Taip penktadienį nusprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
Kadangi ikiteisminius tyrimus atlikę pareigūnai teisme nesugebėjo įrodyti S. Rudzio ir dar dviejų pasieniečių galimai padarytų nusikaltimų, todėl išteisinamuosius nuosprendžius išgirdę skandalo herojai Lietuvą užvertė ieškiniais dėl patirtos žalos atlyginimo.
Kai dėl R. Smailytės skandalo postų neteko VSAT vadas Algimantas Songaila ir Lazdijų rinktinei vadovavęs Albinas Žymančius, tos pačios rinktinės vado pavaduotojas S. Rudzys, Specialiosios paskirties būrio vadas Rolandas Griškonis ir vyr. pasienietis Rimas Vingraitis buvo išteisinti dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Tyrimo metu buvo įtariama, kad R. Smailytė ir su ja susiję asmenys laisvai, be dokumentų patikros galėdavo vykti į Lenkiją, o kartais esą ją veždavo vienas VSAT pasienietis. Tirdami į viešumą iškilusius faktus pareigūnai išsiaiškino, kad galimai buvo suklastoti kai kurie dokumentai, susiję su paslaptingomis kelionėmis.
Šių faktų teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepavyko įrodyti, todėl trys aukšti Lazdijų pasieniečiai buvo išteisinti.
Įsiteisėjus išteisinamiesiems nuosprendžiams R. Griškonis ir R. Vingraitis kreipėsi į teismą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo – iš valstybės jie reikalavo daugiau kaip po 50 tūkst. Lt.
Teismas jų ieškinius patenkino tik iš dalies – priteisė po 5 tūkst. Lt ir konstatavo, kad jiems iškeltos baudžiamosios bylos procesas užtruko nepateisinamai ilgai, be to, nepagrįstai ilgai jiems buvo taikytos kardomosios priemonės – suėmimas, ir procesinės prievartos priemonės – laikinas nušalinimo nuo pareigų.
Kai R. Griškonis ir R. Vingraitis bylas laimėjo, teismą pasiekė ir dabar jau buvusio Lazdijų rinktinės vado pavaduotojo S. Rudzio ieškinys. Pareigūnas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 50 tūkst. Lt.
„Per visą bylos tyrimą ir nagrinėjimą patyriau neigiamas emocijas, įtampą, išgyvenimus, buvo pažemintas mano autoritetas, negalėjau siekti karjeros, sugriuvo mano gyvenimo planai, buvau priverstas išeiti iš darbo“, – teismui nurodė R. Smailytės skandalo herojus.
Lazdijų rajono apylinkės, o vėliau – ir Kauno apygardos teismas konstatavo, kad S. Rudzio byloje procesas užtruko nepateisinamai ilgai, todėl tokie valstybės institucijų veiksmai laikytini Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos valstybės pareigos klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimu.
S. Rudziui, kaip ir buvusiems jo kolegoms, teismas priteisė 5 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Toks sprendimas netenkino Lietuvos valstybei atstovaujančių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros (GP) ir Teisingumo ministerijos (TM) teisininkų. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą apskundę Kauno apygardos teismui valstybės atstovai nieko nepešė – pirmosios instancijos teismo verdikas paliktas nepakeistu.
Rankų nenuleidę Generalinės prokuratūros teisininkai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).
Kasacinius skundus išnagrinėjęs teismas penktadienį paskelbė, kad žemesnių instancijų teismai priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, jog S. Rudzio atžvilgiu vykdyto tyrimo trukmė negali būti pateisinama baudžiamosios bylos sudėtingumu nei dėl faktinių, nei dėl teisinių aspektų.
„Pažymėtina, kad delsimas ikiteisminio tyrimo metu, kai tiriamo nusikaltimo aplinkybės yra aiškios ir nereikalauja sudėtingo tyrimo, o sprendimą priimti delsiama tik dėl lygiagrečiai vykdomo kitų nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamojo proceso trukmės atžvilgiu nėra pateisinami valstybės institucijų, organizuojančių ir vykdančių ikiteisminį tyrimą, veiksmai“, - pabrėžė teismas.
Pasak išplėstinės kolicijos, LAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika rodo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo tais atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, proceso trukmei neturėjo įtakos asmens, dėl kurio vyko procesas, elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteistinas 3000–5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
„S. Rudziui priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, Civiliniame kodekse įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus“, - galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pažymėjo teismas.