Pravieniškių pataisos namuose Saulius bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje – jis, kaip ir daugiau kaip šimtas kitų nuteistųjų, gali kiekvieną dieną išeiti iš įkalinimo įstaigos, nepertraukiamai naudotis mobiliojo ryšio telefonu, važinėti nuosavu automobiliu, tačiau privalo dirbti arba mokytis.

Atvirojoje kolonijoje gyvenantys nuteistieji privalo patys išsilaikyti – valstybė jiems suteikia tik gyvenamąsias patalpas. Jiems nepriklauso net maitinimas.

Dėl savo šeimoje įvykdyto nusikaltimo bausmę atliekantis nuteistasis pastaruoju metu dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ – ji rūpinasi nuteistųjų įdarbinimu Alytaus, Pravieniškių ir Marijampolės pataisos namuose. Tačiau atlyginimas, kurį gauna 8 val. per parą dirbantys nuteistieji, nėra toks ir didelis – vos apie 140 eurų.

Kai kurie nuteistieji dirba ne valstybės įmonėje, o privačiose bendrovėse – pavyzdžiui, netoli Pravieniškių pataisos namų esanti garsi mėsos perdirbimo bendrovė nuteistiesiems moka ne tik gerokai didesnį (600-800 Eur) atlyginimą, bet ir pasirūpina darbuotojų nuvežimu į darbą ir parvežimu atgal į gyvenamąją zoną, maitinimu.

Saulius sako, kad ir pats dirbo šioje bendrovėje, tačiau dėl sveikatos būklės turėjo darbą palikti. Anot jo, nors darbdavys nuteistiesiems mokėdavo didesnį nei minimalų atlyginimą, tik retas kalinys gaudavo šiuos pinigus – įkalinimo įstaiga esą išsireikalavo, kad nuteistieji darbo sutartis sudarytų ne tiesiogiai su darbuotoju, o per valstybės įmonę „Mūsų amatai“. Tokiu atveju, nesvarbu, kokią sumą darbuotojui sumoka darbdavys, nuteistasis gauna tuos pačius 140 Eur. Iš šios sumos vis nuteistieji privalo sumokėti 10 proc. įmoką į nuteistųjų fondą.

Apie viešai nedeklaruojamus sandorius DELFI publikuotame projekte „Pravieniškių mafijos“ prabilęs nuteistasis taip pat teigė, kad įkalinimo įstaigoje dirbantys nuteistieji yra paversti vergais – pigia darbo jėga.

Po interviu patyrė spaudimą

„Šiandien viešai kalbu, o rytoj sulauksiu grasinimų – bet jeigu baisu kalbėti, kam tada gyventi?“ – pasakodamas apie gyvenimą Pravieniškėse kalbėjo Saulius. Ir vos tik jo pasisakymas buvo publikuotas DELFI (jį galite matyti vaizdo įraše), nuteistasis sulaukė nemalonumų: buvo iškviestas pas darbdavį.

„Mane pasikvietė direktorius ir pasakė, kad daug kalbu ir domiuosi apmokėjimo už darbą tvarka, – pasakojo Saulius. – Jis tiesiai šviesiai pasakė: eik iš darbo, lauk, pas mane nedirbsi, rašai prašymą trauktis iš darbo savo noru. Ir liepė nešdintis iš kabineto.“

Nuteistasis neslėpė, kad toks elgesys jį nustebino – kaip tik tuo metu Pravieniškėse lankėsi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, tačiau su juo pasikalbėti nepavyko: „Tokių, kaip aš, net nepriima į pokalbius“.

Sulaukęs, kaip pats sakė, spaudimo Saulius parašė pareiškimą išeiti iš darbo. „Taip ir parašiau, kad prašau atleisti iš darbo, nes dėl mano interviu DELFI įmonės „Mūsų amatai“ direktorius daro spaudimą, – sakė kalinys. – Tokia susidorojimo tvarka buvo visais laikais, valdžia elgiasi kaip žvėris, nuteistiesiems negalima net savo nuomonės garsiai išsakyti.“

Apie susiklosčiusią situaciją jis feisbuke viešai parašė ir premjero Sauliaus Skvernelio patarėjui Skirmantui Malinauskui. O tada Saulius buvo iškviestas ir į laikinojo Pravieniškių pataisos namų direktoriaus Dainiaus Sušinsko kabinetą.

