aA
Manote, kad pareigūnai per ilgai tiria kyšio paėmimu įtariamo buvusio Seimo nario Eligijaus Masiulio ar dėl automobilio nužudytos plungiškės Ievos Strazdaukaitės bylas? Be reikalo – teks su tuo susitaikyti, nes jau sėkmingai į priekį stumiama įstatymo pataisa, kuria siūloma apskritai panaikinti ikiteisminių tyrimų atlikimo terminus ir tyrėjams leisti bylas tirti kad ir visą amžinybę.
© DELFI / Domantas Pipas

„Jeigu terminų, per kuriuos turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas, įstatyme neliks, tai bus pataikavimas aplaidumui ir nenorui tinkamai atlikti savo pareigų“, – įsitikinęs žinomas advokatas Vytautas Sirvydis.

Pavojaus varpais jau skambina ir baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai, sakantys, kad reikia ne terminus naikinti, o stiprinti jų laikymosi kontrolę, tuo metu baudžiamojo proceso įstatymo pataisų projektą paruošęs vidaus reikalų ministras sako, kad tenori „tobulinti ikiteisminio tyrimo procesą, veiksmingai užtikrinti proceso dalyvių teises“.

Įstatymo projektas tiesiogiai palies ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas ir juos kontroliuojančius prokurorus – siūloma iš Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) panaikinti nuostatą, kuria nustatomas ikiteisminio tyrimo terminas (3-9 mėn., priklauso nuo nusikaltimo sunkumo). Šiuo metu jis skaičiuojamas nuo tyrimo pradėjimo iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo.

Nesant nuostatos, kiek gali trukti ikiteisminis tyrimas, gali dar labiau padaugėti baudžiamųjų bylų, kuriose patraukti asmenys turės galimybę išvengti atsakomybės – labiausiai tai aktualu organizuotų nusikalstamų susivienijimų, sukčių ir stambiose korupcijos bylose.

Arba – teisingumo sulaukti po 10 metų, bet, pasak advokato V. Sirvydžio, tuomet bus pažeisti ir nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens interesai: „Tokiu atveju teisingumas tikrai bus nebe tas, koks galėjo būti, kokio reikėjo.“

Dėl pernelyg ilgai trunkančių ikiteisminių tyrimų Lietuva jau ne kartą yra sulaukusi sankcijų Europos Žmogaus Teisių Teisme, tačiau pastaraisiais metais ši problema jau lyg ir išspręsta, nes mūsų valstybė savo vidiniais teisės aktais ir teisiamiems asmenims palankiais teismų sprendimais sugeba „užlopyti“ iškylančias problemas – pavyzdžiui, skiria švelnesnes bausmes nei jiems grėsė.

Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Karolina Bubnytė neslepia, kad Lietuvai gresia sankcijos dėl pernelyg ilgo įtariamųjų kardomojo kalinimo nesant teismo nuosprendžio ir mano, jog būtų kur kas labiau sveikintina, jeigu Lietuva dar labiau apribotų ikiteisminio tyrimo trukmę.

„Žmogaus teisių požiūriu tai būtų labai pozityviai vertinamas dalykas“, – sakė ji.

Prieštaringai vertinamoms pataisoms nepritaria ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, apie tai šią savaitę viešai pareiškė jos patarėjas Mindaugas Lingė.

„Prezidentė tikrai nepalaiko ir nepalaikys tokio siūlymo, jeigu jis Seime bus priimtas, tikrai bus vetuojama – tokie pasiūlymai apskritai diskredituoja ir kompromituoja visą teisėsaugos sistemą“, – šalies vadovės patarėjas pažymėjo, ištęsti tyrimų terminai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui, kai sulaukus senaties bylos yra nutraukiamos.

Tuo metu įstatymo pataisų projektą pateikęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tikina, kad terminų nustatymas ikiteisminiuose tyrimuose niekaip nepagreitina proceso.

„Visada atliekant tyrimą yra didelė netikėtumo galimybė – jo metu gali atsirasti daugiau įtariamųjų, nusikaltimų, – sakė jis. – Nustatyti tikslų terminą, per kurį turi būti atliktas tyrimas, gali būti labai sudėtinga – tai ne tik dėl netikėtumo faktoriaus, bet ir pareigūnų darbo krūvių. Ir pasakyti, kad per 9 mėnesius turi būti išaiškintas sunkus nusikaltimas – ne, tai nėra nėštumo konstatavimas.“

Jo teigimu, įstatyme nėra numatyti apribojimai tyrimo trukmei pratęsti, yra atvejų, kai jie tęsiami metus ar net daugiau. „Terminai neužtikrina ikiteisminio tyrimo greitumo principo įgyvendinimo“, – pabrėžė E. Misiūnas.

