aA
Teisė yra žmogiškosios kultūros dalis, neatsiejama nuo istoriškai susiklosčiusių kultūrinių tradicijų. Šios tradicijos kiekvienoje valstybėje yra savitos, neišvengiamai ir glaudžiai susijusios su istoriniais, paprotiniais aspektais. Tad nenuostabu, kad teisininko profesija, bent jau anksčiau, buvo vadinama labiau nacionaline profesija, kadangi nacionaliniame universitete įgytų žinių pritaikymas kitoje valstybėje, o ypač kitame žemyne, yra ganėtinai ribotas.
Aistė Janušienė
© TEISMAI.LT

Kita vertus, šios tendencijos pastarąjį dešimtmetį akivaizdžiai kinta – tą įrodo šio TEISMAI.LT straipsnio pašnekovė Aistė Janušienė. Teisininkė, baigusi Mykolo Romerio universitetą ir įgijusi praktinės patirties Vilniaus miesto apylinkės teisme, sėkmingai tęsia studijas Australijoje.

Pasirinkusi kultūrinį aspektą, ji atlieka tyrimą tiek Australijai, tiek Lietuvai aktualia tema – gilinasi į teisėjų autoriteto problematiką.

– Savo teisininkės karjerą pradėjote Lietuvoje. Papasakokite apie tai. Kaip atsitiko, kad Jus keliai nuvedė net į Australiją?

– Jei būčiau žinojusi, kokie iššūkiai laukia, nesu tikra, ar būčiau pasiryžusi šiai gyvenimo kelionei. Lietuvoje baigusi Mykolo Romerio universitetą pradėjau dirbti tuometiniame Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore, vėliau – teisėjo padėjėja. Teko išbandyti ir teismo pirmininkės patarėjos pareigas, taip pat vedžiau keletą mediacijos bylų. Tad įdomios veiklos trūkumu negalėjau skųstis.

Visada liksiu be galo dėkinga su manimi dirbusioms teisėjoms už auksinę kantrybę ir pasitikėjimą, taip pat kolegoms už karštas diskusijas bei nevaldomą juoką. Labai to pasiilgstu, tačiau suprantu, kad dabartinės doktorantūros studijos yra puiki galimybė tobulėti toliau. Kai 2016 m. vyras įstojo į Volongongo universitetą (University of Wollongong, toliau – UOW), visa šeima išvykome į Australiją. Tikrai džiaugiuosi, kad paklausiusi išmintingo patarimo pernai taip pat nepabijojau stoti į doktorantūrą šiame universitete.

– Paminėjote iššūkius – kokie jie Jūsų laukė atvykus į Australiją?

– Svarbiausiu iššūkiu laikyčiau gyvenimo būdo pokyčius. Pirmiausia žmonės, studijavę doktorantūroje, turbūt sutiks, kad šioje veikloje streso netrūksta. Studijos auginant mažus vaikus taip pat gyvenimo nepalengvina. Jei dar ir vyras studijuoja, prireikia šiek tiek daugiau pastangų siekiant išlaikyti sveiką protą. Na, o kai į šį kokteilį įsimaišo kitos teisinės kultūros mokslinė literatūra anglų kalba dideliais kiekiais, tokiai situacijai etiketė „iššūkis“ limpa savaime. Tačiau jokiu būdu nepagalvokite, kad man tai nepatinka. Priešingai, šioje aplinkoje labai daug įkvėpimo ir paskatų tobulėti.

– Ar Australijoje dirbate tik mokslinį darbą, ar esate susidūrusi ir su teisės praktika?

