Apie tai, kaip XXI amžiuje tapti teisininku lyderiu, kalbamės su jau 15 metų užsienyje gyvenančia, šiuo metu Londone vienoje didžiausių advokatų kontorų dirbančia advokate Raminta Dereškevičiūte.

– Ką šiandien galima vadinti geru, profesionaliu teisininku? Kaip ši samprata kito nuo Jūsų karjeros pradžios iki dabar?

– Kai manęs paklausia, kuo aš užsiimu, atsakau labai paprastai – ieškau verslui pritaikytų teisinių sprendimų. Šiandien mano, kaip teisininkės, pareiga nėra vien perskaityti įstatymą ir paaiškinti, kas jame parašyta, – mano darbas yra patarti, kaip tam tikras verslas gali augti ar pelningai egzistuoti nepažeisdamas įstatymų.

Dažnai tenka bendradarbiauti su įstatymų leidėjais, jiems paaiškinti tam tikro verslo sektoriaus ypatumus, kartu interpretuoti neaiškias ar dar tobulintinas įstatymų nuostatas.

Jei anksčiau teisininkas būdavo pranašesnis tuo, jog greičiau gaudavo informaciją, naujausias įstatymo redakcijas, tai dabar viskas pasikeitę, nes visa tai pasiekiama internete.

Šiandien teisininko tikslas ir paskirtis – matyti kontekstą, padėti klientui greičiau susigaudyti tarp daugelio įstatymų ir suprasti tai kaip visumą. Reikia mąstyti globaliai, tačiau gebėti susikoncentruoti į esmines nuostatas, išmanyti ne tik nacionalinę, bet ir Europos Sąjungos (ES) teisę, visa tai sujungti į vieną.

Savo karjeros pradžioje, prieš 15 metų, tiesiog atsiversdavau įstatymą ir jį skaitydavau lygiai taip pat, kaip ir mano klientas, tik mano išsilavinimas buvo teisinis. O dabar aš jau ir mąstau kaip mano klientas, žinau, kada ir kas veikia, o kas ne, pritaikau tam savo teisines žinias.

Bėgant metams ir kaupiant patirtį požiūris kinta – tu išmoksti, kaip yra valdomas verslas, kaip jis daromas. Kartu augi su pačiais įstatymais, nes jie keičiasi. Nuostatų reikšmė taip pat kinta teismams ar institucijoms nagrinėjant jų esmę ir tai gali turėti lemiamos įtakos kliento sprendimams ar veiksmams. Suprantant verslo ypatumus bei žinant, kaip ir kodėl valstybinės institucijos priima tam tikrus sprendimus, kaip įgyvendina reikalavimus, galima geriau atlikti savo, kaip advokato, darbą. Tai, be abejo, nėra aprašyta teisiniuose vadovėliuose ir išmokstama tik su laiku.

– Teisinį darbą gali dirbti kiekvienas reikiamą išsilavinimą įgijęs asmuo. O ko reikia, kad teisininkų bendruomenėje taptum lyderiu? Kokiomis savybėmis pasižymi XXI a. lyderis?

– Geras teisininkas turi būti geras vadybininkas, žinantis savo pareigą ir galintis laiku patarti. Labai svarbu būti čia ir dabar, sekti įstatymų naujoves, žinoti aktualius teismų sprendimus ir įstatymų nuostatų išaiškinimus ne tik savo jurisdikcijoje, bet ir už jos ribų. Mano specializacija plačiąja prasme – produktų saugos reguliavimas, siaurąja prasme - cheminių medžiagų reglamentavimas.

Su komanda lyderiaujame tarp teisininkų, patarinėjančių cheminių medžiagų, metalurgijos bei kalnakasybos industrijai. Tai itin įstatymų ribojamos sritys ES, kuriose per daugiau nei dešimtmetį įvyko esminių pokyčų. Globalioms bendrovėms teko pakeisti gamybos linijas, registruoti cheminius elementus naujai įsteigtoje Europos cheminių medžiagų agentūroje, dalytis moksline informacija su konkurentais, užtikrinti saugų importą, eksportą, gamybą ir prekybą. Visa tai verslui bei įstatymų leidėjams kainavo (ir vis dar kainuoja) milžiniškus pinigus.