„Iš karto jis manęs paklausė, kodėl susirašinėju su S. Malinausku, – pasakojo nuteistasis. – Direktorius sakė, kad ir taip yra daug problemų, prašė baigti rašyti. Tada jam papasakojau, kad „Mūsų amatų“ direktorius man grasina, o už duotą interviu DELFI liepė išeiti iš darbo. Direktorius mane nuramino, kad man nieko nebus, nebe tie laikai, ir man leido įsidarbinti tiesiogiai, netarpininkaujant „Mūsų amatams“, žadėjo pasirašyti raštą.“

Direktorius; aš tavęs nelaikau

Tuo metu „Mūsų amatų“ Pravieniškių filialo direktorius Tomas Bliujus sako, kad situacija yra kiek kitokia, o Saulius esą sutirština spalvas.

„Aš nuteistąįj išsikviečiau pasikalbėti, nes jis Kalėjimų departamentui buvo parašęs skundą: norėjau sužinoti, kokios problemos, kas yra nutikę, nes jis tikrai yra neblogas darbuotojas, nėra buvę problemų, – sakė jis.

– Mes pasikalbėjome, jam paaiškinau, kas reglamentuoja jo priėmimo į darbą tvarką, koks yra nutarimas, nes Saulius sakė, kad nuteistieji mažai uždirba ir t. t. Aišku, kiekvienas nuteistasis nori didesnio uždarbio, bet įstatymai yra nustatyti tokie, kokie yra. Ir jis tada nurodė, kad mėsos perdirbimo bendrovėje žmonės uždirba 300 eurų ir pan., o aš jam pasakiau, kad jeigu yra galimybės, tavęs nelaikau, eik ten, jeigu tave priims, nes įmonėse, esančiose už teritorijos ribų, nuteistųjų darbinimu užsiima ir pataisos namai.

Tai vėlgi buvo iškeltas klausimas: ar tai yra legalu, ar – ne, nes tai niekur nenumatyta. Bet aš dar kartą pasakiau, kad tavęs nelaikau ir negaliu priversti, kad čia dirbtum ir už tą atlyginimą, kurį čia gauni.

Aš jam pasakiau, kad gali prašyti pataisos namų eiti dirbti ten. Ir jis nuėjo pasirašyti prašymo.“

T. Bliujus pažymėjo, kad pataisos namuose dirba 8 metus ir santykiai su nuteistaisiais yra pakankamai geri, iki šiol nė su vienu jų nėra buvę kokių nors problemų: „Kiekvieną pakalbinu ir išklausau.“

Darbas – viena iš reabilitacijos formų

Tuo metu laikinasis pataisos namų vadovas D. Sušinskas sakė, kad tvarka, kai atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantiems ir už pataisos namų teritorijos išeiti galintiems nuteistiesiems leidžiama sudaryti sutartį su darbdaviu, įsigaliojo dar prie buvusios pataisos namų vadovybės. „Jeigu yra sudaroma dvišalė sutartis, esame sutarę, kad darbdavys mokės ne mažesnį kaip minimalų atlyginimą“, – sakė jis.

„Tiek aš, tiek Kalėjimų departamentas mano, kad darbas įkalinimo įstaigoje nėra pelno siekimas – tai viena iš reabilitacijos formų ir tai neturi būti remiamasi vien į pelną, esmė yra užimtumas, o ne piniginė išraiška“, – pažymėjo D. Sušinskas.

Dėl duoto interviu iš darbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ pasitraukęs Saulius šiandien kalba dar drąsiau: pataisos namuose nuteistieji yra vergai ir išnaudojami priverstiniam darbui.

„Viešai buvo skelbta, kad vienas koncernas užvaldė visą valstybę, o kaip yra su „Mūsų amatais“, kurie maudosi milijonuose ir turi nenutrūkstantį vergų darbo jėgos srautą? – klausė jis. – Nuteistieji dirba kaip vergai, nes kitaip neturėtų už ką pavalgyti, nusipirkti visų būtinų priemonių, valstybės įmonė su darbdaviais lengva ranka sudarinėja darbo sutartis, pagal kurias darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažesnį nei minimalų atlyginimą, tačiau kaliniui-vergui teišmokami 140 Eur. Kur dingsta kiti pinigai? Gal mes jau nežinome įstatymų, gal jau įteisinta vergovė, o tie pinigai, kuriuos pasiima, yra pelno dalis – už vergų nuomą?“

Saulius paskaičiavo, kad gaunant 140 Eur mėnesinį atlyginimą ir išdirbus 8 val. per dieną, jis per valandą uždirba 0,33-0,5 Eur.

