aA
Prokuratūra ir policija prašo teismų pripažinti įrodymais karantino metu daromas nuotolines ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių apklausas, kuomet įrašomas vaizdas ir garsas.
Prokuratūra ir policija prašo teismų palankiai įvertinti nuotolines apklausas
© DELFI / Domantas Pipas

Teismų atstovai sako suprantantys situaciją ir žada šią per karantiną išplitusią naujovę vertinti palankiai.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad tokių priemonių prokurorams teko imtis dėl karantino ribojimų – tokios apklausos įformintos ne įprastiniais apklausos protokolais, bet kaip tarnybiniai pranešimai.

Per apklausas daryti vaizdo ir garso įrašai, Ž. Radišausko nuomone, turėtų būti teismo priimti kaip įrodymai.

„Daugiausia aistrų turbūt kėlė tai, kad rekomendavome atlikti apklausas naudojant ne tik tokias programas kaip „Skype“, bet ir telefonu, darant atitinkamai vaizdo ir garso įrašą. Diskutuojama, kaip vertinti tokiu būdu gautų duomenų patikimumą. Argumentai, kad tokiu būdu surinkti duomenys gali būti laikomi įrodymais – manau, tam prielaidos yra“, – sakė Ž. Radišauskas, iškėlęs šį klausimą policijos penktadienį surengtoje konferencijoje, skirtoje nuotoliniam teisėsaugos darbui per karantiną.

„Jei asmuo yra identifikuotas, jam yra išaiškintos teisės, pareigos, atsakomybės ir jis sutinka būti apklaustas, manome, kad tokie duomenys tikrai gali būti naudojami teismuose“, – pridūrė jis.

Generalinio prokuroro pavaduotojo nuomone, vaizdo įrašas be kita ko gali apsaugoti ir nuo teisiamųjų interpretacijų, kai jie, pavyzdžiui, ginasi ne taip supratę klausimus.

Jis teismų prašo „lanksčiau ir paprasčiau“ pažiūrėti į procedūras, taip pat pakvietė sistemos atstovus atlikti Baudžiamojo proceso kodekso reviziją.

Generalinė prokuratūra BNS nurodė nerenkanti statistikos apie tai, kiek apklausų per karantiną buvo įforminama tarnybiniais pranešimais su įrašais. Tokia forma leidžia išdėstyti tik apklausos metu išsiaiškintų reikšmingų aplinkybių esmę, atsisakant tradicinio parodymų užrašymo protokolo, nes toks reikalavimas, prokuratūros vertinimu, darant įrašą „yra perteklinis“.

„Rekomenduojama, kad toks apklausų įforminimas būtų taikomas tiriant mažiau pavojingas, nesudėtingas nusikalstamas veikas, kai nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra pakankamai aiškios, o taip apklaustino asmens parodymai nėra pagrindiniai ar vieninteliai tiesioginiai įrodymai“, – BNS nurodė prokuratūra.

Naujoves priimti kviečia ir policija

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad iki karantino tokios procedūros policijoje buvo išimtis, tačiau dabar nuotolinės apklausos „tapo tyrėjų kasdienybe“ ir tokiu būdu jų vyksta maždaug pusė.

Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris pabrėžė, kad dalyje Vakarų Europos valstybių tai buvo įprasta ir iki koronaviruso pandemijos, pakeitusios tradicinę gyventojų ir institucijų elgseną.

Jis taip pat kvietė kolegas priimti šias naujoves nekeliant aukštų reikalavimų, jog apklausos turėtų būti daromos tik specialiai įrengtose salėse, su ypatingo saugumo programine ir technine įranga.

„Mano nuomone, tas pats „Skype“ ir absoliučiai beveik visos programos, išskyrus sąrašą, kurių naudoti negalima, yra priimtinos“, – teigė policijos vadovas.

Jo teigimu, šioms su koronaviruso pandemija atėjusioms naujovėms būtini ir teisės aktų pakeitimai, dėl kurių turėtų sutarti prokuratūros, teismų ir policijos bendruomenė.

„Aš tikiu, kad pagrindinis įtariamasis ar kritinis liudytojas, jis turėtų galbūt ir fiziškai pasirodyti, bet tiesiog išnaudojant, neneigiant tų galimybių, manau, tai yra kelias į priekį, ne atgal. Nes laikmetis vietoje nestovi ir nepasakysime, kad teisime Romėnų teise, tomis pačiomis priemonėmis“, – tvirtino E. Šileris.

LAT atstovas: didžiausias iššūkis – tapatybė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas sako, kad nuotolinės liudytojų apklausos „bendrąja prasme minimaliai atitinka“ Baudžiamojo proceso kodekso normas ir teismų vis dažniau yra pripažįstamos.

