„Apie teisėją nebuvo jokios kalbos“, – trečiadienį DELFI pareiškė R. Ragelskis.

„Viskas yra byloje, nieko nekomentuosiu, yra pareikšti įtarimai, bet jie nieko nereiškia“, – sakė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, svetimo turto pasisavinimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo Vilniaus apygardos teisme teisiamas verslininkas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai praėjusią savaitę sulaikė prokurorę N. Bareikienę, Valstybės kontrolėje dirbantį Rišardą Zelenovą bei anksčiau muitinėje dirbusį Algirdą Ivanauską, kuriuos įtaria prekyba poveikiu.

Įtariama, kad statybų bendrovei vadovavęs R. Ragelskis siekė, kad A. Ivanauskas per savo pažįstamą R. Zelenovą paveiktų prokurorę ar teisėją, nagrinėjantį baudžiamąją bylą. Tiesa, apie tokius susitarimus teisėja R. Pocienė nieko nežinojo.

„Tokiais veiksmais, kai yra spekuliuojama teisėjų pavardėmis, praktiškai prekiaujama jų prestižu, geru darbu, padaroma didelė žala ne tik konkrečiam teisėjui, bet ir visai teismų sistemai“, – sakė į nemalonią situaciją įvelta teisėja.

Nijolė Bareikienė
Į šią itin nemalonią istoriją reagavo ir Vilniaus apygardos teismo vadovybė – anot jos pranešimo, teisėjų pavardžių nepagrįstas siejimas su įtariamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis be jokio teisėto pagrindo diskredituoja visą teismų sistemą, pakerta pasitikėjimą teisingumu, kurį valstybėje vykdo teismai.

Įtaria, kad pasisavino 714 tūkst. Lt

Baudžiamosios bylos medžiagoje, kurioje kaltinamas R. Ragelskis, teigama, kad statybų bendrovei „Atstata“ vadovavęs verslininkas galimai pasisavo 714 tūkst. Lt, be to, sunaikino kai kuriuos buhalterinius duomenis.

R. Ragelskis pripažįsta, kad pinigus paėmė, tačiau tikina juos atidavęs esą tikrajam „Atstatos“ savininkui Rolandui Barkauskui, kuris šioje bendrovėje dirbo tik vadybininku.

Buvęs oficialus statybų bendrovės vadovas sakė, kad vadovauti įmonei iš pažįstamo R. Barkausko sulaukė dar 2003-aisiais, gyvendamas Klaipėdoje. „Iš tikrųjų buvau fiktyvus vadovas, visus reikalus tvarkė savininkas R. Barkauskas – aš tik vykdžiau jo nurodymus“, – sakė R. Ragelskis.

Pasak kaltinamojo, nenorėdamas būti susietas su statybų bendrove, R. Barkauskas savo sugyventinei perrašė 80, o jam – 20 proc. „Atstatos“ akcijų.

R. Ragelskis aiškino, kad bendrovės veikla buvo sėkminga, tačiau esą R. Barkauskas reikalaudavo iš bankų sąskaitų nuimti pinigus ir juos atiduoti. „Jis vis žadėdavo, kad pinigus grąžins, kai jų reikės – manau, jis pasinaudojo manimi, mano naivumu“, – teisme kalbėjo jis.

Kaltinamasis pripažino, kad iš bankų sąskaitų yra nuėmęs daugiau kaip 5 mln. Lt, tačiau šiais pinigais atsiskaitydavo už statybines medžiagas, taip pat mokėdavo darbuotojams atlyginimus. Tuo metu 714 tūkst. Lt, kurie jam inkriminuojami kaip svetimo turto pasisavinimas, anot R. Ragelskio, esą atiteko R. Barkauskui.

Neoficialus bendrovės akcininkas, pasak R. Ragelskio, „liepdavo atiduoti pinigus“: esą aiškindavo, jog tai yra jo įmonė ir jis pats sprendžia, kaip tvarkyti pinigus.

Neoficialų vadovą siejo su „Lapinų“ nusikalstama grupuote

Pasak kaltinamojo, tuo metu, kai bendrovę ištiko finansiniai sunkumai, R. Barkauskas net neskubėdavo mokėti atlyginimo darbuotojams – esą jie niekur nedings, palauks, nes jam asmeniškai dabar pinigų reikia.

R. Ragelskis taip pat teisinosi, kad oficialiai bendrovės vadybininku dirbęs R. Barkauskas jį įvėlė ir į vadinamąjį PVM grobstymą, kai bendrovės apskaitoje buvo užfiksuota tariamų statybos darbų už daugiau kaip 100 tūkst. Lt.

Verslininkas teisinosi, kad apie galimai neteisėtus R. Barkausko veiksmus nepranešė teisėsaugos pareigūnams, nes esą bijojo savininko.

„R. Barkauskas yra susijęs su nusikalstama „Lapinų“ grupuote – bijojau, kad su manimi gali fiziškai susidoroti, juoba kad ne kartą buvo grasinama, jog vykdyčiau jo nurodymus“, – teisme kalbėjo buvęs „Atstatos“ direktorius.

Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu jis kalbėjo šiek tiek kitaip – aiškino, kad kartais darbuotojams mokėjo atlyginimą „vokeliuose“, taip pat sau negailėjo neoficialios algos, kuri per mėnesį sudarydavo 5 tūkst. Lt. „Tada norėjau, kad taip būtų pateisinta kuo daugiau pasisavintos sumos“, – savo elgesį dabar bandė pateisinti R. Ragelskis.

Įsivėlė į konfliktą su garsiu bankininku

Kad R. Barkauskas buvo tikrasis statybų bendrovės vadovas, pasak jo, patvirtina ir kilęs ginčas su buvusio „Sampo banko“ (dabar „Danske Bank“) generaliniu direktoriumi – Gintautas Galvanauskas bendrovėje buvo užsisakęs statybos darbus Laurų gatvėje, tačiau po jų atlikimo paaiškėjo, jog „dėl konstruktorių klaidos toks pastatas negalėjo būti eksplotuojamas, jį reikia nugriauti“.

„Tada G. Galvanauskas paprašė neturtinės žalos“, – R. Ragelskio teigimu, R. Barkauskas sutiko sumokėti 100 tūkst. Lt, dalį pinigų pervedė, tai patvirtina išrašai iš banko dokumentų.

„Jeigu R. Barkauskas būtų grąžinęs visus pinigus, kuriuos pasiėmė, bendrovė nebūtų priėjusi iki bankroto“, - teisme aiškino kaltinamasis.

Gresia iki dešimties metų įkalinimo

R. Ragelskis taip pat nesutiko, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, kai bankroto administratoriui neatidavė skolų ir turto registracijos žurnalų. „Visus buhalterinius dokumentus, kokius turėjau, atidaviau“, – teisme sakė jis.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas dar nėra apklausęs R. Barkausko – nors posėdyje buvo pagarsinti jo parodymai, kur jis teigia, kad visus reikalus tvarkė R. Ragelskis, o jis dirbo tik vadybininku, kitame posėdyje teisėja bandys dar kartą jį kviesti į teismą (šiuo metu jis dėl ligos negali atvykti). Be to, nuspręsta apklausti ir bankinininką G. Galvanauską – iš jo parodymų taip pat turėtų paaiškėti, kas buvo tikrasis „Atstatos“ vadovas.

Baudžiamasis įstatymas už R. Ragelskiui inkriminuojamas nusikalstamas veikas numato laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę.