Lituanistai – tai žmonės, kurie kasdien suredaguoja mažiausiai pusšimtį lapų dokumentų, o teismų interesantus pasiekia aiški ir tvarkinga informacija. Apie lituanisto darbo ypatybes ir svarbą kalbamės su Šiaulių apygardos administracinio teismo lituaniste Aušra Milašauskiene ir Klaipėdos apygardos teismo lituaniste Audrone Pruckuviene.

– Kokia lituanisto misija teisme? Kuo šis darbas ypatingas ir reikalingas?

A. Milašauskienė: – Lituanistas, kaip ir bet kuris kitas savo srities specialistas, pvz., informatikas, vertėjas, yra nepamainomas teismų veikloje. Juk apie teismą institucijos, piliečiai sprendžia ir iš jo raštų, sprendimų. Įsivaizduokite, kad gaunate iš teismo raštą su rašybos klaidomis, tai teismo veido nepuošia. Adresatui visai nesvarbu, kad tai rašymo, apsirikimo klaida, kad sekretorė, rengusi dokumento projektą, visą naktį slaugė sergantį vaiką, kad darbo krūvis nepakeliamas ir t. t.

Be to, ir teisėjams, ir teismo darbuotojams ramiau, kai žino, kad dokumento projektą skaitys lituanistas. Tada jis gali daugiau laiko skirti savo pagrindinei funkcijai – teisingumui vykdyti, t. y. galvoti apie teisinius dalykus ir palikti tekstą apdoroti specialistui.

A. Pruckuvienė: – Lituanistas peržiūri teisėjų raštus, nes teisininkai – savo darbo profesionalai, o metodinė kalbininko pagalba jiems tikrai reikalinga, kad darbas vyktų sklandžiau. Visada sakau, kad teismo sprendimai – tai ne dokumentai, kuriais vienas teismas ar vienas teisininkas susirašinėja su kitu, tai dokumentai, kurių turinį turi suprasti proceso dalyviai, ypač jei tai fiziniai asmenys. Todėl suprantama, paprasta kalba, aišku, laikantis kanceliarinei kalbai būdingų reikalavimų, parašytas tekstas be akivaizdžių kalbos klaidų galbūt sulaikys vieną kitą asmenį nuo tolesnio bylinėjimosi ir nebus pretekstas pykti ant visos teismų sistemos.

– Kaip atrodo įprasta lituanisto darbo diena?

A. Milašauskienė: – Darbą organizuojuosi taip, kad būtų kuo mažiau skubos, nors yra ne vieną kartą buvę, kad didelės apimties dokumentui redaguoti galėjau skirti tik 1 val. Tada viskas vyksta kiek kitaip, nei įprastai, toks darbas suteikia adrenalino, priverčia susikaupti ir per 60 minučių pasiekti maksimalų rezultatą. Paprastai, priklausomai nuo sprendimo pobūdžio, dokumentą skaitau du kartus. Pirmą kartą skaitydama dėmesį daugiausia kreipiu į prasminius, stilistinius, aiškumo kriterijus. Juos aptariame su dokumento projekto rengėju. Antrą kartą visą dėmesį sutelkiu į rašybą ir skyrybą.

Dar viena svarbi funkcija – teismo darbuotojų konsultavimas, kuris būna kelių tipų: individualios konsultacijos konkrečiu klausimu, konsultacijos susirinkimų metu, kai pristatomos naujovės, darbuotojams primenamos pagrindinės rašybos ir skyrybos taisyklės, akcentuojamos dažniausiai pasitaikančios klaidos. Būna, kad atėjęs darbuotojas papasakoja situaciją, o aš ją sudėlioju tekste.

Tekstų apimtis taip pat kinta – būna dienų, kai tenka skaityti vieną didelės apimties, sudėtingą teismo sprendimo projektą, tokiu atveju net ir po darbo neapleidžia mintys apie kalbą. Būna, kad per dieną tenka perskaityti daug, kad ir didelės apimties, bet šabloninių sprendimų.

A. Pruckuvienė: – Įprastą darbo dieną tenka ir redaguoti, ir konsultuoti ne tik teisėjus, bet ir kitus teismo darbuotojus. Specialiai suskaičiavau, kad šiemet per tris mėnesius suredaguota daugiau kaip pusantro tūkstančio lapų dokumentų ir telefonu konsultuota apie 50 kartų, o kiek dar smulkių ir neužregistruotų klausimų. Anksčiau dažniau, o dabar jau šiek tiek rečiau tenka dalyvauti ir atrankose į įvairias teismo darbuotojų pareigybes, rengti klausimus, susijusius su kalba, nes mūsų teisme jau daugelį metų požiūris į kalbą labai rimtas.

