Penktadienio rytą G. Landsbergis kaip liudytojas buvo iškviestas į Vilniaus apygardos teismą, kuriame nagrinėjama koncernui „MG Baltic“ ir politikams iškelta baudžiamoji byla dėl korupcinių nusikaltimų. Konservatorių lyderis teisme turi būti apklaustas apie susitikimus su tuomečiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Apie 10 val. į teismą atvykusio parlamentaro apklausa teisme laiku neprasidėjo – nuo ankstyvo ryto teisėjai tęsia bendrovės PHD, kuri rūpinosi Darbo partijos reklama LNK grupės televizijos kanaluose, vadovo Daliaus Dulevičiaus apklausą. Dėl liudytojo teisėjai padarė trumpą pertrauką ir iškvietę G. Landsbergį į teismo salę paklausė, ar šis galėtų palaukti, kol bus baigta liudytojo apklausa, taip pat išreiškė poziciją, kad konservatorių lyderis galėtų būti iškviestas į kitą posėdį, vykstantį jau kitais metais – sausio 9 d.

Toks teisėjų pasiūlymas sukėlė V. Gapšio pasipiktinimą – jis teismui ėmė piktintis, kad G. Landsbergiui yra taikoma „išskirtinė padėtis“ ir paprašė padaryti trumpą pertrauką, nes norėjo pasitarti su advokatu, ar nereikia pateikti dar vieną nušalinimą bylą nagrinėjantiems teisėjams. Teismas paskelbė trumpą pertrauką, o G. Landsbergis sutiko teisme palaukti, kol bus baigta liudytojo D. Dulevičiaus apklausa.

Šios pertraukos metu V. Gapšys dar nebuvo apsisprendęs, ar sieks nušalinti teismą, tačiau žurnalistams dar kartą pakartojo, kad G. Landsbergis teisme esą sulaukė išskirtinio dėmesio.

„D. Dulevičius yra vienas iš esmingesnių liudytojų, jeigu taip žiūrint, o G. Landsbergis nėra čia labai esmingas, išskyrus tuo požiūriu, kad gali būti apklaustas apie savo padarytus nusikaltimus, – kalbėjo V. Gapšys. – (...) Bet jeigu žiūrėsite, kaip elgiasi teismas, tai nė vienam liudytojui iki šiol nedarė išskirtinių salygų – nekvietė nei specialiai derinamu laiku, be to, mes praėjusiame posėdyje buvome įspėję, kad D. Dulevičiaus apklausa greičiausiai užsitęs iki šios dienos pietų. Taip ir įvyko, bet teismas to neklausė.

Kadangi susidarė nepalanki stuacija, tas palankus jiems gerbiamas jų liudytojas atvyko ir jis, beje, nekelia jokių sąlygų, žmogus elgiasi garbingai, bet teismas net pataikaudamas bando įtikti. Ir aš galvoju, kad vienintelio trūksta, jog iš Švietimo ministerijos čia perkeltų sofas, kad jis galėtų prisėsti, nes teismas labai suabejojo, kur ponas G. Landsbergis galės prisėsti. Aš neabejoju, kad jam nekliudo, jis sėdi kuo puikiausiai ant kėdės, jis yra modernus žmogus, buvęs Europos Parlamento narys, bet teismas vis dar mąsto tais standartais, kad valdžios atstovui vis dar reikia pateikti sofą, galbūt kavos pasiūlyti, galbūt vandenuko atsigerti. Man kilo klausimas – kas čia, specialiai konservatoriams?“

Anot V. Gapšio, iki šiol visi liudytojai politinės korupcijos byloje laukdavo už teismo durų, jeigu užsitęsdavo kurio nors liudytojo apklausa.

„Tai yra asmenų lygybė, mes vis dar nesuprantame, kad valdžios atstovai nėra niekuo išskirtiniai nei kiti piliečiai, man yra pikta dėl pono Dulevičiaus, kad jį siuntinėja pirmyn atgal, nes atvyko Landsbergis, nors jis to nereikalauja“, – sakė V. Gapšys.