– Kol kas teisinės praktikos nebandžiau. Doktorantūros studijoms UOW stengiuosi skirti kuo daugiau laiko, o tai nėra itin paprasta, kai šeimoje visi mokosi. Galbūt dėl vaikystėje tėvų perduotos meilės skaitymui, gal dėl pomėgio visada užsiimti kažkokiais projektais, gal dėl teisėjo padėjėjo darbe išugdyto mąstymo ypatumų universiteto bibliotekoje gilindamasi į mokslinę literatūrą nusiraminu ir atsipalaiduoju. Čia sudarytos puikios sąlygos studijuoti, ypač naudinga visą parą veikianti bibliotekos dalis. Modernusis UOW patenka į 2 procentus geriausių pasaulio universitetų, apie jo mokslininkų atradimus ne kartą rašė ir Lietuvos žiniasklaida. Galimybė būti UOW teisės fakulteto (School of Law) dalimi man labai vertinga.

– Jūsų rengiama disertacija yra apie medijos įtaką teisėjo autoritetingumui. Tema be galo įdomi ir aktuali Lietuvai. Kas paskatino pasirinkti būtent šią mokslinio domėjimosi sritį?

– Teismų ir teisėjų autoritetingumo problematika aktuali visur. Nerimą kelia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) teisėjo, buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko prof. dr. Egidijaus Kūrio redaguotos monografijos „Krizė, teisės viešpatavimas ir žmogaus teisės“ įžangoje aprašytas pavojingai žemas pasitikėjimo teismais lygis bei vyraujantis teisinis nihilizmas Lietuvoje.

Be to, 2018 m. EŽTT atidarymo seminare buvo išreikštas susirūpinimas teismų autoritetingumu Europos mastu. Tad nenuostabu, kad tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje teisinė doktrina didelį dėmesį skiria teismų ir teisėjų autoriteto problematikai. Apie galimybę pažvelgti į teisės ir medijos santykį iš kultūros ir teisės perspektyvos sužinojau iš UOW mokslininkių M. Leiboff ir C. Sharp leidinio „Kultūrinės teisinės studijos bei populiariosios teisės kultūros“ („Cultural legal studies and law's popular cultures“).

Būtent šios įkvepiančios autorės ir vadovauja mano daktaro disertacijos rašymo procesui. Kai iš prof. Snieguolės Matulienės sužinojau, kad pernai Lietuvoje startavusi laida „Kultūros teismas“ tęsia ankstesnę veiklą teisės ir kultūros srityje, labai nudžiugau, jog kultūrinis teisinis aspektas yra visai ne naujiena ir Lietuvoje.

– Papasakokite apie savo disertacijos problematiką. Kokią įtaką teisėjams daro medijos? Ar Australijoje tai didelė problema? Kaip siūloma ją spręsti?

– Vakaruose televizijos kultūrinių teisinių studijų pradžia siejama su JAV mokslininko Lawrence Friedmano išvada, kad medija veikia visuomenės supratimą apie teisę. Daugelis žmonių sužino apie teisinę sistemą ir teisininkus bei teismus ne tiesioginio kontakto būdu, o iš knygų, filmų ar televizijos. Šį teisės ir jos atvaizdo kultūroje ryšį, šio atvaizdo įtaką visuomenei bei su tuo susijusias teisės transformacijas atidžiai tiria mokslininkai teisinių kultūrinių studijų srityje.

Maždaug prieš dvidešimt metų atsiradęs televizinių teismų fenomenas pažįstamas ir mums iš amžiaus pradžioje rodytos laidos „Teismas“. Šios programos ir dabartinio „Kultūros teismo“ teisėjų portretai yra tiesiog tobuli lyginamojo tyrimo objektai analizuoti mūsų teisėjo autoriteto vaizdavimo ir jo supratimo pokyčius pasitelkiant kultūrinių teisinių studijų metodus. Tyrimo rezultatai ne tik papildys pasaulinius televizijos teismų tyrimus mūsų unikalia patirtimi teisės tradicijos ir istoriniame kontekste, bet ir prisidės prie Lietuvos teisėjų autoriteto tyrinėjimų nauju – kultūriniu teisiniu – aspektu.

– Kaip atrodo doktorantūros studijos Australijoje? Ar labai skiriasi nuo studijų Lietuvoje?

