Teismo pirmininkė Loreta Braždienė sakė, kad nuosprendžio paskelbimo metu viešąją tvarką teisme užtikrino ne tik policijos, bet ir Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Jie taip pat teismą įspėjo dėl galimų grėsmių, nes į procesą gali atvykti propagandinių Rusijos televizijos kanalų žurnalistai. Būtent dėl šios priežasties kai kurie Rusijos žurnalistai nebuvo akredituoti ir todėl neįleisti į teismo pastatą.
„Buvo gauta informacija dėl galimų provokacijų, teisėjų kolegija vertino, ar suteikti akreditacijas Rusijos žurnalistams, buvo žurnalistų, kuriems akreditacijos nebuvo suteiktos – trims žiniasklaidos atstovams nebuvo suteikta“, – sakė L. Braždienė.
Ji pabrėžė, kad sprendimą, ar leisti žurnalistams stebėti procesą, sprendė bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, o norinčios žiniasklaidos priemonės net turėjo tiesiogiai transliuoti šį rezonansinį teismo procesą.
Paklausta, kaip vertina Rusijos informacinius pranešimus, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjusiems Vilniaus teisėjams yra iškelta byla, teismo pirmininkė sakė tikinti, jog Lietuva „imsis visų priemonių, kad būtų apginti visi bylą nagrinėję teisėjai, ne tik priėmę nuosprendį šioje byloje“.
Anot jos, reikės apsaugoti ir tuos teisėjus, kurie atliko įvairius procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. „Lietuvos įstatymai nenumato galimybės persekioti teisėjo už priimtą nuosprendį, bet man nežinomi Rusijos teisės aktai, kokiu pagrindu gali būti pradėti tyrimai“, – sakė L. Braždienė.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys pabrėžė, kad apie galimas grėsmes teismas gavo duomenų jau anksčiau: „Mus informavo specialiosios tarnybos“.
Rusija yra skelbusi, kad atlieka tyrimą ir dėl 1999 m. Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų bei šias bylas tyrusių prokurorų.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė nuosprendį kruvinųjų 1991 m. sausio įvykių byloje – realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuo 4 iki 14 metų buvo nuteisti visi 67 baudžiamojon atsakomybėn patraukti buvusios Sovietų Sąjungos kariškiai ir pareigūnai.
Skelbdami nuosprendžio motyvus teisėjai pažymėjo, kad nusikaltimams žmoniškumui nėra taikoma senatis, o per Sausio įvykius Lietuvoje net nebuvo siekiama išvengti civilių žmonių aukų.
„Teismas konstatauoja, kad tai buvo neatsitiktiniai nusikaltimai, o nuosekliai iš anksto suplanuota didelio masto civilinių gyventojų užpuolimo dalis, kurios tikslas Lietuvą išlaikyti TSRS sudėtyje“, – pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkė Ainora Kornelija Macevičienė.