DELFI pateikia R. Norkaus komentarą dėl Lietuvai priimto nepalankaus sprendimo, kuriuo nukentėjusiajam iš valstybės priteista 7 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

LAT pirmininko R. Norkaus komentaras

„Antradienį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą byloje Manic prieš Lietuvą, priverčiantį dar kartą permąstyti tam tikrus šeimos bylų nagrinėjimo organizavimo principus Lietuvoje.

Nurodytoje byloje EŽTT iš esmės nusprendė tai, kad dėl Lietuvos valdžios institucijų rūpestingumo ir atidumo stokos, sprendžiant tėvo bendravimo su vaiku įgyvendinimo klausimus, užsienyje gyvenantis pareiškėjas nebuvo pakankamai įtrauktas į jam itin svarbų procesą Lietuvoje (nebuvo užtikrintas tinkamas jo dalyvavimas ir informavimas apie procesą). Taip pažeista visuotinai pripažįstama asmens teisė į šeimos gyvenimo gerbimą.

EŽTT sprendime buvo sukritikuotos ir kelios valdžios funkcijas atliekančios institucijų grandys: antstolis, teismas ir valstybės paskirtas advokatas. Byla buvo nagrinėjama Utenos rajono apylinkės teisme.

Trumpai pristatant bylos faktus, būtina paminėti, kad pareiškėjas su sutuoktine ir sūnumi gyveno Anglijoje iki 2008 m., kai motina su vaiku persikėlė nuolat gyventi į Lietuvą. Tėvas dėl vaiko grąžinimo inicijavo procesą Lietuvoje, tačiau nesėkmingai: nuspręsta, jog vaikas turėtų gyventi su motina Lietuvoje. Tam pritarė ir Anglijos teismas. Būtent šio teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka motina vėliau nusprendė nesivadovauti ir siekė ją pakeisti. Moteris prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Anglijos sprendimo vykdymo sustabdymo ir draudimo tėvui pasilikti vienam su sūnumi.

2011 m. kovo 1 d. Lietuvos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždrausdamas vaiko išvežimą iš Lietuvos teritorijos (pareiškėjas nebuvo informuotas apie žodinį bylos nagrinėjimą). 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu Lietuvos teismas taip pat atmetė antstolio skundą dėl motinos nevykdomo Anglijos teismo sprendimo.

R. Norkus
Aš, kaip LAT pirmininkas, negaliu kištis į bylų nagrinėjimo procesą, tačiau šiandien susisiekęs su Utenos rajono apylinkės teismo pirmininke, atkreipiau dėmesį į situaciją, susiklosčiusią po EŽTT sprendimo.

Bylai nukeliavus į Strasbūrą, EŽTT pripažino, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesą.

Noriu priminti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai procesas, kurio metu byla nėra išnagrinėjama iš esmės, tačiau situacija sureguliuojama laikinai, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas. Ilgą laiką tokios priemonės teismuose buvo taikomos gana lengvai, kol 2011 m. LAT išanalizavo tokių bylų taikymo praktiką ir remdamasis EŽTT praktika pateikė gaires, kad tokio pobūdžio bylose taip pat turi būti taikomos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantijos dėl teisės į teisingą teismą.

Tiesa, ne visada visa apimtimi, nes kartais tai neįmanoma dėl procedūros skubumo (žr., pvz., Micallef byla prieš Maltą).

Panašu, kad šioje byloje tokių garantijų nebuvo laikytasi, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie jam itin svarbų laikinųjų apsaugos priemonių klausimo žodinį nagrinėjimą ir negalėjo posėdyje dalyvauti. Tuo tarpu kita šalis teikė savo poziciją teismo posėdyje žodžiu. EŽTT taip pat nurodė, kad Lietuvos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl nebuvo pareiškėjas informuotas.

EŽTT pamokos neturi būti užmirštos

Iš tiesų, asmens teisė būti informuotam yra fundamentali, nes nuo jos priklauso ir kitos teisės – teisė būti išklausytam, išdėstyti savo poziciją. Be to, matyti, kad teismas neatliko atidaus motinos netiksliai, neteisingai pateiktos informacijos dėl galimo vaiko grobimo tyrimo.

Diskusijose su teisėjais atkreipsime dėmesį į EŽTT suformuotus standartus, taip pat į aktualius LAT išaiškinimus pirmiau nurodytais klausimais. Vis dėlto pažymėtina tai, kad sprendimų neturtinių šeimos teisių srityje priėmimas yra išties sudėtingas procesas, dažnai nulemiantis nevienareikšmiškus teisinius vertinimus. Tą parodė ir aptariama EŽTT byla, kurioje sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai ir buvo pareikšta dviejų teisėjų atskiroji nuomonė.

Kitas svarbus aspektas byloje yra tas, kad Utenos rajono apylinkės teisme vėliau buvo pradėta byla dėl tėvo valdžios apribojimo. Ši byla yra sustabdyta, kol EŽTT pateiks savo sprendimą išnagrinėtoje byloje.

Nenoriu komentuoti tokio sustabdymo pagrįstumo, nes sustabdyta byla bus atnaujinta ir toliau nagrinėjama, o aš, kaip LAT pirmininkas, negaliu kištis į bylų nagrinėjimo procesą. Tačiau šiandien susisiekęs su Utenos rajono apylinkės teismo pirmininke, atkreipiau dėmesį į situaciją, susiklosčiusią po EŽTT sprendimo, ir į organizacines priemones, kurios leistų užtikrinti spartų bylos nagrinėjimą. Norisi tik priminti, kad LAT yra taip pat išaiškinęs, kad bylos sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais.

EŽTT pamokos neturi būti užmirštos, teismai savo išvadas padarys. Tikimės, kad jas padarys ir kitos institucijos.“