DELFI šaltinių teigimu, tokias aplinkybes nustatė ikiteisminį tyrimą atliekantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. Dovidaitis jau artimiausiu metu gali netekti pareigų – prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį jau pasirašė dekretą dėl atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą.
V. Dovidaičio likimas priklauso nuo Teisėjų tarybos – jeigu penktadienį jos nariai pritars teisėjo atleidimui, šalies vadovei bus atrištos rankos ir ji galės skyriaus pirmininką atleisti iš pareigų. Jeigu pritarimo nebus gauta, D. Grybauskaitė teisėjo atleisti negalės, jis liks toliau dirbti Vilniaus apygardos teisme.
Prezidentės patarėjas: R.Skirtunas įteikė dovaną V.Dovidaičiui
Prezidentės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis neslėpė, kad STT ir prokuratūros pateikta medžiaga rodo, kad V. Dovidaitis savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.
DELFI paklaustas, kokie faktai paaiškėjo atliekant ikiteisminį tyrimą R. Skirtuno korupcijos byloje, E. Rimšelis sakė: „Prokurorų įsitikinimu, buvęs teisėjas R. Skirtunas sutarė su advokatu dėl jo ginamojo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, vėliau pasikvietė į savo kabinetą Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką V. Dovidaitį ir įteikė jam dovaną – sakė gėrimui skirtą rinkinį. Be to, perduodamas apylinkės teismo nuosprendžio kopijos pirmąjį lapą R. Skirtunas paprašė paskirti šią bylą nagrinėti būtent jam, o ne kitam teisėjui“.
Šį prašymą V. Dovidaitis netrukus patenkino ir R. Skirtunas buvo paskirtas dėl sukčiavimo nuteisto verslininko Laimono Jurgelevičiaus byloje kolegijos pirmininku.
„Ši situacija iliustruoja, kiek teismų veikloje yra svarbus skaidrus ir objektyvus bylų skirstymas, paremtas bylos paskyrimu atsitiktine tvarka ne tam teisėjui, kuris dėl įvairių priežasčių labai norėtų nagrinėti vieną ar kitą bylą, o tam, kurį atsitiktine tvarka pasiūlo kompiuterinė programa“, – mano E. Rimšelis.
Demaskuojantys garso ir vaizdo įrašai privertė keisti parodymus
DELFI žiniomis, STT pareigūnai nustatė ir daugiau faktų, kurie patvirtina neformalius R. Skirtuno ir V. Dovidaičio santykius. Šie teisėjai, kaip ir tuometis teismo pirmininkas Artūras Šumskas, pagal įstatymą ir einamas pareigas buvo vieninteliai, galėję sankcionuoti slaptus tyrimo veiksmus.
Skandalingi faktai paaiškėjo, nes R. Skirtunas buvo stebimas specialiųjų tarnybų – teismas buvo davęs leidimą atlikti operatyvinius veiksmus viename ikiteisminiame tyrime.
Nustatyta, kad advokato atneštą japonišką sakė rinkinį iš R. Skirtuno jo kabinete gavęs V. Dovidaitis netrukus jį paskyrė kolegijos pirmininku.
Per pirmąją apklausą STT V. Dovidaitis kategoriškai neigė, kad su R. Skirtunu kalbėjosi apie L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą, taip pat tikino, jog niekada nėra iš jo gavęs dovanų ar pan. Tačiau praėjus keliems mėnesiams į naują apklausą STT iškviestas V. Dovidaitis buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir užfiksuotais garso bei vaizdo įrašais. Iš jų paaiškėjo, kad V. Dovaitis su R. Skirtunu vis dėlto yra aptarinėjęs L. Jurgelevičiaus bylos paskyrimą.
Per šią apklausą Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas buvo atviresnis – pripažino, kad iš R. Skirtuno gavo dovaną, tačiau teisinosi, jog to nesureikšmino, nes tai esą tebuvo apsikeitimas dovanomis prieš Kalėdas.
