aA
Beveik metus teisme nagrinėjamoje vadinamojoje „Pravieniškių mafijos“ byloje – netikėtas posūkis: teisėsaugos pareigūnai sulaikė ilgą laiką besislapsčiusį kaunietį, kuris taip pat yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kadangi slapstėsi, jo nebuvo galima teisti, todėl šio gerai teisėsaugai žinomo vyro sulaikymas įnešė didelę sumaištį baudžiamojoje byloje.
© DELFI / Domantas Pipas

Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinis policijos biuras baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perdavė bylą, kurioje kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo, veikusio Pravieniškių pataisos namuose, veikloje ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kankinant ir itin žiauriai yra pateikti kauniečiui Egdarui Zapustui.

Dėl šių kaltinimų nuo praėjusių metų spalio yra teisiami ir „Pravieniškių mafijos“ lyderiai bei jų nurodymus vykdę nuteistieji, itin didelės apimties ir sudėtingą bylą nagrinėjanti trijų teisėjų kolegija posėdžius yra paskyrusi iki kitų metų birželio.

Prokurorai E. Zapusto bylą pasiūlė sujungti su šiuo metu nagrinėjama „Pravieniškių mafijos“ byla, tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alenas Piesliakas visą gautą medžiagą perdavė kolegoms į Kauno apygardos teismą – esą prokurorai net neturėjo teisės bylos siųsti į Vilniaus apygardos teismą, nes nusikaltimai, kuriais yra kaltinamas E. Zapustas, yra padaryti Pravieniškių pataisos namuose, o šie patenka į Kauno apygardos teismų teritoriją.

Be to, teisėjas pažymėjo, kad „Pravieniškių mafijos“ byloje jau seniai yra pradėtas įrodymų tyrimas, jau apklausta daug svarbių liudytojų, o jeigu prie bylos būtų prijungti kaltinimai E. Zapustui, pagal procesą reikėtų visas apklausas pakartoti iš naujo. O tai esą yra netikslinga, nes bus apsunkintas sėkmingai vykstantis procesas, kuriame kaltinimai yra pateikti 16 asmenų.

Teisėjas pasiūlė alternatyvą – bylą gavęs Kauno apygardos teismo teisėjas tegul atlieka visus būtinus procesinius veiksmus ir dar kartą apklausia „Pravieniškių mafijos“ byloje jau apklaustus liudytojus, o po to teikia svarstyti klausimą dėl bylų sujungimo.

Edgaras Zapustas (kairėje) ir Deividas Vonžodas
Edgaras Zapustas (kairėje) ir Deividas Vonžodas
© Lietuvos žinios

Bet Kauno apygardos teismas su tokia kolegos iš Vilniaus nuomone nesutiko ir atsisakė gautą E. Zapusto baudžiamąją bylą nagrinėti – teisėja Danguolė Šiugždinytė nutartyje nurodė, kad tikslingiausia būtų naują bylą sujungti su „Pravieniškių mafijos“ byla. Kadangi to padaryti negalėjo, visus dokumentus persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui ir paprašė išaiškinti, į kieno rankas turėtų patekti sumaišties įnešusi byla.

Pasak teisėjos, sprendžiant klausimą, ar baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys dalyvavo „Pravieniškių mafijos“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, tikslinga šį klausimą nagrinėti vienoje byloje. Be to, būtina atsižvelgti ir kitas svarbias aplinkybes – dauguma asmenų, kuriuos reikės iš naujo apklausti, yra suimti arba atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat yra įtraukti į valstybės saugomų liudytojų ar nukentėjusiųjų programą.