„Manau, kad valstybės įmonė „Mūsų amatai“ turi visiškai nusišalinti nuo nuteistųjų, kurie atlieka bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, įdarbinimo, nes daugelis nuteistųjų įsidarbina savarankiškai, gauna visas socialines garantijas, susimoka 10 proc. į nuteistųjų fondą“, – sakė jis.

Ir vyrai verkia

Nuteistasis pažymėjo, kad nieko iš valdžios nereikalauja – tenori, kad su dirbančiais kaliniais būtų elgiamasi sąžiningai.

„Aš suprantu, kad esu padaręs nusikaltimą, už tai esu nuteistas laisvės atėmimo bausme, esu skolingas visuomenei, – DELFI kalbėjo Saulius. – Aš mielai sutikčiau didžiąją savo dalį uždirbtų pinigų pervesti į kokį nors nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų, vaikų ar kitą fondą, ir taip bent kiek prisidėčiau prie mano nusikaltimu padarytos žalos visuomenei atlyginimo. Tačiau jei kažkokie gudrūs dėdės, prisidengę dviprasmiškais įstatymais, pelnosi iš mūsų bausmės, versdami mus, nuteistuosius, vergauti, nuo to visuomenė tikrai nebus laimingesnė ir mūsų tokiais būdais nepataisys.“

Pasak jo, visiems reikėtų suprasti, kad „pataisyti žmogų“ yra visų pirma darbas su juo ir pačiu savimi.

„O kas pataisos namuose dirba su nuteistuoju? – klausė Saulius. Ir čia pat pats atsakė: – Niekas, nes tam nėra laiko, visi dirba tik savo naudai. Supraskime, kad nusikaltęs žmogus yra kažkieno sūnus, tėvas, draugas, giminaitis, ir nors suklydo, bet jis nori būti tuo pačiu žmogumi. O atlikęs bausmę jis grįš į tą pačią jūsų aplinką. Baikite auginti vilkus, kurie dėl jūsų politikos tampa medžiotojais, nes ir jūs galite tapti šių vilkų grobiu.“

Apie vergovę pataisos namuose prabilęs Saulius sakė, kad nors „Mūsų amatuose“ buvo priimtas dirbti statybininku, tačiau dirbo viską, ką tik nurodydavo vadovai: „Dirbau nuo elektros instaliacijų taisymo iki baldų surinkėjo, dažnai mus veždavo į Kauną rinkti lovų, stalų. Kartą pasakiau valdžiai, kad į darbo laiką turėtų būti įskaitytas ir kelionės laikas, todėl iš karto sulaukiau klausimų, ar nenoriu dirbti. Visada čia jaučiama baimė, įtampa, aš net galvojau apie pasitraukimą iš gyvenimo.

Galbūt daugeliui vyrų yra gėda verkti, bet būna akimirkų, kai vienas nueinu į miškelį ir verkiu. Nes suprantu, kad aplink – vien tik pilka spalva. Darbe – puolimas, grasinimai, iš visų jėgų tvardaisi, bandai išgyventi skausmą. O valdžia juokiasi, žemina, o kai supranta, kad psichologiškai palūžai, dar ir pribaigia.“

Anksčiau Alytaus pataisos namuose bausmę kalėjęs, bet dėl gero elgesio į Pravieniškių atvirąją koloniją perkeltas Saulius mano, kad įkalinimo įstaigoje pareigūnų nemalonę užsitraukė tik dėl to, jog nesitaiksto su neteisybe – ne tik garsiai pasako, ką galvoja, bet dar ir skundus surašo.

„Ne kartą man valdžia grasino, kad mano gyvenimas taps pragaru, jeigu neatsiimsiu savo parašytų skundų“, – sakė Saulius.

Laukia permainos

Premjero patarėjas S. Malinauskas sako, kad valstybės įmonės „Mūsų amatai“ laukia permainos.

„Keičiamas vadovas, valstybės įmonė reorganizuojama į viešąją įstaigą, jai bus perduodamos pataisos namų parduotuvės, svarstoma ir dėl dar kelių funkcijų, kurios iki šiol generavo pinigus privačioms įmonėms, – nurodė jis. – Taip pat bus peržiūrėta, ką daryti su „Mūsų amatų“ produkcija, kaip nutraukti tarpininkų grandines ir mažinti biurokratines kliūtis. Aišku, didės skaidrumas. Dėl nuteistųjų darbo ir atsiskaitymo už jį, taip pat laukia pokyčiai.“