G. Landsbergis: trys susitikimai

Po beveik pusantros valandos trukusio laukimo už teismo durų G. Landsbergis buvo pakviestas į posėdžių salę, kurioje buvo įspėtas dėl teisingų parodymų davimo. Prieš tai buvusio Liberalų Sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas teisėjų paprašė G. Landsbergio neįspėti dėl gresiančios atsakomybės, nes jis esą gali duoti parodymus „apie savo galimai padarytą nusikastamą veiką“. Advokato teigimu, E. Masiulis dalyvavo vienoje LNK laidoje, tai traktuojama kaip kyšis, o juk G. Landsbergis pas R. Kurlianskį taip pat siekė palankumo partijai.

Pradėdamas apklausą konservatorių lyderis sakė, kad R. Kurlianskį pažįsta „profesinėje srityje“ ir su juo buvo susitikęs tris kartus.

Gabrielius Landsbergis
„Vyko susitikimai su žiniasklaidos atstovais, – sakė G. Landsbergis. – Pirmasis susitikimas įvyko Mykolo Katkaus (viešųjų ryšių specialistas – DELFI) iniciatyva, jis sakė, galbūt būtų įdomu susitikti. Šis susitikimas įvyko R. Kurlianskio darbo kabinete, pokalbio metu buvo kalbama apie įvykusius partijos rinkimus, pristačiau savo prioritetus. Tai buvo tiesiog susipažinimas, bet tai nebuvo draugiškas susitikimas. Man susidarė įspūdis, kad Kurlianskio nuomonė nebuvo pozityvi, tai jautėsi iš jo žodyno – toks buvo emocinis fonas.“

G. Landsbergio teigimu, su R. Kurlianskiu jis ėjo susitikti, nes šis yra vienos stambiausios žiniasklaidos priemonės vadovas ir siekė, kad koncerno žiniasklaida objektyviai nušviestų partijoje vykstančius procesus.

„Mano subjektyvia nuomone, atsitinka atvejai, kai nušvietimas žiniasklaidoje būna neobjektyvus, todėl visų (žiniasklaidos priemonių atstovų) ir prašiau objektyvumo“, – teisme pažymėjo G. Landsbergis.

Konservatoriaus teigimu, antrasis susitikimas vyko R. Kurlianskio iniciatyva – šis atsiuntė elektroninį laišką, į šį susitikimą jis ėjo neturėdamas jokio tikslo, todėl esą greičiausiai jo metu buvo „aptartos politinės aktualijos“.

„Antrasis susitikimas įvyko restorane, tai buvo pietūs, jie truko daugiau kaip valandą, į šį susitikimą jis atvyko su Raulynaičiu, – G. Landsbergis sakė, kad šį susitikimą inicijavo R. Kurlianskis. – Detalių neatsimenu, tai būtų spekuliacija. O trečiasis susitikimas įvyko su bankų, žiniasklaidos atstovais, norėjome pristatyti partijos programą.“

Anot G. Landsbergio, trečiojo susitikimo metu R. Kurlianskis užsiminė apie galimą paramą jaunimo organizacijoms. „Į kalbas visiškai nesileidau“, – sakė jis.

Partijos vadovo teigimu, su R. Kurlianskiu ryšius palaikė tuomečiai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas. „Tokie gandai buvo“, – G. Landsbergis pažymėjo, kad apie partiečių ryšius su verslo atstovu sužinojo tik iš žiniasklaidos ir į šią informacija partija sureagavo priimdama atitinkamus sprendimus.

G. Landsbergis sakė, kad L. Kasčiūnas apie santykius su R. Kurlianskiu papasakojo dar prieš pasirodant informacijai žiniasklaidoje. Tuo metu apie M. Adomėną konservatorius sužinojo iš viešosios informacijos.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Justas Laucius liudytojo klausė, kodėl jam reikėjo susitikti su R. Kurlianskiu bei kitais žiniasklaidos priemonių vadovais. „Deja, esu priverstas prisipažinti, kad turiu susitikti su žiniasklaidos atstovais, nes tai kasdienio darbo dalis“, – sakė jis.