„Jie turi būti apklausti apie tas pačias aplinkybes abiejose bylose, todėl etapuojant juos atskirai į atskirus miestus ir teismus, skirtingu laiku, apklausiant, būtų eikvojami žmogiškieji ir materialiniai ištekliai įvairių tarnybų – viešojo saugumo, tardymo izoliatorių, teismo ir kt., – nurodė teisėja D. Šiugždinytė. – Gi, baudžiamąsias bylas sujungus, jos būtų išnagrinėtos greičiau ir tuo įgyvendintas reikalavimas bei teismo pareiga išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką, užtikrintas svarbus teisingumo, protingumo, ekonomiškumo interesas.“

Be to, Kauno teisėja pažymėjo, kad „Pravieniškių mafijos“ byla Vilniaus teisėjams buvo perduota neatsitiktinai – taip nusprendęs Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad „Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių teismų sprendimais, priimtais teisėjams nedisponuojant informacija apie asmenų neteisėtą veiklą bausmės atlikimo metu, dalis šioje byloje kaltinamų asmenų buvo paleisti į laisvę prieš terminą.“

„Nagrinėjant E. Zapusto bylą Kauno apygardos teisme teisėjams gali tekti revizuoti savo pačių sprendimus, be to, vienas byloje kaltinamų asmenų – Evaldas Baronėnas dirbo kriminalinės žvalgybos pareigūnu Kauno apygardos teismo aptarnaujamoje teritorijoje, todėl tarnybos reikalais jam tekdavo bendrauti su Kauno apygardos teismo teisėjais“, – teisėjos teigimu, jeigu E. Zapusto byla būtų nagrinėjama Kaune, tiek proceso dalyviams, tiek pašaliniam stebėtojui gali kilti abejonių teismo nešališkumu, o tuo pačiu tai būtų sudaryto sąlygos pareikšti nušalinimą bet kuriam Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui.

Evaldas Baronėnas
Evaldas Baronėnas
© DELFI / Domantas Pipas

Kauno teisėja E. Zapusto bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris dar nenusprendė, ar ji bus sujungta su „Pravieniškių mafijos“ byla. Jeigu taip nutiktų, teismas turėtų vėl iš naujo surengti apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas – tai, žinoma, gerokai apsunkintų procesą, nes dauguma liudytojų vengė atvykti į teismą ir pasakoti apie tai, kaip gyveno įkalinimo įstaigoje. Be to, dalis liudytojų ir nukentėjusiųjų jau išsižadėjo savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nors apklausos protokoluose buvo pasirašę, kad kalba tiesą. Dar dalis apklaustųjų teismui nurodė, kad bijo kalbėti teismo salėje, kai juos stebi kaltinamieji.

Kaip bebūtų, bet jau dabar aišku, kad procesas byloje gerokai užsitęs ir tai bus naudinga tik kaltinamiesiems – valstybė privalo užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos per kuo trumpiausią laiką. O jeigu šios pareigos neįvykdo, turi atlyginti žalą – į tokias situacijas teisėjai dažniausiai patenka nagrinėdami didelės apimties nusikalstamų susivienijimų bylas, todėl jau ne vienam garsiam nusikaltėliui buvos skirtos gerokai švelnesnės nei galėjo būti skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Dar skaudesnių padarinių galima sulaukti, jeigu teismas pernelyg ilgai nagrinėja bylą, o nusikaltimais kaltinamas asmuo yra išteisinamas, nes nepadarė nusikalstamos veikos. Tuomet kai kuriais atvejais valstybei tenka pareiga atlyginti žalą.

Sumaištis ir dėl teisėjų: kas bus toliau?

Tačiau tai ne vieninteliai nesklandumai didelio rezonanso sulaukusioje „Pravieniškių mafijos“ byloje – gali būti, kad ji bus nagrinėjama iš naujo, nes vienas teisėjų kolegijos narių teisėjas A. Piesliakas prezidento Gitano Nausėdos dekretu nuo spalio 15 d. pradės dirbti aukštesnės instancijos – Lietuvos apeliaciniame teisme.

Į šį teismą prezidentas siūlo paskirti ir „Pravieniškių mafijos“ byloje pirmininkaujantį teisėjų kolegijos pirmininką Ernestą Rimšelį. Jo skyrimo į aukštesnes pareigas klausimą dar turėtų svarstyti Seimas.