– Ne paslaptis, kad tiek kelionės, tiek ir studijos užsienyje leidžia suprasti ir įvertinti savo kultūrą platesniame kontekste. Australijoje akcentuojama bendruomenių svarba. Noriu pasidžiaugti lietuvių bendruomenės Australijoje draugiškumu ir rūpestingumu.

Taip pat ir doktorantūros studijos UOW pasižymi bendruomenišku pobūdžiu: fakultetas įtraukia studentus į savo veiklą, skatina tarpusavio bendravimą, siūlo įvairiapusę paramą. UOW tvyro tarptautiška, saugi ir įkvepianti atmosfera, maišosi įvairios kultūros, nes žmonės studijuoti atvyksta iš visų pasaulio kampelių. Įdomu, kaip tarp vienoje auditorijoje susirinkusių skirtingų kultūrų atstovų išryškėja mūsų panašumai, pavyzdžiui, baimė kalbėti prieš auditoriją ar būti nesuprastiems.

Kitas akcentuojamas UOW aspektas yra itin griežta mokslinių tyrimų etikos politika. Kadangi tyrime naudosiu įvairius kultūrinius tyrimo metodus, kaip, pavyzdžiui, interviu, turiu pateikti prašymą su detaliu metodologijos aprašymu išplėstinei tyrimų etikos komisijai, o leidimo atlikti tyrimus išdavimas gali užtrukti net keletą mėnesių. Mokslinių tyrimų dalyvių apsaugai ir tyrimo skaidrumui UOW skiria tikrai ypatingą dėmesį.

– Kokius įžvelgtumėte kultūros nulemtus teisinės sistemos skirtumus Lietuvoje ir Australijoje? Koks yra požiūris į teismus Australijoje? Ar jais pasitikima? Kaip dirbama pasitikėjimo teismais srityje?

– Kaip žinome, teismai vykdo teisingumą, tai yra užtikrina teisės viešpatavimą demokratinėje visuomenėje. Pasitikėjimas teisingumo sistema ir teismais saugo mus nuo teisinio nihilizmo. Dėl ilgų demokratijos tradicijų ir istorinio teisėjo vaidmens Australijoje klostėsi tvirti pagarbos santykiai tarp teismų ir visuomenės.

Vis dėlto reikėtų sutikti su minėtoje prof. dr. E. Kūrio monografijoje išdėstyta įžvalga apie Vakarų teisinės sistemos išgyvenamą krizę, tad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ieškoma būdų, kaip stiprinti visuomenės ir teismų santykį. Didelis dėmesys skiriamas ne tik teisėjų nepriklausomumo, bet ir teismų atvirumo principams.

Dar per mažai laiko, kad galėčiau pasigirti stipriu Australijos teismų problematikos išmanymu, tačiau čia taip pat visuomenės pasitikėjimui teisine sistema teikiama didelė svarba, skatinamas teismų veiklos skaidrumas, atvirumas, teisinis visuomenės švietimas, alternatyvus ginčų sprendimas. Pavyzdžiui, remiantis 2014 (Halstead) metų socialinių tyrimų duomenų analize, Naujojo Pietų Velso (New South Wales) valstijoje visuomenės pasitikėjimas teisine sistema nuo 2007 m. auga, tačiau dėl nesutampančių visuomenės teisingumo vertinimų, pavyzdžiui, dėl paskirtos bausmės adekvatumo, labai sunku pasiekti visišką pasitenkinimą teismų veikla.

– Kokia yra žiniasklaida Australijoje? Ar ji etiška?

– Kaip pastebėjo buvęs Australijos Federalinio Teismo teisėjas Ronaldas Sackville‘as, interesų konfliktas lemia įtemptus santykius tarp teismų ir žiniasklaidos - atkaklus, kantrus ir kartais nuobodus aplinkybių nagrinėjimas, kuris būdingas teismams, žurnalistams yra svetimas ir reitingų nepakelia. Vis dėlto Australijos žiniasklaidoje gana dažnai pasirodantys teisėjai vaizduojami tikrai teigiamai ir pagarbiai.