Teisininkas, gerai išmanantis šiuos procesus, buvo labai reikalingas ir vertinamas. Mačiau, kaip rengiami įstatymų projektai Europos Parlamente ir Europos Komisijoje, dalyvavau įstatymų leidėjų ir verslo atstovų diskusijose, bendradarbiavau su mokslininkais ir ekspertais, padėjau klientams susigaudyti nacionalinės teisės įgyvendinimo ypatumuose.

Stengėmės iš esmės išmanyti sudėtingas mokslines nuostatas, padėdavome ES institucijoms neatlygintinai rengti reglamentų įgyvendinimo dokumentus, sekdavome rinkos naujoves (pavyzdžiui, kylančias ar krentančias metalų kainas). Esame tie teisininkai, kurie verslui padėjome nuo pirmos minutės, kai įstatymai dar tik buvo rengiami. Šiandien sėkmingai atstovaujame klientams ginčuose, dalyvaujame tarptautinėse konferencijose, rašome apie tai knygas. Tačiau ir to neužtenka būti lyderiais!

Išmanyti ES įstatymus yra viena, tačiau jie įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu, todėl turime bendradarbiauti su vietiniais teisininkais, išmanyti sankcijas kiekvienoje ES valstybėje. Kartu domimės naujienomis Azijoje, kur daugelis valstybių seka ES pavyzdžiu ir griežtina cheminių medžiagų reglamentavimą. Tik mąstydami globaliai (tiek įstatymų, tiek verslo egzistavimo prasme) galime užtikrinti, kad esame visų kitų teisininkų priešakyje, kad lyderiaujame savo srityje.

Taip pat mano darbe būtina domėtis, pavyzdžiui, naujais start-up’ų produktais, reikia nuolat galvoti ne lėčiau nei patys kūrėjai, kad klientui galėtum pasiūlyti tinkamų idėjų ir jis nepadarytų klaidų. Technologijos sparčiai žengia į priekį, nesnaudžia ir įstatymų leidėjai. Deja, šiandien Lietuvoje klientai, pradėdami naują verslą, neretai pirmiausia vis dar kalba apie biudžetą, ne visiems teisininkas yra tas pirmas žmogus, į kurį turėtų kreiptis.

Manoma, jog jei ateityje kils problemų, teisininkas jas galės išspręsti. Tačiau kai, pavyzdžiui, tenka dalyvauti nesaugaus produkto atšaukimo operacijoje, klientai gailisi nepaskambinę man anksčiau. Visuomet labiau vertinu, kai esu vadinama „teisininke, padedančia verslui laikytis įstatymo“ (angl. compliance lawyer), o ne „teisininke, padedančia verslui suvaldyti krizę“ (angl. crisis management lawyer). Rizikas, kai teisininkas pasitelkiamas jau nutikus vienai ar kitai krizei, stengiuosi išsamiai išaiškinti potencialiems klientams.

Konkurencinė aplinka tarp teisininkų šiandien tokia greita ir didelė, kad privalu savo pagrindinį darbą daryti taip gerai, jog būtum geresnis už savo kolegą, spėtum veikti rinkoje jos diktuojamu greičiu, nes elementų, kurie tą lemia, egzistuoja begalė. Šiandien teisininkui svarbu suvokti, jog ateitis Lietuvoje bus kitokia, – jaunoji karta, išaugusi nepriklausomoje Lietuvoje ir gavusi tarptautinius išsilavinimus, tik paskatins didelę konkurenciją.

– Kaip efektyviai ugdyti lyderiui reikiamas savybes? O gal lyderiu gimstama, o ne tampama?