Net neslepia – jeigu reikia, prokurorai terminus pratęsia

Vyriausybėje svarstytas ir daugybę kritikos sulaukęs įstatymo projektas jau pateiktas Seimui, kuris jį gali svarstyti dar pavasario sesijoje. Bent jau to tikisi policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris. Jis sako, kad priėmus siūlomas pataisas ikiteisminiai tyrimai gali būti atliekami dar greičiau nei dabar.

Edvardas Šileris
Edvardas Šileris
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Įstatymas mus įpareigoja tyrimus atlikti per kuo trumpesnius terminus, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tyrėjai yra priversti prašyti terminą pratęsti, tyrimą kontroliuojantis prokuroras jį pratęsia ir tokiu būdu per metus yra išspausdinama keliasdešimt tūkstančių bereikalingų dokumentų, – sakė E. Šileris. – Realybė yra tokia, kad 100 procentų terminai yra pratęsiami. Manau, kad nereikia švaistyti valstybės resursų, formuoti dokumentus, juos pasirašinėti – vietoj to geriau tuo metu tirti nusikaltimus. Todėl ir siūlome resursus nukreipti į aktyvius veiksmus, kad kuo daugiau galėtume padėti žmonėms.“

E. Šileris įsitikinęs, kad panaikinus terminus bent jau bylos dėl smurto artimoje aplinkoje teismą pasiektų praėjus vos kelioms dienoms po nusikalstamos veikos padarymo.

„Įsivaizduokite, aš būdamas prokuroru matau, kad tyrimą galima atlikti per dešimt dienų ir tyrėjui duodu nurodymą būtent per tiek dienų padaryti visą darbą“, – policijos generalinio komisaro pavaduotojas įsitikinęs, kad tik panaikinus terminų nustatymą tyrėjai greičiau ištirs bylas.

Anot jo, pastaraisiais metais Lietuvoje ir taip trumpėja tyrimo trukmė, o įstatymo pataisos, jeigu jos būtų priimtos, esą pareigūnus skatintų darbą atlikti dar greičiau.

„Mūsų vienas iš tikslų yra tas, kad tyrimas kaip galima būtų greičiau pabaigtas, – sakė E. Šileris. – Mes, kaip policija, nuolat sakome, kad, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje atvejus norime ištirti per kelias dienas ir nenorime laukti tų kelių mėnesių, kurie yra numatyti įstatyme, bet šiandien įstatymas klausia, o kur jūs skubate, tirkite per tris keturis mėnesius.“

E. Misiūnas: tai – popieriaus gadinimas

Ikiteisminio tyrimo įstaigos per metus užregistruoja apie 65 tūkst. nusikalstamų veikų ir vidutiniškai ištiria apie 54 proc. šių nusikaltimų. Vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė 2014 m. buvo 177 dienos, 2015 m. – 218 d., 2016 – 219, 4 d.

Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas sako, kad tyrimų kontrolę vykdantiems prokurorams pastaraisiais metais yra palenvintas darbas, nes jie nebemato „popierinių bylų“, o visus jų kontroliuojamus tyrimus gali stebėti Intergruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

„Prokurorai sako, kad mes stebime ir užtikriname, įstatymas mus įpareigoja prisijungti ir stebėti, ką veikia pareigūnas, o terminai – tik popieriaus, spausdintuvo ir pareigūno sąnaudų gadinimas“, – ministro teigimu, prokurorai galės nustatyti atskirą tvarką ir individualiai kontroliuoti, kad sudėtingose bylose tyrimai būtų tinkamai kontroliuojami.

Tačiau savo ruožtu jis pripažįsta, kad įstatymo projektui nepritariantys oponentai nuogąstauja, jog dėl didelio užimtumo ar nenoro kai kurie prokurorai į tyrimų kontrolę gali žiūrėti pro pirštus.