– Kokia lituanisto darbo specifika? Kokios situacijos darbe pareikalauja didžiausios kompetencijos ir jėgų?

A. Milašauskienė: – Teisme dirbantis lituanistas turi ne tik gerai išmanyti lietuvių kalbos rašybos, skyrybos, kalbos kultūros taisykles, bet ir turėti nors minimalių teisinių žinių. Išmaniai derinant šias žinias gaunamas maksimalus rezultatas. Vienas pagrindinių iššūkių – siekti, kad teismo darbuotojai suvoktų gebėjimo taisyklingai rašyti ir kalbėti svarbą. Mūsų teisme nesu susidūrusi su atvejais, kuomet būtų skeptiškai vertinamas ar net visai nevertinamas mano darbas. Tai džiugu, suteikia pasitikėjimo savimi ir kartu tai didelė atsakomybė, kad netektų nuvilti kolegų.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos kultūros metais, tad suaktyvėjo ir lituanistai. Nacionalinei teismų administracijai padedant per metus subūrėme stiprią teismų lituanistų bendruomenę, organizuojame susitikimus, dalijamės patirtimi ir iššūkiais, su kuriais susiduriame. Šiais metais pradėjome rengti ir dažniausiai teismuose daromų klaidų atmintinę.

Tokie susitikimai labai reikalingi ir svarbūs, nes juk lietuvių kalba yra gyva, ji kinta, kas vakar buvo negalima, šiandien jau arba reabilituota, arba jau prie pat reabilitacijos slenksčio. Labai smagu, kad mūsų susitikimuose dalyvauja ir pirmoji mums apie naujoves, diskusijas papasakoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė Aurelija Dvylytė.

A. Pruckuvienė: – Didžiausi teismuose dirbančių lituanistų iššūkiai – didžiuliai darbo krūviai, kai per vieną darbo dieną tenka perskaityti 30–40 lapų dokumentų, įsigilinti, suredaguoti, o būna ir 40–50 lapų, kai labai įsigilinti fiziškai pritrūksta laiko. Žinoma, jei būtų galima sau leisti redaguoti tik rezonansą visuomenėje turinčių bylų sprendimus, darbo būtų gerokai mažiau, tačiau norisi, kad kuo daugiau taisyklingų tekstų (ar kuo taisyklingesnių) pasiektų adresatą. Gaila, kad apylinkių teismai, net didieji, neturi kalbininkų, o pirmojoje instancijoje jie būtini, nes kiekvienas žmogus, gal ir nevisiškai raštingas, turi teisę kreiptis į teismą. Jų prašymų nelabai tikslios formuluotės ar tiesiog klaidos paskui patenka ir į sprendimus, keliauja iš vienos instancijos į kitą.

Suprantu, kad taisant teismo dokumentus svarbu nepakeisti, neiškreipti prasmės, nes ir kablelis gali suteikti sakiniui visiškai priešingą reikšmę (prisimenam garsųjį posakį: Bausti negalima, pasigailėti ar Bausti, negalima pasigailėti). Apie tai kiekvieną kartą galvoju, kai kyla kokių nors abejonių, ir tada geriau tegu lieka kokia nelabai reikšminga gramatinė klaida, negu nukentės prasmė. Pokalbio pabaigoje norėčiau pasidžiaugti, kad suaktyvėjo lituanistų bendruomenė, galėčiau pritarti ir paantrinti kolegei, jog išties labai naudinga pasidalyti turimomis patirtimis, lūkesčiais, smagu ir džiugu, kad organizuojami tokie susitikimai.

– Kokių teisėjų klausimų dažniausiai sulaukiate?

A. Milašauskienė: – Klausimų būna labai įvairių: dėl rašybos, skyrybos, tačiau įdomiausi tie, į kuriuos negali iškart atsakyti, kalbu apie lingvistines teksto analizes. Yra buvę, kad teisėjas, teisėjo padėjėjas ir aš skaitome vieną tekstą (skundą, prašymą, atsiliepimą) ir visi trys jį suprantame kitaip. Žiūrime į norminį teisės aktą – jis pateikia dar kitaip.