Pasiteiravus prezidentės patarėjo, ar prokurorų pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie pinigus ar atlygį už bylos paskyrimą, E. Rimšelis patikslino, kad „vienos iš apklausų metu V. Dovidaitis, atsakydamas į klausimą, ką R. Skirtunas perdavė jam užfiksuotame vaizdo įraše, V. Dovidaitis nurodė, jog iš R. Skirtuno kaip tik tuo metu yra gavęs pinigų – jis suteikė 7 tūkst. Lt paskolą, todėl R. Skirtunas galimai jam perduoda skolinamus pinigus.“.
Prašė paleisti dėl narkotikų suimtą draugą
Tyrimą atliekantys STT pareigūnai taip pat nustatė, kad V. Dovidaitis toleruodavo R. Skirtuno elgesį, kai šis dėl prastos savijautos rytais negalėdavo atvykti į darbą. Savo SMS žinutėse tuometis teisėjas rusų kalba rašydavo, kad dar pamiegos, nes kol kas negali vairuoti, arba darbo metu ilsėsis vandens parke.
Be to, nustatyta, kad vieną kartą V. Dovidaitis taip pat prašė R. Skirtuno paslaugos – atėjęs į jo kabinetą skyriaus pirmininkas papasakojo, jog R. Skirtunas nagrinės skundą dėl vienam įtariamajam skirto suėmimo pratęsimo. Šio pokalbio metu V. Dovidaitis aiškino, kad suimtasis yra draugas, pas jį šis remontuojasi savo automobilį, o įtarimai dėl narkotikų esą yra nepagrįsti.
V. Dovidaitis prašė įsigilinti į pateiktą medžiagą, taip pat užsiminė, jog anksčiau to paties buvo prašęs teisėjos Lauretos Ulbienės, kuri šio prašymo nepatenkino – įtariamąjį paliko už grotų.
R. Skirtunas taip pat pažadėjo įsigilinti į ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau priėmė V. Dovidaičiui nepalankią nutartį – įtariamojo nepaleido į laisvę.
Šį prašymą V. Dovidaitis buvo pateikęs kaip tik tuo metu, kai Lietuvą buvo sudrebinusi skandalinga istorija Kauno teismuose – prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydama iš pareigų atleisti penkis teisėjus. Paaiškėjo, kad teisėjai irgi prašydavo savo kolegų priimti palankius sprendimus jų pažįstamiems ar draugams.
V.Dovidaitis: teks man gintis
DELFI susisiekė su Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas einančiu V. Dovidaičiu, kuris antradienį su kitais teisėjais intensyviai nagrinėjo bylas apeliacine tvarka.
– Kaip vertinate prezidentės kreipimąsi į Teisėjų tarybą dėl Jūsų atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą?
– Na, kaip čia įvertinsi – yra kreipimasis ir teks man gintis.
– Jums tai buvo netikėta?
– Negaliu vienareikšmiškai pasakyti, kad netikėta, tiesiog dar negavau medžiagos – ar pateikta ta pati medžiaga, ar ne ta pati...
– Prezidentūros pranešime rašoma, kad Jūs bandėte paveikti kolegas svarstant vieno įtariamojo suėmimo klausimą...
– Man reikėtų pažiūrėti, kas ten per medžiaga, todėl kol kas nelabai galiu ką ir pasakyti.
– Paaiškėjo, kad STT agentai nustatė, jog prieš paskiriant R. Skirtuną kolegijos pirmininku Jūs iš jo gavote japonišką sakė rinkinį...
– Taip, dovaną esu gavęs, bet čia buvo Kalėdos ir analogiškos vertės dovaną jam įteikiau po Naujųjų metų. Čia buvo apsikeitimas dovanomis, o jie traktuoja, kad čia buvo dovana, kurios neturėčiau gauti.
– Ar tai atsilyginimas už bylos paskyrimą?
– Nežinau, kaip tai traktuoja, bet...
– Be to, paaiškėjo, kad kaip tik tuo metu Jūs iš R. Skirtuno gavote pinigų?
– Taip, šitą galiu patvirtinti. Tai aš pats pasakiau STT, nes tuo metu stačiau namą. Tuo metu ne tik iš jo skolinausi, iš daug ko skolinausi.
– Kaip dabar vertinate tą situaciją, į kurią pakliuvote?
– Žinoma, neigiamai vertinu. Manau, kad esu nekaltas, bet dabar tokia situacija aplink teismus, tai man net sunku pasakyti, kaip toliau viskas bus.
