Istorija, dėl kurios P. Znakovas kreipėsi į Strasbūrą, dar 2016 m. spalį nutiko Gargžduose – policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, P. Znakovą sulaikė jo namuose. Pakeliui į policijos komisariatą dėl vyro agresyvaus elgesio pareigūnas panaudojo elektros impulsinį prietaisą TASER.
Kaip nurodė EŽTT, išnagrinėjus P. Znakovo skundą dėl neteisėto policijos jėgos panaudojimo, Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo pripažinta, kad vyras elgėsi agresyviai ir nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, todėl prievartos panaudojimas pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis pareiškėjo prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūno atžvilgiu taip pat buvo atmesti. Be to, pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymo pareiškėjo namuose ir policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, jam skirta 90 Eur bauda.
Spręsdamas dėl Konvencijoje draudžiamo kankinimo uždraudimo, EŽTT pažymėjo, kad kai asmuo susiduria su teisėsaugos institucijomis, bet koks jėgos panaudojimas, kuris nėra griežtai būtinas dėl jo paties elgesio, žemina žmogaus orumą ir iš esmės nėra suderinamas su Konvencijoje numatyta teise.
Remiantis šioje byloje pateiktomis teismo medicinos eksperto išvadomis, pareiškėjui buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir krūtinės ląstos dešinėje pusėje, taip pat odos nubrozdinimai, primenantys elektros žymes, krūtinėje ir nugaroje.
Dėl įvykių P. Znakovo namuose EŽTT neturėjo pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kad vyras buvo nusiteikęs priešiškai, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, įžeidinėjo ir grasino pareigūnams bei priešinosi sulaikymui. Teismas pažymėjo, kad nacionaliniuose teismuose pareigūnai davė nuoseklius parodymus, be to jų pateiktą įvykių versiją patvirtino vaizdo įrašai. Taigi, EŽTT buvo įsitikinęs, kad kai kurie vyro sužalojimai atsirado dėl jo pasipriešinimo dedant jam antrankius ir vedant prie policijos automobilio.
Tačiau teismas negalėjo padaryti analogiškos išvados dėl elektrošoko panaudojimo. Visų pirma, teisėjai atkreipė dėmesį, kad nei vieno teismo proceso metu nebuvo nustatyta, kiek kartų pareigūnas panaudojo elektrošoką pareiškėjo atžvilgiu.
„Šiuo požiūriu teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo yra valstybės institucijų žinioje, pvz., laisvės apribojimo atveju, galioja pakankamai įtikinama faktinė prezumpcija dėl asmens patirtų sužalojimų sulaikymo metu, todėl Vyriausybei tenka įrodinėjimo našta pateikti įtikinamą paaiškinimą pateikiant įrodymus, galinčius sukelti abejones dėl pareiškėjo pateikiamos įvykių versijos, – nurodė teismas. – Šioje byloje nebuvo paneigti pareiškėjo teiginiai, kad elektrošokas prieš jį buvo panaudotas tris-keturis kartus. Be to, pareiškėjo teiginius patvirtino teismo medicinos eksperto išvada, kad elektrošokas galėjo būti panaudotas daugiau nei vieną kartą.“
Anot EŽTT, elektrošoko naudojimas prieš asmenį yra sunki netinkamo elgesio forma, sukelianti stiprų skausmą ir žiaurias kančias. Be to, Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą yra konstatavęs, kad elektros impulsiniai prietaisai gali sukelti ūminį skausmą ir jų panaudojimas keletą kartų iš eilės prieš sulaikytą asmenį yra laikytinas netinkamu elgesiu.
Šioje byloje Teismas atkreipė dėmesį, kad P. Znakovas nebuvo įspėtas apie elektrošoko panaudojimą, nors toks įspėjimas yra numatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Be to, fizinė prievarta gali būti naudojama tik tada, kai psichinė prievarta ar kitos priemonės yra panaudotos ir jos nėra neveiksmingos.
„Šioje byloje pareigūnas net nesvarstė apie švelnesnių prievartos priemonių panaudojimą, – nurodė teismas.- Be to, teismo proceso metu pareigūnai nepaaiškino, kodėl švelnesnių prievartos priemonių, – pvz. rankų surakinimas už nugaros, kad pareiškėjas netrukdytų vairuojančiam pareigūnui, ar vieno pareigūno buvimas šalia pareiškėjo ant galinės automobilio sėdynės, – nebuvo pakankamos, kad sutramdytų pareiškėją. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjui buvo 61 metai, jis buvo neginkluotas, surakintas antrankiais ir buvo vienas prieš du policijos pareigūnus.“
Anot teisėjų, elektros impulsiniai prietaisai turi būti naudojami tik tokiose situacijose, kai yra realus ir tiesioginis pavojus gyvybei ar sunkaus sužalojimo tikimybė. Be to, elektrošokus rekomenduojama vengti naudoti prieš pagyvenusius asmenis, taip pat ir prieš neblaivius asmenis, kurie dėl elektrošoko gali tik dar labiau įsiaudrinti.
EŽTT pabrėžė, kad teisėjai nebuvo įtikinti, kad elektrošoko panaudojimas prieš pareiškėją policijos automobilyje, jam esant surakintam ir neginkluotam, buvo būtinas dviem apmokytiems policijos pareigūnams, kad jį sutramdytų, ar kad buvo proporcingas šioje situacijoje.
Be to, teismas negalėjo sutikti, kad atliktas tyrimas dėl neteisėto jėgos panaudojimo buvo išsamus ir visapusiškas. Teismas atkreipė dėmesį, kad prokuroras priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl pareigūno veiksmų, iš esmės remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais, ir manydamas, kad pareigūnai galėjo panaudoti fizinę prievartą, įskaitant TASER prietaisą, prieš asmenis, nevykdančius pareigūnų teisėtų reikalavimų. Tokią prokuroro išvadą patvirtino ir teismai.
„Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei prokuroras, nei teismai nesiekė išsiaiškinti elektrošoko panaudojimo aplinkybių, – nurodoma sprendime. – Teismo proceso metu nebuvo bandoma nustatyti, kiek kartų buvo panaudotas elektrošokas, ar pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą prietaiso panaudojimą ir, jeigu ne, ar buvo laikomasi teisinių reikalavimų jo panaudojimui, taip pat ar buvo apsvarstytas švelnesnių prievartos priemonių panaudojimas ir kodėl jos nebuvo panaudotos.“