Tokių atvejų, kai baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai yra paskiriami į kitas pareigas dar neišnagrinėję bylų, yra ne vienas – dažniausiai jos būdavo perduodamos kitiems teisėjams, kurie procesą pradeda iš naujo. Tačiau Lietuvai priekaištaujant dėl pernelyg ilgai trunkančio baudžiamųjų bylų proceso kai kurie teisėjai pradėjo taikyti naują praktiką – pradeda dirbti naujose pareigose, bet tuo pačiu ir nagrinėja žemesnėje instancijoje neišnagrinėtas bylas.

Kaip bus „Pravieniškių mafijos“ byloje, dar neaišku.

Realybė, kuri šokiruoja

Pravieniškių mafija“ – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.

Aidas Kupčiūnas
Aidas Kupčiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

„Šio nusikalstamo susivienijimo vadovai sprendė nuteistųjų neteisėtos veiklos pataisos namuose klausimus: leido arba draudė užsiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai, ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius bei nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems, naudojant metalines lazdas, elektros laidus bei kitus fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, sprendė tarp nuteistųjų kylančius konfliktus, skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas „kastomis“, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijas dėl geresnių buvimo pataisos namuose sąlygų arba šias sąlygas blogindami, – yra sakęs valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Zdislavas Tuliševskis. – Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji taip pat buvo reikalaujama mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą.“

Anot prokuroro, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje nusikalstamas susivienijimas susiformavo ir veikė nuo 2011 iki 2017 m. – jo veiklą organizavo ir jam vadovavo teisėsaugai gerai žinomi asmenys – aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.

Be to, šie asmenys įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius, gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias pataisos namų tvarkos normas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankinant.

„Turimi duomenys leidžia manyti, kad siekdami nusikalstamai praturtėti, šio susivienijimo vadovai ir dalyviai organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu pataisos namuose, prievartavo turtą iš kitų nuteistųjų“, – sakė prokuroras.

Jis taip pat pažymėjo, kad „Pravieniškių mafijos“ dalyviai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus, o siekdami užsitikrinti sklandų ir nenutrūkstamą narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimą bei nusikalstamos veikos apsaugą nuo teisėtų pataisos įstaigos administracijos pareigūnų veiksmų, į savo veiklą įtraukė ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį specialistą Evaldą Baronėną, kuris kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir piktnaudžiavimu tarnyba.

Sulaikytas ilgai slapstęsis Kauno nusikaltėlis: garsioje byloje – sumaištis
© DELFI / Karolina Pansevič

Beveik visi kaltinamieji nepripažįsta jiems pateiktų kaltinimų. Šioje byloje kaltinamųjų galėjo būti ir daugiau, tačiau dalis nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavusių nuteistųjų sutiko bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atlikusiu Lietuvos kriminalinės policijos biuriu ir tyrimo metu padėjo atskleisti „Pravieniškių mafijos“ narių padarytus nusikaltimus, todėl buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kai kurie liudytojai tyrimo metu buvo įslaptinti, nes dėl jų liudijimo šiems grėsė pavojus.

Taip pat, prokuroro teigimu, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus.

O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės. Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Pravieniškių pataisos namuose veikusiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo Aidas Kupčiūnas, pravarde Aidelis, kuris buvo įkalintas dėl verslininko pagrobimo. A. Kupčiūnas su Andriumi Obelieniu ir Artūru Račkeliu, įtariama, subūrė kitus nuteistuosius į susivienijimą – dauguma jų buvo teisti už tyčinius nužudymus ir neteisėtą disponavimą itin dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šioje byloje kaltinimų sulaukė A. Kupčiūnas, A. Obelienius, A. Račkelis, Artūras Zykovas, Rimvydas Purmalis, Erlandas Palukaitis, Svajūnas Darbutas, Artūras Lekavičius, Rytis Gudynas, Tomas Mimonskas, Deividas Vonžodas, Arnas Karmazinas, Algimantas Gibas, Darius Razutis, Gintaras Žagarnauskas ir E. Baronėnas.

