad teisė ir viešumas negali būti priešinami, neturi eiti lygiagrečiai, o turi būti neatsiejamos kategorijos, papildančios viena kitą. Tiesa, intriguojantis Dalios Kutraitės įspėjimas, esą pasaulis yra didelės informacinės revoliucijos išvakarėse. „Žurnalistas Džiulianas Asandžas, „Wikileaks“ įkūrėjas, paviešindamas tarpvalstybines paslaptis, įrodė, kad kardinaliai keisis viešumo sąvoka ir viešumo ribos. Jų tiesiog gali nebelikti ir teisininkai netrukus bus priversti iš naujo persvarstyti, kas yra viešumas“, - kalbėjo daug žurnalistinės patirties sukaupusi viešųjų ryšių specialistė.
Diskusijoje taip pat dalyvavo VU Teisės fakulteto penktakursis Johanas Baltrimas, VU Teisės fakulteto prodekanas Haroldas Šinkūnas, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas. Diskusijas moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.