– Pats geriausias kelias yra mentorystė, kai vyresni teisininkai ir klientai dalijasi patirtimi su jaunesniaisiais teisininkais. Lyderystės išmokstama per praktiką, kai vadovaujamasi pavyzdžiu. Aš pati turėjau mentorių ir esu buvusi mentore. Einant šiuo keliu galima greičiau ugdyti savo kompetencijas, suvokti, kaip veikia sistema, kaip organizuojamas darbas ir t. t.

Didelės advokatų kontoros daug investuoja į jaunų teisininkų kompetencijų ugdymą – mentorystės sistemos padeda išsiugdyti gerus, jaunus, protingus teisininkus. Užsienyje tai jau įprasta, Lietuvoje tos sistemos dar gana jaunos. Mentorius padeda tiek lyderystės, tiek profesiniais klausimais, jis yra nešališkas ir turi gebėti patarti, kaip turėtum elgtis įvairiose situacijose.

Taip pat organizacijoje labai svarbu skatinti dialogą tarp jaunų ir vyresnių teisininkų, stengtis, kad būtų keičiamasi įvairiomis nuomonėmis. Svarbu suprasti, jog negalima nuvertinti nė vieno žmogaus, ypač jauno teisininko, nes niekada nežinai, kur, su kokiu žmogumi dar teks susidurti. Kartu reikia stengtis mažinti ir vyresnės kartos teisininkų atotrūkį nuo šiuolaikinių tendencijų, padėti jiems greičiau įsilieti į tarptautinę aplinką, mažinti kalbos barjerą.

Kai kurie žmonės turi įgimtų savybių, būdingų lyderiui, tačiau jas reikia ir nuolat ugdyti – čia svarbu mentoriai, išsilavinimas, šalis, kurioje esi, teisinės sistemos supratimas ir t. t. Būti lyderiu toli gražu nereiškia vien būti matomu ar girdimu, pas mus dažnai šis vaidmuo suprimityvinamas. Norint tapti lyderiu teisininku, reikia daug laiko, darbo ir pastangų.

Vieniems smalsumas, diplomatiškumas, viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir kitos savybės yra įprastos nuo pat gimimo, kitiems reikia dirbti ir šioje srityje, tad turint gerus mentorius galima atrasti labai daug net sunkiai įsivaizduojamų dalykų. Gyvenime esu sutikusi nemažai žmonių, apie kuriuos net sunku būtų pagalvoti, kad jie kada nors rengs pristatymus tūkstančiams žmonių ar vadovaus įmonėms. O po 10–15 m. jie tą padarė.

Mano nuomone, teisininkams tinkamas savybes ugdyti galėtų ir turėtų padėti ne tik universitetai ar advokatų kontoros, bet ir atitinkamos organizacijos – Lietuvos Advokatūra, Notarų rūmai, Nacionalinė teismų administracija.

Juk geras teisininkas lyderis – tai ir etikos standartams nenusižengiantis asmuo, kuris ne tik gerai dirba tiesioginį savo darbą, bet ir užsiima neatlygintina veikla, atiduoda duoklę visuomenei. Aš taip pat dalyvauju savo kontoros pro bono komiteto veikloje, prisidedu prie įvairių labdaringų ir visuomeninių projektų Lietuvoje su Londono Sičio lietuvių klubu, laikausi Jungtinės Karalystės Advokatūros (angl. Solicitors Regulation Authority) reikalavimų.

Įdomu, jog dažnai galvojant apie lyderiaujantį teisininką pirmiausia mąstoma apie vyrus (turbūt taip yra ne tik teisės srityje). Neretai ir man tenka atsidurti labai vyriškoje kompanijoje, o ir kontorose Londone eskaluojama, jog moterų partnerių-vadovių yra labai nedaug. Niekada nejaučiau, jog moteriai būti lydere sunkiau, tačiau statistika byloja ką kita. Todėl verta skirti daugiau laiko, siekiant mentorystės keliu paskatinti moteris koleges, leisti atsiskleisti jų lyderių savybėms, na, ir leisti joms vadovauti!

