Savo patirtimi ir įžvalgomis apie šiuos reiškinius su INFOLEX dalijasi savo advokatų kontorą įsteigusi advokatė dr. Laura Gumuliauskienė, taip pat tendencijų vertinimą pateikia rugsėjį susijungimo procesą baigusios advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene partneris Vilius Bernatonis.
INFOLEX: Kaip vertinate Lietuvoje aiškiai pastebimą advokatų kontorų jungimosi tendenciją?
L. Gumuliauskienė: Advokatų kontorų jungimasis Lietuvoje yra natūralus procesas: advokatai labai didelę dalį savo paslaugų teikia verslui, o verslas dažnai apima keletą valstybių. Tai reiškia, kad verslininkui labai patogu bendradarbiauti su tokia advokatų kontora, kuri gali pasiūlyti savo paslaugas ten, kur nusidriekia verslo santykiai.
Taip pat tenka pastebėti, kad retai kas skelbiasi, jog advokatų kontora ar partneriai išsiskyrė, nors tai visiškai normalus reiškinys, kuris nebūtinai turi neigiamą atspalvį. Advokatai siekia išbandyti kitokią veiklos formą, galbūt reikia daugiau erdvės jų kompetencijai pasireikšti ir pan. Ir tai visiškai nereiškia, kad anksčiau vienoje kontoroje dirbę kolegos ateityje nebendradarbiaus. Kaip ir kitose sferose, teisinių paslaugų rinkoje visi dariniai – smulkesni ar stambesni – turi savo vietą, savo nišą.
Prisimenu vieno tikrai sėkmingą teisininko karjerą padariusio kolegos žodžius, kad „ateities biurai – mažiausiai trijų–keturių ar net ir daugiau partnerių komanda, kompleksines paslaugas galinčios suteikti kontoros“. Įžvelgiu juose protingą pagrindą dalykine ir finansine (įsisteigimo ir biuro išlaikymo) prasme, tačiau vėlgi – tai nėra taisyklė, kurios visi turėtų aklai laikytis.
INFOLEX: Ką Jūs manytumėte apie Lietuvoje egzistuojančias galimybes savarankiškai užsiimti advokato praktika? Ar patirtis, žinios, finansinės galimybės yra lemiami faktoriai sėkmingai pradžiai?
L. Gumuliauskienė: Teikti advokato teisines paslaugas, įsteigiant savo advokatų kontorą, kitaip tariant, advokatui įsteigiant savo darbo vietą, yra viena iš advokatų veiklos formų, numatytų Advokatūros įstatyme (kitos: advokatų veikla partnerystės pagrindais arba įsteigiant juridinį asmenį, t.y. advokatų profesinę bendriją). Šis įstatymas ne tik numato konkrečias advokatų veiklos formas, bet nustato vienokia ar kitokia forma veikiančio advokato ar advokatų kontoros pavadinimų struktūrą ir darybą, pvz., „Advokato Vardenio Pavandenio kontora“ arba „Advokatas Vardenis Pavardenis ir partneriai“ ir pan. Taigi, teisinės galimybės advokatui vienam įsteigti savo advokatų kontorą ir dirbti tikrai yra, na, o kaip dirbti, kokią formą pasirinkti – jau kiekvieno advokato apsisprendimo reikalas.
Profesionalumas yra labai svarbus faktorius, ypač siekiant dirbti savarankiškai ir turint omenyje advokatams tenkančią atsakomybę už teikiamų teisinių paslaugų kokybę, tai, kokias pasekmes gali sukelti žinių ar patirties stoka. Bet žinoma, reikia sutikti ir su tuo, kad niekas negimė viską mokėdamas. Manau, dauguma kolegų sutiks, kad kiekviena byla, kiekvienas atvejis – nauja patirtis, kiekvieną kartą išmokanti kažko naujo. Nėra tapačių situacijų, šablonų, formulių, kurias teisininkas galėtų išmokti per penkerius studijų metus ir sėkmingai taikyti visą likusį gyvenimą.
Be abejo, įsteigti advokatų kontorą, kad ir tokią, kurioje dirba tik vienas advokatas, reikia bent minimalių finansinių išteklių. Nepakanka pasistatyti stalą ir kompiuterį – reikia sukurti tinkamas sąlygas priimti klientus, turėti vietą pasitarimams, apsirūpinti biuro technika ir pan. Pradedantis veiklą advokatas turi pagalvoti ir apie savo finansinį saugumą. Juk jis negauna atlyginimo nustatytomis mėnesio dienomis, nėra apmokamų atostogų ar kompensuojamų nedarbingumo dienų bei motinystės atostogų.
INFOLEX: Kokie motyvai Jus paskatino kurti savo advokatų kontorą? Kokius tokios veiklos formos privalumus įžvelgėte?
