„Pareiškėjas patyrė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytą kankinimo uždraudimą – draudžiamą elgesį dėl elektrošoko panaudojimo jo sulaikymo metu, be to, pareiškėjo skundo dėl policijos netinkamo elgesio tyrimas neatitiko procesinių reikalavimų“, – pranešė Vyriausybės atstovė EŽTT.
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kai jis, sulaikomas kaip asmuo padaręs administracinį nusižengimą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei aktyviais veiksmais priešinosi. Sulaikymo metu prieš jį kelis kartus buvo panaudotas elektrošokas.
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau tyrimas galiausiai buvo nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tokiai pozicijai pritarė ir teisėjai – neskundžiamoje nutartyje buvo pažymėta, kad nors A. Sokolovo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad keltų pavojų pareigūnų gyvybei, tačiau, vertinant tai, jog konfliktinė situacija truko pakankamai ilgai, taip pat tai, kad konfliktas išaugo į pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei aktyvų pasipriešinimą, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjas neleido pareigūnams atlikti asmens apžiūros, stumdėsi, neleido uždėti antrankių, jo elgesys tapo agresyvus, – faktiškai pasipriešinimo veiksmai peraugo į grumtynes ir pavojus pareigūnų sveikatai galėjo kilti.
EŽTT pažymėjo, kad šioje byloje yra nustatyta, kad prieš A. Sokolovą buvo panaudotas elektrošokas du kartus ir kad jis patyrė sužalojimų, taip pat tai, kad jis ginčijosi su pareigūnais, neturėdamas leidimo filmavo policijos nuovadoje ir neleido pareigūnams atlikti asmens apžiūrą.
Pasak pranešimo, EŽTT negalėjo konstatuoti, kad vilniečio veiksmai kėlė realią grėsmę pareigūnų gyvybei, jog būtų pateisintas elektrošoko panaudojimas prieš jį. Tai, kad pareiškėjas nekėlė tokios grėsmės, pripažino ir Vilniaus apygardos teismas galutiniame sprendime.
EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas buvo policijos komisariato patalpose vienas su keturiais apmokytais pareigūnais, o jo sulaikymo priežastys neleido manyti, kad jis galėjo būti ypač pavojingas.
Galiausiai iš Strasbūro teismo turimos medžiagos matyti, kad nors A. Sokolovas buvo įspėtas, jog prieš jį gali būti panaudota fizinė jėga, jis nebuvo konkrečiai įspėtas apie galimą elektrošoko panaudojimą, kas būtų suteikę jam galimybę savanoriškai vykdyti pareigūnų nurodymus.
Nei bylos nagrinėjimo nacionalinio proceso metu, nei EŽTT nebuvo teigiama, kad tokio įspėjimo pateikti nebuvo įmanoma arba kad tai būtų sukėlę pavojų pareigūnams, todėl Strasbūro teismas konstatavo, kad elektrošokas prieš A. Sokolovą buvo panaudotas tik siekiant užtikrinti, kad jis vykdytų policijos pareigūnų nurodymus, ir kad šio prietaiso naudojimas nebuvo griežtai būtinas dėl paties pareiškėjo elgesio.
Vertindamas pareiškėjo skundo dėl netinkamo pareigūnų elgesio tyrimo veiksmingumą, EŽTT atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinta, ar sąlygos, kada teisėsaugos pareigūnai gali naudoti fizinę jėgą ir sulaikymo priemones, įskaitant elektrošoką, buvo įvykdytos, be kita ko, ar pareiškėjo veiksmai pasiekė reikiamą pavojingumo lygį, kad būtų galima pateisinti elektrošoko naudojimą.
Be to, EŽTT pažymėjo, kad policijos pareigūnų nebuvo paprašyta išsamiai paaiškinti, kodėl jie manė, kad švelnesnių prievartos priemonių būtų nepakakę pareiškėjui sulaikyti.
Galiausiai valdžios institucijos nenagrinėjo, ar pareiškėjas buvo įspėtas apie elektrošoko panaudojimą, o jei ne, ar įspėjimo atsisakymas buvo pagrįstas. Būtent tokiomis aplinkybėmis EŽTT negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjo kaltinimų policijos netinkamu elgesiu tyrimas buvo išsamus.
Kaip pažymi Vyriausybės atstovė EŽTT, tai jau antras Strasbūro teismo sprendimas prieš Lietuvą, kuriuo nustatomas Konvencijos pažeidimas dėl netinkamo policijos pareigūnų elgesio, konkrečiai dėl elektrošoko panaudojimo sulaikymo metu.