– Darbą galėtumėte išsaugoti tik tuo atveju, jeigu prezidentės dekretui nepritars Teisėjų taryba. Ar tai įmanoma?
– Tai vienintelis variantas. Nežinau, kaip bus.
– Kaip toliau įsivaizduojate savo karjerą?
– Jeigu Teisėjų taryba pritars mano atleidimui, ieškosiu darbo, jeigu ne – dirbsiu toliau. Faktas, jeigu atleis, negalėsiu dirbti valstybės tarnyboje, advokatūroje.
Dėl bylos paskyrimo R.Skirtunui Teisėjų taryba V.Dovidaičio nebaudė
DELFI primena, kad R. Skirtunu STT agentai susidomėjo gavę slaptą medžiagą iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų, kurie tyrė garsią kontrabandos bylą, kai už grotų pakliuvo daugiau kaip 20 asmenų, tarp jų – „dambrauskinių“ grupuotės narys Marijanas Taraškevičius (vėliau medikai konstatavo, jog jis yra nepakaltinamas). Su teisėjo veikla susijęs tyrimas buvo išskirtas į atskirą.
Pareigūnai nustatė, kad kad 30 tūkst. Lt kyšio paėmimu įtariamas teisėjas R. Skirtunas ėmėsi veiksmų, kad būtent jam būtų paskirta nagrinėti verslininko L. Jurgelevičiaus baudžiamoji byla apeliacine tvarka.
V. Dovidaitis anksčiau DELFI yra kategoriškai neigęs, kad R. Skirtunas ar kas nors kitas būtų jo prašęs paskirti L. Jurgelevičiaus bylą.
„Nei jis pas mane, nei kas nors kitas nebuvo atėjęs, nei aš girdėjau, kad yra tokia byla, atvirai sakant, tikrai nežinau“, – iš karto po korupcijos skandalo Vilniaus apygardos teisme sakė skyriaus pirmininkas.
Jis aiškino, kad skirdamas bylą R. Skirtunui vadovavosi bylų skirstymo taisyklėmis.
„Tą dieną buvo paskirtos buvo 9 bylos kovo 13 d. nagrinėjimui, buvo sudarytos trys kolegijos – iš pradžių buvo sudaryta viena kolegija, bet vienas teisėjas negalėjo nagrinėti dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, todėl buvo pakeista kolegija, – yra sakęs V. Dovidaitis. – Tada teisėja L. Ulbienė buvo paskirta pranešėja, o kolegijos nariais tapo R. Skirtunas ir teisėja Virginija Švedienė”.
Pasak jo, L. Jurgelevičiaus bylą teisėja L. Ulbienė gavo sausio 24 d. – ji iš karto kreipėsi į skyriaus pirmininką ir pranešė, jog yra iš anksto įsigijusi kelialapį atostogoms į JAV. Tą pačią dieną ji parašė pareiškimą išleisti atostogų kovo mėnesį.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teigė, kad L. Ulbienei kovo 13-ąją buvo paskirtos dvi apeliacinės bylos, todėl jas teko perskirstyti – vieną skirti V. Švedienei, o kitą – R. Skirtunui.
Kadangi V. Švedienės pirmininkaujama byla turėjo būti nagrinėjama 8.30 val., pagal teismo taisykles, ji negalėjo pirmininkauti L. Jurgelevičiaus byloje, kurioje posėdis buvo numatytas 9 val. Būtent dėl to dabar jau į korupcijos skandalą pakliuvusio verslininko byla buvo paskirta R. Skirtunui.
„Formalus pažeidimas gal ir yra, bet jo nematau – norėjau tinkamai organizuoti mūsų kolegijų darbą, kuo mažiau į kolegijas įtraukiame žmonių, tuo greičiau ir paprasčiau nagrinėjamos bylos“, – yra sakęs V. Dovidaitis.
Šiuos Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pažeidimus įvertinusi Teisėjų taryba praėjusių metų balandį nusprendė nesikreipti į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), o apsiribojo tik jo apsvarstymu. Tiesa, teismų savivaldos atstovams tuo metu nebuvo pateikta medžiaga apie V. Dovidaičio neformalius ryšius su R. Skirtunu.