Su pavojingais nusikaltėliais veikė ir pataisos namų pareigūnas – ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo.

Akiratyje – ir kova dėl valdžios

Geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais. Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti. Nes tokių atvejų jau buvo. Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.

Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinasi ne tik, kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei.

Deimantas Bugavičius
Deimantas Bugavičius
© Asmeninins albumas

D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas. Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.

Konfliktas prie naktinio klubo

Su šiuo susidorojimu yra susiję kaltinimai ir nuo teisėsaugos ilgą laiką besislapsčiusiam kauniečiui E. Zapustui – žiniasklaida yra skelbusi, kad jis yra Kauno policijos pareigūno sūnus. Ne kartą teistas E. Zapustas į Pravieniškes pateko po įvykių Kauno centre, kai kartu su taip pat su „Pravieniškių mafijoje“ teisiamu D. Vonžudu įsivėlė į konfliktą su dviem jaunais vyrais.

Teismas yra nustatęs, kad konfliktas tarp D. Vonžudo ir E. Zapusto su nukentėjusiaisiais prasidėjo naktinio klubo patalpose dėl menkavertės dingsties, nes jie vieni su kitais eidami neprasilenkė ir susitrenkė pečiais., Kai klubas užsidarė, vaikinai susitiko kieme – čia E. Zapustas vienam vaikinų sudavė du smūgius, nuo kurių šis nukrito, o D. Vonžudas priėjo prie kito vaikino ir ir jam vieną kartą peiliu dūrė į krūtinę, o paskui užpuolė kitą vaikiną ir jam keturis kartus peiliu dūrė į krūtinę, o E. Zapustas sudavė smūgius. Vienas vaikinas mirė iš karto, o kitas išgyveno dėl laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos.

E. Zapustas buvo nuteistas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, jam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, tuo metu D. Vonžodas buvo įkalintas 18 metų.

Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Daugiau apie pastarųjų metų įvykius Pravieniškėse skaitykite paspaudę šią nuorodą.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
3.5455

Top naujienos

Susigundė populiaria idėja pagyventi dviese 18 kvadratų bute: patirtis buvo nepamirštama

Per aukštai ir per garsiai – tai du pirmiausiai į galvą šaunantys įspūdžiai po bandymo...

Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir besidaužanti širdis: turintys šį sutrikimą papasakojo, ką reikia ištverti (25)

Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir širdis besidaužanti taip, lyg tuoj išlips per...

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (149)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Tarnybinio policijos šuns radiniai „Karklėje“ ir toliau stebina: narkotikus slėpė ir palapinėse, ir automobiliuose

Šiandien besibaigiantis muzikos festivalis „Karklė 2019“ ne visiems taps linksmu prisiminimu....

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas sutrumpėjo viena pavarde (42)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriai po turnyro Suomijoje, kur sutriuškino aikštelės...

Sužadėtuvės: ar tikrai tik vyrai turi pirštis moterims ir kiek kainuoja žiedai (76)

Pagal tradicijas, vyras turėtų klauptis ant kelio ir iš kišenės ištraukęs žiedą pirštis savo...

Garsenybių trenerė Rasa Vilkienė augindama 3 dukras laikosi griežtos taisyklės: kol kas tai veikia (95)

Neretai garsenybių trenere įvardijama Rasa Vilkienė savo socialiniame tinkle dalijasi ne tik...

Su krepšininkais namo grįžęs Rapšys: Kalnietis domėjosi, ar lagamine nėra viršsvorio su medaliais (6)

Lietuvos plaukikas Danas Rapšys sekmadienį grįžo iš kone du mėnesius trukusios turnė Azijoje....

Pasaka Italijos pakrantėje: vienas gražiausių miestelių abejingų nepaliks

Pietų Italijos siela alsuojantys Pozitanas yra nedidelis miestelis prie Amalfio pakrantės, kuris...

Vilniuje prasideda senovinių automobilių žygis Baltijos keliui paminėti (15)

Vilniuje sekmadienį prasideda senovinių automobilių ir motociklų žygis Baltijos keliui paminėti.