„Jeigu kalbame, kad prokurorai galbūt neužtikrina tinkamo kokybiško tyrimo, galbūt žmonėms matosi vilkinimo požymių ar neracionalaus darbo, tuomet galime klausti – kodėl taip yra, kodėl prokuroras vieno ar kito veiksmo neįpareigoja atlikti pareigūno, o baigiantis terminui ateina pas prokurorą ir prašo jį pratęsti“, – sakė E. Misiūnas.

Eimutis Misiūnas
Eimutis Misiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jo, ikiteisminio tyrimo metu turėtų būti aktyvesni ir nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys – jeigu mano, kad tyrimo metu jų teisėms nėra tinkamai atstovaujama, gali parašyti skundą prokurorui.

„Jeigu reikia didesnių įgaliojimų ar didesnės atsakomybės nustatymo, kalbėkime apie principingesnius prokurorus, bet ne apie terminus – pats terminas savaime proceso negreitina, – teigė ministras. – Prokurorai sakė, kad gali parengti papildomas tvarkas dėl kontrolės stiprinimo – jeigu tik bus poreikis, bus priimta. Generalinis prokuroras, jausdamas didėjančią atsakomybės naštą, tai gali padaryti dar iki kodekso pakeitimo priėmimo ir atėjęs į Seimą pasakys, kad reaguodami į nuogąstavimus sugriežtinome kontrolę. Ir tų bėdų neliks.“

„Patikėkite, tikrai nė vienas pareigūnas nėra įpareigotas bylą laikyti stalčiuje, juolab kad vienoje pusėje yra ir nukentėjusysis, ir liudytojai, o kitoje – galbūt nustatytas įtariamasis, – sako jis. – Visi suinteresuoti, kad byla kuo greičiau būtų baigta, ypatingai nukentėjusysis – raginu visus žmones būti aktyvesniais, labiau domėtis, nepalikti taip, kad prokuroras bylą pradėjo, praėjo pusė metų, o tu net nežinai, kas vyksta. Pasiteiraukite – kas savaitę, kas mėnesį. Ką atliko, ką nustatė, o jeigu ko nors nepadarė, parašykite skundą.“

A. Valantinas: o kas jiems draudžia dabar bylas tirti greičiau?

Generalinio prokuroro kėdę išbandęs, o dabar Lietuvos apeliaciniam teismui vadovaujantis ir baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teisėjas Algimantas Valantinas nėra linkęs palaikyti VRM teikiamo įstatymo projekto.

„Nematau jokios logikos terminų naikinime, nes dabar yra deklaruojama, kad ikiteisminio tyrimo terminai trumpėja – teigiama, kad yra daug formalizmo, reikia daug popieriaus sugadinti, bet jeigu terminai trumpėja ir tu nepasieksi termino, nuo kurio reikia įsikišimo, akivaizdu, kad ir tų popierių nebus tiek daug, – sakė jis. – O šiuo metu egzistuojantis kontrolės mechanizmas, mano nuomone, nėra blogas.“

Teisėjas nesupranta, kam reikia priimti įstatymo pataisas, jeigu terminai trumpėja ir poreikis juos pratęsti ateityje dar labiau mažės. „Tai kodėl mes skubame?“ – klausė jis.

A. Valantino teigimu, įstatymai nedraudžia, bet ragina ikiteisminius tyrimus atlikti kaip įmanoma per kuo trumpesnį laiką.

„Nesuprantu, o kas jiems trukdo dabar per dar trumpesnį laiką ištirti, nereikia daryti išgalvotų motyvų, – sakė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas. – Vienintelis argumentas, su kuriuo galėčiau sutikti, kad šis terminų tęsimas yra įgavęs formalų požiūrį ir nėra realios kontrolės, terminai automatiškai pratęsinėjami. Bet vėlgi, palaukite, kas jums trukdo į tai žiūrėti neformaliai ir pasiaiškinti priežastis, galbūt teikti kažkokius siūlymus, kodėl taip yra.“

Algimantas Valantinas
Algimantas Valantinas
© DELFI / Andrius Ufartas

Teisėjas nėra linkęs svarstyti, kaip situacija pasikeistų, jeigu būtų atsisakyta terminų.

„Jeigu būtų vaistų nuo visų ligų, jos visos būtų išgydytos, tai kalbėti ar ženkliai pablogės, ar pagerės, nereikėtų – mano nuomone, įstatymų keitimas turi turėti logiką ir prasmę, negali vieną dieną būti vienaip, kitą – kitaip“, – A. Valantinas pažymėjo, kad iš įstatymo pataisų rengėjų taip ir neišgirdo aiškių argumentų, kuo terminų atsisakymas pagerins baudžiamojo proceso trukmę.