Manau, taip atsitinka dėl to, kad rašydami skundus, raštus, net norminius dokumentus negalvojame apie tuos, kurie juos skaitys. Juk vienas iš teisėkūros principų – aiškumo – reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taigi, lituanisto darbas – ne tik ištaisyti rašybos, skyrybos, stiliaus klaidas, bet ir teikti konsultacijas teksto lingvistinės analizės klausimais.

A. Pruckuvienė: – Klausimai tikrai būna patys įvairiausi – nuo rašybos iki skyrybos, leksikos dalykų. Žinoma, būna ir tokių klausėjų, kurie prisimena, kad mokykloje buvo kitaip mokyti (ypač skyrybos, kai nebuvo pasirenkamųjų taisyklių). Kartais akylesni pastebi, kad tą patį žodį ar frazę vieną kartą ištaisome vienaip, kitą – kitaip, tačiau raiška gali būti įvairi, situacija, sakinio sandara vis kitokia, todėl tenka aiškinti, argumentuoti. Šių dienų aktualija – asmenvardžių rašyba, tik painiojama, kad diskusija vyksta apie kitų kalbų asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose, o ne dėl nelietuviškų asmenvardžių vartojimo tekste.

KALBOS KLAIDŲ ATMINTINĖ

apimtyje: kiekiui ar mastui reikšti vietininkas nevartotinas: Priešieškinį visoje apimtyje (= visa apimtimi) paliko nenagrinėtą. Ieškinys tenkintinas visų reikalavimų apimtyje (= apimties, dėl visų reikalavimų).

atstovauti ką: veiksmažodis atstovauti nevartotinas su galininku objektui reikšti: įmonės atstovavimas (= atstovavimas įmonei); advokatas pareiškėjų interesus (= interesams) atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

bendrasavininkas: (= bendraturtis).

dalyje: vietininkas nevartotinas, kai nusakoma ne vieta, o objektas: Kitoje dalyje ieškinio netenkino (= Kitos ieškinio dalies netenkino). Prašo nuosprendį ieškinio dalyje (= dėl ieškinio) pakeisti.

išimti: nevartotinas, kai nėra ėmimo iš kokios nors vietos ar visumos: Įvykio vietoje rasti ir išimti (= paimti) pirštų pėdsakai. Kratos metu iš įtariamojo išimti (= paimti) vogti daiktai.

pasėkoje: pasėka – neteiktinas vertinys: neteisėtų veiksmų pasėkoje (dėl neteisėtų veiksmų).

(pa)talpinti: nevartoti, kai neturimas galvoje tilpimas: L. K. buvo patalpintas (= uždarytas) areštinėje. Kaltinamoji patalpinta (= paguldyta) laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Patalpino (= paskelbė, įdėjo) vaizdo įrašą.

pilnai: nevartotinas reikšme „visai, visiškai“: pilnai (= visiškai) tenkinti.

prijungti (prie): pridėjimo reikšme nevartotinas pasakymas: Ši medžiaga prie bylos neprijungta (= nepridėta). Daiktiniai įrodymai prijungti (= pridėti) prie bylos.

ryšyje su: nevartojama nusakyti priežasčiai ar būdui: Tai buvo priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu (= avarijos (kilimo) priežastis; buvo priežastis avarijai kilti). Blužnies plyšimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su J. K. mirtimi (= tiesioginė J. K. mirties priežastis).

sumai: netinka sumuojamam kiekiui ar vertei nusakyti: Padarė nuostolio 100 Lt sumai (= 100 Lt nuostolių). Buvo areštuotas atsakovo turtas 835495 Lt sumai (= sumos (vertės) turtas).

sutinkamai su: nevartotinas verstinis pasakymas, vartotina pagal ką, remiantis (remdamasis) kuo: sutinkamai su BK 8 str. (= remdamasis BK 8 str.).

tuo (tokiu) būdu: nevartotina išvadai reikšti: Tuo būdu (= Taigi) teismo nuosprendis pagrįstas. Tuo būdu (= Taigi) žyminis mokestis negalėjo būti priteistas.

viso: nevartoti bendrai sumai reikšti: Viso (= Iš viso) reikia mokėti 100 Lt.

užskaityti: (= įskaityti): Piniginės sumos užskaitytos (= įskaitytos) ataskaitose bei dokumentuose.

Parengė Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos teismų lituanistės