Strasbūro teismas paskelbė, kad Lietuvos Vyriausybė į 30 metų G. Lisovskio, kuris yra nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme, sąskaitą turės pervesti 4,7 tūkst. eurų. Tai – gerokai mažesnė kompensacija nei prašė priteisti nuteistasis, kuris savo patirtus išgyvenimus buvo įvertinęs net 100 tūkst. Eur.

EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytą asmens teisę į laisvę ir saugumą, nes valdžios institucijos neparodė „ypatingo stropumo“ dėl G. Lisovskio kardomojo kalinimo.

Vienas „Lapinų“ grupuotės lyderių buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d., o apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas tik 2014 m. gegužės 22 d. – be apkaltinamojo nuosprendžio jis tardymo izoliatoriaus-kalėjimo patalpose buvo laikomas 4 metus 5 mėnesius 7 dienas.

Strasbūro teismo teisėjai savo sprendime pažymėjo, kad pernelyg ilga kardomojo kalinimo trukmė kelia rimtą susirūpinimą ir reikalauja, kad valdžios institucijos pateiktų labai svarias priežastis tam, kad ją būtų galima pateisinti.

Nors teisėjai ir sutiko su Lietuvos Vyriausybės argumentais, kad G. Lisovskiui ir jo bendrams iškelta baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, tačiau vis dėlto laikėsi nuomonės, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad ji buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu negali pateisinti tokios ilgos sulaikymo trukmės kaip kad yra nagrinėjamu atveju.

Teismo sprendime pabrėžiama, kad „nepaisant to, kad nacionaliniai teismai savo sprendimuose kelis kartus pripažino, jog pareiškėjo kardomojo kalinimo laikotarpis buvo labai ilgas, neatrodo, kad buvo imtasi kokių nors priemonių procesui paspartinti.“

Anot teisėjų, Lietuvos valdžios institucijos nedėjo jokių pastangų nustatant griežtesnį ir veiksmingesnį teismo posėdžių tvarkaraštį, siekiant išvengti pasikartojančių bylos nagrinėjimo atidėjimų.

Šioje byloje dalyvavęs Lietuvos atstovas teisėjas Egidijus Kūris pateikė prieštaraujančią nuomonę – jo teigimu, G. Lisovskio kardomojo kalinimo trukmė nebuvo pernelyg ilga, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teisėjas nesutiko, kad Lietuva neparodė „ypatingo stropumo“, nesiėmė priemonių procesui paspartinti ir nepateikė išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą pareiškėjo suėmimą.

Teisėjo nuomone, EŽTT išsamiai neišnagrinėjo priežasčių, dėl kurių buvo atidėti teismo posėdžiai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad visi delsimai buvo dėl teisminių institucijų kaltės. Be to, E. Kūris pažymėjo, kad G. Lisovskis peticijoje dėl institucijų „ypatingo stropumo“ stokos net nesiskundė, o šis klausimas bylos šalims buvo rekomunikuotas paties EŽTT iniciatyva, todėl teisėjai veikė peržengdami savo kompetencijos ribas.

Iki suėmimo partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šeškinės skyriui vadovavęs G. Lisovskis (jis taip pat yra teistas dėl riaušių prie Seimo) su kitais „Lapinų“ grupuotės nariais buvo nuteistas dėl savanaudiškų nusikaltimų. Prokurorai yra nustatę, kad turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, „Lapinai“ nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. pradžios organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir neteisėtai disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis.

Pareigūnai teigė nustatę, kad nusikalstamo susivienijimo nariai yra išplatinę ne mažiau kaip 63 kg amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kg kanapių ir jų dalių, apie kilogramą kokaino, maždaug 400 g heroino ir per 13 tūkst. psichotropinio poveikio tablečių.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai sostinėje aptiko patalpas, kuriose veikė šio nusikalstamo susivienijimo laboratorija – čia buvo gaminamas amfetaminas. Per kratas buvo rasta 15 įvairių kalibrų ir kategorijų šaunamųjų ginklų, priklausiusių nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat apie 120 šovinių.

Su pareigūnais sutikęs bendradarbiauti dabar jau buvęs nusikalstamo susivienijimo narys Dmitrijus J. teisme yra sakęs, kad gaujoje galiojo nerašytos labai griežtos taisyklės.

„Jeigu gavęs nurodymą iš karto neatvažiuodavau pas savo vadą, būdavau baudžiamas – ne kartą buvau sumuštas“, – sakė vilnietis, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pasak Dmitrijaus J., „Lapinų“ grupuotė buvo paskirsčiusi savo veiklą po visą Vilnių.

Jis įvardijo ne vieną atvejį, kai amfetaminas ir marihuana buvo atvežta iš Ispanijos.

„Aš turėdavau paskirstyti narkotikus, juos paslėpti ir visada pristatyti, kai tik man nurodydavo“, – teigė liudytojas. Jis neslėpė, kad „Lapinų“ grupuotėje galiojo griežtos nerašytos taisyklės. „Aš visada privalėjau atsiliepti į telefono skambučius ir skubiai atvykti man nurodytu adresu bet kuriuo paros metu, – sakė Dmitrijus J. – Už nepaklusnumą buvo numatytos fizinės bausmės, pats ne kartą buvau sumuštas“.

Vyras sakė, kad kartą grupuotės nariai papuolė į susišaudymą Naujininkuose. Juos užpuolę asmenys pabėgo, tačiau vieną jiems šiaip ne taip pavyko pasivyti.

„Jis buvo visas sudaužytas, G. Lisovskis jam kojas ir užpakalį supjaustė peiliu“, – prisiminė Dmitrijus J.

Pasak jo, po šio įvykio buvo „pravestas instruktažas“ – esą jeigu ateityje per kokį nors susišaudymą pas ką nors ras likusių kulkų, jos bus „suvarytos“ tam asmeniui.

Liudytojas taip pat teigė, kad narkotikus paskirstydavo juos platinusiems asmenims, iš kurių taip pat surinkdavo pinigus.

Jo teigimu, „Lapinų“ grupuotės nariai palaikė glaudžius ryšius su kitomis sostinės nusikalstamomis grupuotėmis ir netgi vieni iš kitų pirkdavo narkotikų, kai jų pritrūkdavo. Pasak jo, kiekvienas grupuotės šulas turėjo savo platintojus ir buvo pasiskirstę teritorijomis Vilniuje.