Iš koncerno gavo dovanų

Prokuroras norėjo daugiau sužinoti apie susitikimus su R. Kurlianskiu, bet konservatorių lyderis tikino, kad šių susitikimų šiandien jau neprisimena: „Negaliu pasakyti detalių, nes jų paprasčiausiai neprisimenu“.

„Nesureikšminau pokalbio, norėčiau atgaminti kiekvieną momentą, aš neturiu to pokalbio įrašo, paprastai žmonės išeidami iš pokalbio išsineša emociją, ir aš ją išsinešiau“, – sakė liudytojas.

Paklaustas, ar negavo kokių nors dovanų iš koncerno ar jo atstovų, G. Landsbergis patikino, jog su tokiais dalykais yra nesusijęs, tačiau pažymėjo, kad verslininkai visiems politikams siunčia kalėdines dovanas.

„Verslo organizacijoms yra įprasta politikams siųsti kalėdines dovanas, esame gavę ir koncerno „MG Baltic“ dovaną, tai buvo degtinės butelis“, – teigė liudytojas.

Išklausęs G. Landsbergio pasakojimo, jam vieną klausimą panoro užduoti R. Kurlianskis – esą premjeras Saulius Skvernelis nuolat mini restorane įvykius pietus. „O kas mokėjo už šiuos pietus?“ – klausė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas verslininkas.

„Aš mokėjau“, – atsakė liudytojas.

G. Landsbergis pridūrė, kad ir iki šiol susitinka su įvairiais žmonėmis, „jeigu manau, kad tai yra įdomu, reikalinga, neperžengiant etikos ir įstatymų ribų“.

Po G. Landsbergio apklausos teismas politinės korupcijos byloje paskelbė pertrauką ir liudytojų apklausas tęs jau tik kitais metais. Tuomet planuojama apklausti ir buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, kuris yra pasakojęs apie jam žinomą R. Kurlianskio įtaką politikai.

R. Kurlianskis: dabar simpatizuoju G. Landsbergiui

Tuo metu R. Kurlianskis sako, kad su G. Landsbergiu susitiko, nes šis pasirodė esąs „įdomus žmogus ir perspektyvus politikas“.

Raimondas Kurliankis
„Jis prašė objektyvumo, kas šiais laikais yra didelė Dievo dovana“, – žurnalistams sakė verslininkas. Paklaustas, ar G. Landsbergiui pažadėjo objektyviai nušviesti įvykius, R. Kurlianskis sakė: „Žiniasklaida turi būti objektyvi“.

Jis pabrėžė, kad konservatoriui nesiūlė koncerno finansinės paramos, tačiau „aš, kaip fizinis asmuo, galiu remti nuo 30-40 tūkstančių, mano pajamos leidžia, jeigu reikės, galės, bet jis atsisakė“.

„Partijos yra demokratijos garantas, – R. Kurlianskis aiškino, kodėl siūlė paramą, tačiau pabrėžė, jog už pinigus nieko nesitikėjo gauti. – Šiaip verslininkai savo mąstymu yra dešinieji ir paprastai dešinieji galvoja apie verslą, kuria jiems normalias, o ne nepalankias sąlygas veikimui. Tai normalus požiūris.

Klausiamas, kodėl G. Landsbergis apie įvykusį pirmąjį susitikimą kalba ne iš maloniausios pusės, verslininkas sakė: „Na, visų pirma, nesu mergaitė, kad patikčiau, o antra – nelabai tikėjau, kad jis laimės partijos rinkimus“.

„Kol nepažinojau, nesimpatizavau, kai pažinau, pradėjau simpatizuoti, pokalbis viską pakeitė – man patiko, kaip jis galvoja, kaip jis mąsto, manau, jis protingas žmogus“, – apie konservatorių lyderį kalbėjo R. Kurlianskis.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo kalbesnis

Tuo metu ikiteisminio tyrimo metu G. Landsbergis buvo kalbesnis.