„Žinoma, tą argumentą, kad į terminus žiūrima formaliai ir reikia pildyti daug popierių, galima priimti, bet tuomet nereikia proceso paversti formaliu – iš tikrųjų, jeigu žmonės matys, kad atėjus tęsti terminui turi pateikti visą išklotinę, kiek turi bylų, kaip intensyviai visose bylose dirbo, tada pasistengs, kad nereikėtų eiti tęsti ir aiškintis, kodėl dar tęsi, – sakė A. Valantinas. – Bet kai tai daroma automatu, ne įstatymo tai yra problema, o tų, kurie jį vykdo.“

Aukščiausiojo Teismo teisėjas: sekėme užsienio valstybių pavyzdžiu

Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas sako, kad Seimui teikiamu projektu siūloma kodekse tik palikti „bendro pobūdžio nuostatas, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, o generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio reikalavimo.“

„Sprendžiant šį klausimą turėtų būti atsižvelgta į tai, kiek dabartinis teisinis reguliavimas prisideda prie spartesnio ikiteisminio tyrimo atlikimo, ar užtikrina teisinio reguliavimo nuoseklumą, asmenų lygybę prieš įstatymą ir kitas konstitucines nuostatas, – sakė A. Gutauskas.

– Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su nagrinėjamu klausimu glaudžiai susijusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta asmens teisė, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Apie šio reikalavimo pažeidimą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje sprendžiama atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes: bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir valstybės institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą. “

Todėl, kasacinio teismo teisėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo terminai kiekvienu konkrečiu atveju neturėtų būti siejami vien su tiriamos nusikalstamos veikos kategorija pagal BK.

„Pirma, tokia kategorija nėra pakankamai konkretus kriterijus daryti išvadas apie nusikalstamos veikos pavojingumą – galimos nusikalstamos veikos, kurios pagal maksimalią galimą bausmę priskiriamos sunkiems nusikaltimams, tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes už jas turi būti paskirta bausmė artima minimaliai sankcijos ribai, – sakė A. Gutauskas.

– Tačiau gali būti padaryta nusikalstama veika, pagal maksimalią galimą bausmę priskiriama tik apysunkiems nusikaltimams, už kurią paskirta bausmė bus griežtesnė negu už pirmu atveju nurodytą sunkų nusikaltimą. Dar svarbiau tai, kad nusikalstamos veikos kategorija pagal BK savaime nėra pakankamai konkretus kriterijus spręsti apie nusikalstamos veikos tyrimo sudėtingumą. Be to, svarbiausia, kad net tyrimo sudėtingumas yra tik vienas iš kriterijų vertinti, kokia turėtų būti konkretaus ikiteisminio tyrimo trukmė, kad tokį tyrimą laikyti greitu.“

Aurelijus Gutauskas
Aurelijus Gutauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot A. Gutausko, nepakankamai lankstus ikiteisminio tyrimo terminų reguliavimas sudaro prielaidas didinti teisėsaugos pareigūnų darbo krūvį.

„Ikiteisminio tyrimo atlikimo greitumas turėtų būti užtikrinamas pasitelkiant lankstesnį teisinį reguliavimą, – mano jis. – Rengiant dabar galiojantį BPK, sekant užsienio valstybių pavyzdžiu, šiame kodekse buvo atsisakyta reglamentuoti konkrečius ikiteisminio tyrimo terminus, paliekant prokurorams hierarchine tvarka kontroliuoti, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų vilkinamas.“

Prokuratūra: prokurorui teks asmeninė atsakomybė

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė pripažįsta, kad šiuo metu ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai „neretai orientuojasi į maksimalius terminus, nors galima pabaigti tyrimą ir greičiau“.