Beveik trys ketvirčiai 2007 m. Naujajame Pietų Velse atliktos apklausos dalyvių nurodė televizijos ir radijo žinių laidas kaip įtakingus informacijos šaltinius apie teisinę sistemą, maždaug pusė rėmėsi rimtąja žurnalistika, o 35 proc. respondentų rinkosi geltonąją spaudą. Panašiai ir 2009 m. socialiniai tyrimai Australijos mastu patvirtino, kad pagrindiniai visuomenės informacijos apie teisingumą šaltiniai yra televizija, radijas ir laikraščiai. Pastarieji moksliniai tyrimai rodo, kad dėl susiklostančio stipresnio emocinio ryšio tarp socialinių tinklų vartotojų ši medija dar labiau veikia mūsų teisingumo supratimą nei tradicinė žiniasklaida.

Taigi medija neabejotinai daro įtaką visuomenės požiūriui į teisinę sistemą, tačiau šio poveikio mastas vis dar lieka aktualus ir diskutuotinas klausimas.

– Kokie Jūsų ateities planai? Ar įsivaizduojate, kaip Australijoje įgytos žinios galėtų padėti Lietuvoje?

– Prieš porą metų net negalėjau įsivaizduoti, kad šiandien studijuosiu UOW doktorantūroje, tad tikrai geriau susilaikysiu nuo ateities prognozių. Šiuo metu intensyviai rengiu teorinę tyrimo dalį ir nekantrauju kitąmet jau praktiškai pradėti tyrimus Lietuvoje. Tikiu, kad šis projektas papildys nauju vertingu aspektu teisėjo autoriteto klausimų tyrinėjimus, o galbūt paskatins ir kitus į teisės klausimus pažvelgti netradiciškai – per kultūros langą.

TEISMAI.lt
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Prabilti išdrįsę antstoliai ir diskusija apie Lietuvos mokesčių sistemą su ekonomistu Raimondu Kuodžiu (2)

Antstoliai pagaliau išdrįso prabilti. Prezidentei įsikišus ir pateikus pataisas dėl jų pajamų...

Skelbiamas staigus atšalimas: perspėja, kad Vilnius absoliučiai nepasiruošęs (32)

Vilniaus šilumos tinklai ( VŠT ) primena, kad pastatų valdytojai ir administratoriai kasmet iki...

Reveransas mele skendusiai Rusijai: vėl pati vykdys dopingo kontrolę

Pasaulinės antidopingo agentūros ( WADA ) vykdomojo komiteto posėdyje Seišeliuose ketvirtadienį...

Politologai: Nausėda greičiausiai nerizikuos varžytis su Šimonyte (296)

Artėjantys prezidento rinkimai nebus tokie nuspėjami, kokie buvo pastaruosius du kartus juose...

Gavo išskirtinių detalių apie didžiulius pokyčius JAV kariuomenėje (106)

Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos suskaičiavo, kad joms reikia beveik 25 proc. padidinti...

Tragiškos avarijos metu Vilniaus rajone žuvo motociklininkas (18)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus r. įvyko avarija, pareikalavusi motociklininko gyvybės.

Po neįprastų vestuvių Valda Bičkutė ir Mindaugas Valiukas medų kopinėja Islandijoje: ceremonija daug ką pasikeitė

Žinoma teatro, televizijos ir kino aktorė Valda Bičkutė ir jos vyras bei rašytojas Mindaugas...

Arūnas Milašius. Jau aiški geriausia ateities profesija (40)

Nelengvai, žingsnis po žingsnio, rinkimai po rinkimų, tačiau Lietuva tampa civilizuota valstybe....

Klaipėdos gyvenamojo rajono moteris gąsdina galimai nevaldomas užpuolikas (9)

Turime nemalonią situaciją, kai jauname gyvenamajame rajone, šalia universitetinės ligoninės ir...

Ši užduotis trikdo net pačius gudriausius: niekas taip ir nesugebėjo teisingai atsakyti, kas šioje nuotraukoje (12)

Optinės apgaulės kuriamos siekiant sugluminti protą, kartais ne viena diena praeina, kol supranti,...