„Pirmą kartą su R. Kurlianskiu bendravau po partijos pirmininko rinkimų, šis susitikimas vyko koncerno patalpose, – prokuratūroje kalbėjo 2015 m. partijos vairą perėmęs G. Landsbergis. – Šis pokalbis buvo ganėtinai nemalonus, po jo buvau nemaloniai nustebęs. Aš R. Kurlianskio paprašiau tik vieno – kad partija koncerno valdomoje žiniasklaidoje būtų reprezentuojama sąžiningai. Tada R. Kurlianskis nurodė, kad jie, t. y. koncernas, nerėmė mano kandidatūros partijos pirmininko rinkimuose ir nemanė, kad aš laimėsiu. Be to, jis nurodė, kad be koncerno žinios politiniai procesai Lietuvoje nevyksta – R. Kurlianskis davė suprasti, kad „jie“ turi svertų ir gali įtakoti sprendimų priėmimą Lietuvos valstybėje.“

Gabrielius Landsbergis
Tai buvo ne vienintelis G. Landsbergio susitikimas su R. Kurlianskiu – po kelių mėnesių politikas sulaukė verslininko laiško, kuriame jis kvietė dar kartą susitikti. Šįkart „du – du“ formate: R. Kurlianskis nurodė, kad susitikime nori dalyvauti kartu su koncerno teisininku R. Raulynaičiu, o G. Landsbergiui pasiūlė atsivesti Joną Survilą, kuris esą yra jo „dešinioji ranka“ partijoje.

Šis susitikimas įvyko viename sostinės viešbučių, tačiau šįkart „pamokančio R. Kurlianskio tono jau nebuvo“ – nereikšmingo pokalbio metu verslininkas „domėjosi politika, taip pat buvo užsiminęs apie kitas partijas“.

O trečiasis konservatorių lyderio susitikimas su R. Kurlianskiu įvyko jau G. Landsbergio iniciatyva 2016 m. vasarį, nors, kaip pats sakė prokuratūroje, prieš tai jau „buvo girdėjęs nuomonių, kad nuo koncerno „MG Baltic“ reikia laikytis atokiau“.

Pasikalbėti su įtakingu koncerno viceprezidentu G. Landsbergis nutarė dėl to, kad tuo metu jau buvo prasidėjęs rinkimų kampanijos į Seimą planavimas – partijos pirmininkas susitikinėjo su bankų, žiniasklaidos ir verslo atstovais.

„Šio susitikimo metu R. Kurlianskiui pristačiau partijos rinkiminę programą ir paprašiau, kad jo valdomos žiniasklaidos priemonės būtų objektyvios ir nesudarytų nepalankių sąlygų viešojoje erdvėje, – ikiteisminio tyrimo metu sakė TS-LKD pirmininkas. – Kai R. Kurlianskis paklausė, ar partija kažko nesitiki iš koncerno, atsakiau, kad tikimės tik sąžiningumo, nes LNK televizijų grupė yra galinga ir galėjo įtakoti viešosios nuomonės formavimą. O su kolegomis esame aptarę, kad liberalai LNK kanaluose atrodo gerai.“

Pasak G. Landsbergio, šio susitikimo metu R. Kurlianskis užsiminė, kad „jeigu būtų poreikis finansavimui, tai yra galimybė paremti“.

„Supratau, kad R. Kurlianskis kalbėjo apie netiesioginę paramą mūsų politinei partijai, – sakė konservatorių lyderis. – Pokalbio metu jis minėjo, kad yra įvairūs rėmimo būdai, taip pat užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms. Bet aš jam griežtai atsakiau, kad tokio poreikio nėra – manau, kad tokiu būdu R. Kurlianskis bandė patikrinti mano reakciją, kaip sureaguosiu į jo tokį paramos suteikimo siūlymą.“