„Pabrėžtina, kad tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas atsisakyti 2010 m. BPK nustatytų konkrečių ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų, kuriuos galima tęsti iki sueis senaties terminas, ir toliau išliks galimybė įtariamajam, jo gynėjui po 6 mėn. nuo pirmos apklausos kreiptis į teismą su skundu bei prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos trukmės, – sakė ji. – Ši įstatyminė norma yra pakankamai stiprus saugiklis, įpareigojantis pareigūnus ir prokurorus ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpesnį laiką. Be to, projekte numatyta, kad ikiteisminio tyrimo terminų kontrolė bus vykdoma pagal generalinio prokuroro nustatytą tvarką, atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, apimtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.“

„Tikimės, kad taikant greito tyrimo principą tyrimai bus atliekami atsižvelgiant į realų laiko poreikį, o ne maksimalų terminą, – sakė ji. – Prokuratūra taip pat mano, kad projektu siūlomas reglamentavimas svarbus yra tuo, kad užtikrina didesnę nei yra dabar tyrimą kontroliuojančio prokuroro asmeninę atsakomybę ne tik už ikiteisminio tyrimo kokybę, bet ir už tyrimo trukmę.“

E. Martinonienė taip pat nurodė, kad tarptautiniai ekspertai Lietuvai, nurodė, kad šiuo metu nustatytas maksimalus 9 mėn. tyrimo trukmės terminas „vertintinas kaip potenciali rizika sunkių korupcinių nusikalstamų veikų tyrimo kokybei“.

„Ekspertai mano, kad prokuroro sprendimą gali lemti ne tyrimo tikslai ir išsamumas, o siekis priimti procesinius sprendimus per nustatytą terminą, tad rekomenduoja įvertinti, ar tokia norma yra tikslinga“, – sakė ji.

Advokato argumentai neįtikino: tai yra akibrokštas

Baudžiamojo proceso įstatymo pataisos neįtikina ilgametę praktiką įvairaus pobūdžio bylose turinčio advokato V. Sirvydžio.

„Pati logika, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas per kuo trumpesnius terminus, yra ne nauja – apie tai pasisakoma tiek nacionalinėje teisėje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, – sakė advokatas. – Lietuva yra pralaimėjusi daugybę bylų, nes visas baudžiamasis procesas truko per ilgai – ikiteisminis tyrimas yra viena iš baudžiamojo proceso stadijų, ir dažniausiai taip atsitinka, kad ikiteisminis tyrimas trunka gerokai ilgiau nei teisminis nagrinėjimas. Žinoma, gali būti ir kitaip, bet dažniausiai taip.“

Vytautas Sirvydis
Vytautas Sirvydis
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jo, panaikinus terminus dėl tyrimo trukmės vieninteliu apsaugos saugikliu liks įstatymo nuostata, kad praėjus šešeriems mėnesiams po įtarimo pareiškimo ir neperdavus bylos teismui, įtariamasis gali kreiptis į teismą ir prašyti bylą nutraukti.

„Ir tokių atvejų yra buvę – bylos nutrauktos vien dėl to, kad pernelyg ilgai truko ikiteisminis tyrimas, – sakė V. Sirvydis. – Ir čia jau visiškai nesvarbu, dėl ko tyrimas truko per ilgai – mūsų oponentų argumentai būna paprasti, kad čia nuo mūsų nepriklauso, užsakėme ekspertizę, ar yra daugiau asmenų, kurie pasislėpė ir pan., tačiau EŽTT tokius argumentus laiko niekiniais, kadangi valstybė turi užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis procesas netruktų per ilgai.“

Pasak jo, iš įstatymo išbraukus nuostatą dėl ikiteisminio terminų džiaugtis galėtų tik tyrimus atliekantys pareigūnai.

„Jeigu įstatyme neliks terminų, tuomet bus paneigiama asmens teisė į operatyvų procesą, – mano advokatas. – Man susidaro įspūdis, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokurorai net nėra girdėję bylų, kurias Lietuva yra pralaimėjusi Strasbūre. Ir jų yra labai daug. O priėmus įstatymą bus net paneigiama galimybė skųstis dėl pernelyg ilgų terminų – manau, kad šiomis pataisomis bandoma apeiti Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių konvenciją.“

V. Sirvydis pažymi, kad valstybė vis mažiau skiria dėmesio tyrėjams, todėl nenuostabu, kad kai kurie jų net nesusitvarko su darbu, nekalbant apie nuolat augančius darbo krūvius.