– Koks yra tinkamas teisininko vaidmuo teismo posėdžių salėje? Kaip teisingai kurti santykius su proceso dalyviais?

– Labai gerą pamoką iš to gavau dar studijų metu dalyvaudama teismo posėdžio inscenizacijoje – pirmą kartą joje dalyvaudama kaip advokatė per 10 min. gebėjau papasakoti visą istoriją. Teisėjai žiūrėjo į mane neturėdami nė vieno klausimo ir sakė dar nematę žmogaus, kuris per tiek laiko gebėtų viską papasakoti. Kadangi buvau aktyvi debatų dalyvė, vėliau vienas teisėjas man paaiškino, kad advokato darbas teisme yra visai kas kita nei debatai – turi kalbėti ramiai, lėtai, užtikrintai, turi būti tikras, kad teisėjai tave gerai suprato, jie turi užduoti tau klausimų.

Svarbiausia, ko aš išmokau būdama teisininke, tai būti kantri – svarbiausia teisininko funkcija yra mokėti teisėjui išaiškinti savo poziciją, nes teisėjai, nors ir išnagrinėję medžiagą, negali žinoti visko. Teisėjo tiesioginis darbas nėra išmanyti kiekvienos šalies ginčą, jos poziciją ar kaip buvo išleistas kiekvienas įstatymas – jų darbas yra pasidomėti, o teisininkų – jiems išaiškinti. Lietuvoje vis dar jaučiamas šis konfliktas, nes teisininkai mano, kad teisėjai turėtų išmanyti visus dalykus, o teisėjai – atvirkščiai.

Todėl teisininkas turėtų labai gerai suprasti, jog teisėjui svarbu išaiškinti kliento poziciją, dėl ko kilo konfliktas, kur jo esmė, kodėl būtent atstovaujama šalis yra teisi. Savo darbe dažniausiai susiduriu su ES institucijomis, kurios atlieka arbitro vaidmenį, sprendžiant įmonių ir ES institucijų ginčus. Atstovaujant klientams Europos Cheminių Medžiagų Agentūros Apeliacinės Komisijos posėdžiuose, dažnai tariamės su specialistais, mokslininkais, aplinkos apsaugos inžinieriais, jų nuomonę išsakome Komisijos nariams. Suprantame, jog Komisijos nariai nėra visažiniai (kai kurie iš jų net nėra teisininkai) ir kad tai mūsų – advokatų – pareiga išsamiai pristatyti ir išaiškinti faktus.

Manau, jog tokie dalykai, kaip kantrybė, savo dalyko išmanymas, gebėjimas perteikti informaciją taip, kad kurtum dialogą, yra kertiniai teisininko profesijoje.

Apskritai teisinėje sistemoje labai svarbu žvelgti vieniems į kitus ne kaip į priešus, bet kaip į kolegas. Sistema juk dirba tam, jog išaiškintų tiesą, nesvarbu, kad skirtingos šalys laikosi skirtingos pozicijos – visi esame vienos sistemos dalis, todėl reikia judėti bendradarbiavimo keliu. Juk tiek teisinės, tiek elementariai žmogiškosios kultūros svarbiausia dalis – pagarba vienas kitam.

Be abejo, visos proceso šalys turi išlikti profesionalios. Konferencijoje susitikusi kitos kontoros advokatus ar teisėjus nebijau su jais pasisveikinti ar pasikalbėti. Žinau, jog ginčo spredimo metu mes visi dirbsim savo darbą, tačiau tai nereiškia, job būsime priešais.
Teismas ar jam prilyginama ginčų nagrinėjimo institutas tiek dirbant Lietuvoje, tiek užsienyje, man visuomet buvo ta institucija, kurią turi gerbti. Ta pagarba ateina matant kompetentingus, nešališkus, profesionaliai savo darbą atliekančius teisėjus ar arbitrus.