Anot jo, tokios procedūros jau buvo taikomos iki karantino, kai buvo apklausiami užsienyje esantys liudytojai, o didžiausias iššūkis buvo nustatyti jų tapatybę.

„Paprastai mes, teismai, siūlydavome apklausti tokius asmenis ambasadų patalpose, kad būtų galima patvirtinti tokių žmonių tapatybę. Bet viskas priklauso nuo teismo požiūrio – didžiojoje dalyje bylų tokios apklausos vis dažniau ir dažniau pripažįstamos įrodymu“, – sakė teismo atstovas.

Jis atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, kad didelė infekcijos rizika, pripažįstama pasauliniu mastu, „turi būti laikoma pateisinama priežastimi naudoti nuotolinį proceso organizavimą“. Anot jo, kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar svarbiau užtikrinti bylos operatyvumą, ar proceso dalyvių teises, įskaitant ir sveikatos apsaugą.

Prokuratūra: trūksta ir kompiuterių, elektroninio parašo

Tuo metu Ž. Radišauskas pabrėžė, kad įvedus karantiną pasikeitė ir kiti prokuratūros darbo aspektai, pavyzdžiui, iki karantino pradžios tik kas dešimtas iš 1200 prokuratūros sistemos darbuotojų turėjo galimybes dirbti iš namų, karantino metu tokių – apie 90 procentų. Tačiau paaiškėjo, kad prokurorų darbui trūksta kompiuterių, todėl jiems leista į namus pasiimti stacionarius kompiuterius, prieš tai pritaikius juos saugiam nuotoliniam darbui.

Pasak Ž. Radišausko, šią problemą ketinama spręsti įsigyjant 220 nešiojamų kompiuterių.

Dar viena problema, anot jo, yra tai, jog nuo 40 iki 70 proc. per karantiną išaugus elektroninių dokumentų kiekiui, nemaža dalis darbuotojų iki šiol neturi techninių galimybių juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

„Mūsų vienas iš uždavinių bus skatinti prokuratūros bendruomenę, kad maksimaliai apsirūpintų, įsigytų atitinkamas SIM korteles su mobilaus parašo galimybe“, – sakė jis.

Taip pat ketinama aprūpinti visas apygardų prokuratūras nuotolinėms apklausoms reikalinga įranga – šiuo metu stacionari įranga, anot jo, yra Generalinės ir Kauno apygardos prokuratūros pastatuose.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Kaip iš tiesų veiks nuskambėjęs sprendimas dėl migrantų: paprastai tokiais dalykais valstybės garsiai nesigiria (94)

Visiškai nematyti, kokia yra ilgalaikė strategija sprendžiant migrantų problemą, o įprastų...

Kol Baltarusijos valstybinė įmonė čia kraunasi pinigus, lietuviški hematogenai sienos neįveikia (22)

Šalies hematogeno batonėlių gamintoja „Mogemas“ jaučia nesąžiningą konkurenciją – į...

Klaiki avarija prie Vilniaus: nuplėšta jauno „Audi“ vairuotojo ranka rasta skiriamojoje juostoje (59)

Vėlų trečiadienio vakarą, prieš vidurnaktį, Minsko plente , netoli Nemėžio, įvyko klaiki...

Iš nuomojamo buto išsikraustyti ketinančią vilnietę pribloškė buto savininkės elgesys: įsivaizduokite, kaip jaučiausi (3)

Nemažai daliai jaunų žmonių didmiesčiuose kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu tenka nuomotis būstą....

Lietuvos ieties metimo rekordininkas nusivylęs: į žaidynes vykau ne tam, kad sudalyvaučiau specialiai Delfi iš Tokijo (12)

Lietuvos rekordininkas Edis Matusevičius trečiadienį varžėsi Tokijo olimpinių žaidynių...

Naujas lietuvis NBA: Kulboka pasirašė sutartį su Jordano valdomu klubu

Dar 2018 metais NBA naujokų biržoje Šarlotės „Hornets“ pašauktas Arnoldas Kulboka...

Darbuotojų trūkumas verslą verčia imtis naujų priemonių: atsigręžia į regionuose gyvenančius (6)

Pandemijos metu visuotinį nuotolinį darbą išbandžiusios įmonės vis drąsiau renkasi...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Gydytoja patarė, ko ieškoti kremų nuo saulės sudėtyje: kai kurių medžiagų verčiau privengti

Šiemet, rodos, kaip niekad anksčiau kilo susidomėjimas SPF kremais veidui. Socialiniuose...

ES kova su klimato kaita: nuo 2035 m. planuojama uždrausti naujus dyzeliu ir benzinu varomus automobilius (14)

Europos Komisija per ateinantį dešimtmetį Europos Sąjungos vairuotojus nori persodinti prie...