L. Gumuliauskienė: Visada, dar nuo studijų metų, dirbau kolektyve, buvau samdoma darbuotoja ir, tiesą sakant, niekada tuo nesiskundžiau, gerai sekėsi, jaučiausi įvertinta. Tačiau žmogaus tokia prigimtis – siekti iššūkių. Todėl ir savos advokatų kontoros steigimas buvo natūralus žingsnis, žengtas dėl noro pabandyti kažką naujo. Dešimties metų darbo patirtis suteikė pasitikėjimo imtis savarankiškos veiklos, galvojau, jei pavyksta kitiems, kodėl turėtų nepavykti ir man. Vis dėlto turiu pripažinti, kad būna momentų, kai atrodo, kam to reikėjo, dirbti didelėje kontoroje būtų buvę lengviau. Kita vertus, niekada nesigailėjau ir neabejojau savo pasirinkimu. Tikriausiai todėl, kad man įdomus mano darbas.
Tiesa ir tai, kad negali būti tik pats sau vienas įdomus ir protingas. Labai dažnai dirbu su kolegomis jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, turiu kolektyvą, kuris padeda. Teisiniame darbe būtina diskutuoti, analizuoti situacijas, dalintis patirtimi. Negali išmanyti visų sričių ir netikiu tuo, jei kažkas taip save pristato. Be to, objektyviai neįmanoma vienu metu atstovauti byloje ir telefonu atsiliepti, ir sutartį su kitu klientu paruošti. Kaip didžiausią nedidelės kontoros (iki 10 žmonių, įskaitant administracinį personalą) privalumą galėčiau įvardinti tai, kad su kiekvienu klientu kiekvienoje byloje advokatas- partneris dirba tiesiogiai.
INFOLEX: Dirbti teisinį darbą kontoroje ir pradėti teikti savo teisines paslaugas yra atskiri dalykai. Kaip vienas užsienio lektorius pasakė: „Skirtumas toks pats, kaip mėgti vyną ir nuspręsti užsiimti vyndaryste; antruoju atveju svarbiausias ne vien tik geras rezultatas – kokybiškas vynas, bet ir procesas: vynuogių auginimas, laukų priežiūra, technikos remontas, darbuotojų samdymas, rinkos suradimas ir t.t.“. Kaip Jums pavyko išspręsti administracinius, ūkinius rūpesčius, įkūrus savo kontorą?
L. Gumuliauskienė: Puikus pastebėjimas! Išvengti administracinių, ūkinių rūpesčių dirbant „sau“ neįmanoma, bet jie nėra tokie varginantys. Žinoma, reikia skirti tam laiko, bet žinant, kad kuri savo darbo vietą ir tai nėra vienadienis reikalas, procesas tampa malonus. Puoselėji kontorą, formuoji komandą, kuri po truputį plečiasi, dėl to tenka ieškoti naujų, erdvesnių patalpų. Prireikia iš naujo viską įsirengti, kad būtų jauku ir pačiam dirbti, ir klientui ateiti. Ir taip ratas nuolatos sukasi. Tai ne tik buitiniai reikalai – kiekvieną kartą pasitempi, auga noras judėti į priekį, tobulėti, o tai ir yra svarbiausia.
INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.
Advokato Viliaus Bernatonio komentaras. Baltijos regiono mastu advokatų kontoros jungiasi tarpusavyje todėl, kad toks poreikis aiškiai juntamas iš klientų pusės. Plečiantis verslui, kartu vystosi ir teisinių paslaugų sfera tam, kad būtų tinkamiau atstovaujami į advokatus besikreipiantys asmenys. Baltijos valstybės nėra didelės ir dauguma stambių tarptautinių klientų mato Baltijos regioną kaip vientisą. Jiems daug patogiau, kai pagal „vieno langelio“ principą gali gauti advokato konsultacijas Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Beje, advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene veikla aprėpia ir Baltarusiją.
Vertinant užsienyje plintančias tendencijas, nemanyčiau, kad jos vienareikšmės. Kaip ir kitose šalyse, JAV egzistuoja verslo segmentai, kuriuose orientuojamasi į teisinių paslaugų teikimą smulkesniems klientams, o kartu yra segmentai, kur pagrinde dirbama su stambiaisiais klientais, todėl advokatų kontorų skaidymasis, mano nuomone, šiuo atveju nebūtų parankus.
Gali būti, kad po kurio laiko ir Lietuvoje jungimosi-skaidymosi santykis keisis, tačiau kol kas Lietuvos rinka diktuoja advokatų kontorų konsolidacijos tendenciją, kuri ir turėtų likti vyraujančia. Visgi perspektyvą išlikti ir vykdyti pradėtą veiklą turi visi, kas gerai atlieka savo darbą, nepriklausomai nuo to, advokatų kontora maža ar didelė.