„Tendencijos yra tokios, kad tokiai figūrai kaip tyrėjas visada buvo skiriama vis mažiau dėmesio, valstybės politika buvo tokia, kad reikia policiją padaryti matomą, išvesti ar išvaryti į gatves, o procesinė veikla – visai nesvarbus dalykas, – pabrėžė jis. – Šiandien net ir policijos pareigūnų požiūriu tyrėjo pareigybė yra ne pati sėkmingiausia karjera: darbo čia daug, džiaugsmo čia mažai, galimybė gauti skundų – didelė, nes nepatenkinti praktiškai visi – tiek tiesioginė vadovybė, tiek prokurorai. Ir dar šioje pozicijoje labai lengva susilaukti pretenzijų iki baudžiamosios atsakomybės imtinai.“

Įvairiose bylose tiek nukentėjusiesiems, tiek kaltinamiesiems atstovaujantis teisininkas mano, kad ikiteisminio tyrimo terminų nustatymas įstatyme bent kiek kontroliavo tyrimą atliekančius pareigūnus.

„Jeigu tų terminų nelieka, tai yra pataikavimas aplaidumui ir nenorui atlikti savo pareigos“, – kalbėjo V Sirvydis. Ir juokaudamas pridūrė, kad gal tuomet reikėtų panaikinti terminus apeliaciniams ir kasaciniams skundams bylose paduoti: „Pavyzdžiui, sugalvojau po 10 metų pasiskųsti dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio, ir skundžiuosi.“

Vis dėlto, advokato nuomone, panaikinus ikiteisminio tyrimo terminus bylų tyrimo trukmė gali ne patrumpėti, o pailgėti.

„Jeigu nukentėjusysis laukia teisingumo dešimt metų, manau, jo interesai yra labai pažeisti, nes teisingumas po dešimties metų tikrai yra nebe tas, koks galėjo būti, kai jo reikėjo, – sakė V. Sirvydis. – Ir dabartiniame teisiniame reguliavime nukentėjusysis aplamai neturi žodžio tą trukmę paveikti – jeigu kaltinamasis ir gynyba dar gali skųsti būdami nepatenkinti, tai nukentėjusiajam ir jo atstovui net tokia teisė nesuteikta. Tai irgi yra akibrokštas, bet taip yra.“

Kaip yra dabar?

Šiuo metu galiojančiame BPK 176 straipsnyje įtvirtinta ne tik tai, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ir konkretūs terminai, atsižvelgiant į atskiras BK įtvirtintas nusikalstamų veikų kategorijas.

Pagal šio straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas ne ilgiau kaip:

1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius;

2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius;

3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius.

Kartu šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 d. numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ginekologė: jei ne viena tėvų klaida prieš nėštumą, būtų galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms (36)

Jeigu šeima planuotų nėštumą , o pas medikus apsilankytų dar prieš pastojant, būtų galima...

Nausėda apie postų dalybas ir valdančiųjų spaudimą Pranckiečiui: prakalbo apie visai kitokį scenarijų (100)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdantieji daro spaudimą Seimo pirmininkui...

Panika „Raptors“ triumfo parade: nuskambėjo šūviai, yra sužeistų (7)

Visas Torontas pirmadienį išėjo į gatves pasveikinti pirmą kartą NBA čempionu tapusio...

Specialus istorijos testas: pasitikrink, ar išlaikytum brandos egzaminą (94)

Birželio 18-ąją, antradienį, 10 321 abiturientas laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą....

Po trumpo atokvėpio – permainos jau netrukus: kai kuriuose miestuose kais iki +30

Antradienį Lietuvos orus pradės lemti iš pietvakarių priartėjusi aukšto atmosferos slėgio...

Medikai pajūryje vos spėja suktis: per parą – dešimtys pacientų, ligoninėse tikra apgultis (35)

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai jau pajuto prasidėjusio vasaros...

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (277)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

Atostogų pasaka nebrangioje ir gardžiu maistu turtingoje saloje: čia jautėmės kaip rojuje (19)

Palikome Džogjakartą ir jau sutemus nusileidome Balio oro uoste. Nors Balis yra itin pamėgta...

Kultinis vaizdo žaidimas kovoja su kiniškais padirbiniais (1)

„Miro legendoje“ (angl. „The Legend of Mir“) kariai ir burtininkai kaunasi su senovės visatos...

Patys sau kenkiame: ką svarbiausia žinoti, kad gyvenime gautume viską, ko norime (28)

„Kas galėtų išvardinti kelis žingsnius, kaip tapti charizmatišku?“, – tokiu klausimu...