Gynė girtą vairuotoją – 34 metų Lazdijų rajono gyventoją Darių Vaicekauską, dėl kurio kaltės baisioje avarijoje žuvo E. Bagucko močiutė, sunkiai buvo sužalota žmona, nukentėjo ir jis pats asmeniškai. Ne tik gynė, bet ir teismo nuosprendžiu tikrąją nusikaltimo auką nuteisė bei privertė nusikaltėlio viešai atsiprašyti spaudoje už tai, ko jis nepadarė.
Ir net tada, kai iš visų jėgų savo ir šeimos garbę gynęs E. Baguckas įrodė, kad jis – ne nusikaltėlis, o auka, nė vienas prie iškreipto teisingumo vykdymo prisidėjęs policijos tyrėjas, prokuroras ir teisėjas net neatsiprašė.
Todėl dabar turės atsiprašyti Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai paskelbė, kad atsiprašymą valstybė privalės paskelbti per Lietuvos spaudą pasirinktiname leidinyje. Tačiau tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas, o jį nekaltą žmogų persekiojusių institucijų atstovai dar gali skųsti apeliacine tvarka.
E. Bagucko pareikštą ieškinį išnagrinėjusi teisėja Audra Dudzinskienė taip pat nutarė, kad valstybė ieškovui privalės sumokėti 30 tūkst. eurų neturtinės ir daugiau kaip 4 tūkst. Eur turtinės žalos atlyginimą.
Tačiau tokios sumos valstybei būtų net nereikėję mokėti, jeigu ne principinga institucijų pozicija – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dar prieš dvejus metus neskundžiama nutartimi konstatavo teisėsaugos darbo broką ir net įvardijo konkrečius pažeidimus, dėl ko buvo kaltinamas ir nuteistas nekaltas žmogus, tačiau nei Teisingumo ministerija, nei Generalinė prokuratūra, nei Policijos departamentas nepripažino savo klaidų.
„Iš pradžių buvau pateikęs ieškinį dėl simbolinės sumos – iš visų institucijų prašiau priteisti tik po tūkstantį eurų neturtinės žalos, nurodžiau, kad galimas susitaikymas, bet būtina pripažinti suklydus, – sakė E. Baguckas. – Bet atsakovai su tuo nesutiko ir net nepripažino, kad padarė kažką blogo, todėl vėliau ieškinio sumą padidinau, o teismas, atsižvelgęs į visą situaciją, jį patenkino.“
E. Baguckas sako, kad viešo valstybės atsiprašymo jis pareikalavo tik dėl to, jog valstybė buvo jį privertusi viešai atsiprašyti D. Vaicekausko, dėl kurio kaltės jis neteko savo močiutės ir buvo paverstas nusikaltėliu.
„Aišku, man buvo labai keista, kad Kauno apygardos teismas mane įpareigojo atsiprašyti, man morališkai buvo sunku tai padaryti, bet privalėjau vykdyti teismo sprendimą – išspausdinau skelbimą laikraštyje“, – E. Baguckas stebėjosi, kad vėliau, kai Aukščiausiasis Teismas pripažino teisėsaugos darbo broką ir tikruoju nusikaltėliu įvardijo avarijos metu neblaivų prie vairo sėdusį D. Vaicekauską, apie atsiprašymą iš pastarojo pusės net nebuvo kalbos. To kaltininkas nepadarė ir tuomet, kai buvo teisiamas.
Nors atsikratė baisių kaltinimų ir pastaraisiais metais gyveno lyg košmare, E. Baguckui nepavyko pasiekti, kad Informatikos ir ryšių departamentas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro panaikintų duomenis apie jo teistumą – teismas nurodė, kad tokie duomenys yra kaupiami teisėtai ir negali būti panaikinti tik todėl, kad asmuo nenori, jog jie būtų.
Lyg siaubo filmo scenarijus
DELFI jau rašė, kad tai, kaip policijoje buvo atliekamas šios baisios istorijos tyrimas, kaip baisią avariją vertino valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras ir nekaltą žmogų nuteisę trys teisėjai, drąsiai galėtų patekti į juodąjį teisės vadovėlį. Arba – į tikrais faktais paremtą siaubo filmą, kaip Lietuvos teisėsauga persekiojo nekaltą žmogų.
Bet viską pakeitė LAT, prieš trejus metus paskelbęs, kad dėl mirtinos avarijos yra kaltas visai ne tas žmogus, kaip manė Lazdijų prokuroras ir jo pozicijai pritarę Kauno apygardos teismo teisėjai.
Galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje kasacinio teismo teisėjai paskelbė, kad dėl dar 2012 m. birželį Lazdijų rajone įvykusios avarijos baudžiamojon atsakomybėn patrauktas E. Baguckas yra nekaltas, o atsakomybę dėl baisaus įvykio turėtų prisiimti Lazdijų rajono gventojas D. Vaicekauskas.
Būtent Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo pretekstas pradėti naują ikiteisminį tyrimą – praėjus keleriems metams po baisios avarijos baudžiamoji byla iškelta nukentėjusiuoju anksčiau laikytam D. Vaicekauskui. Jį vėliau Druskininkų miesto apylinkės teismas pripažino kaltu dėl tragiško eismo įvykio, kurio metu žuvo senolė ir dar trys žmonės buvo sužaloti. Dėl įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų baustam vyrui nuosprendį vėliau paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas.
Be to, teismas nutarė D. Vaicekauskui uždrausti trejus metus vairuoti transporto priemones. Jis taip pat nukentėjusiesiems turės atlyginti patirtą neturtinę žalą – E. Baguckui ir jo žmonai Linai po 3 tūkst., o motinai – 6 tūkst. Eur. Šių pinigų nuteistasis iki šiol nesumokėjo.
Nors D. Vaicekauskas buvo nuteistas, bet E. Baguckas manė, kad avarijos kaltininkui turėjo būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nesvarbu kuriam laikui – kad ir metams ar dvejiems. „Svarbu, kad žmogus suprastų, ką padarė“, – sakė E. Baguckas.
Šio nuosprendžio anksčiau D. Vaicekausko pusėn stojęs ir nukentėjusįjį nusikaltėliu pavertęs Lazdijų prokuroras Aleksas Jurčys nesulaukė – po tikru skandalu tapusios Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo ir naujo pradėto ikiteisminio tyrimo pareigūnui sušlubavo sveikata. Ji dar pablogėjo, kai apie šią istoriją reportažą parodė televizija – taip ir neatsigavęs prokuroras ligoninėje mirė.
Sekundė, pakeitusi gyvenimą: žuvo, bet gyva širdyje
Tragiškai pasibaigęs eismo įvykis Lazdijų rajone, kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai, Gervėnų kaime, nutiko dar 2012 m. birželio 16 d., apie 7.40 val. Automobilį „Mitsubishi Space Wagon“ vairavęs E. Baguckas su savo žmona, motina ir močiute važiavo į Lenkiją, kai netikėtai pamatė, kad kita eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis „VW Polo“ netikėtai pasuko į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo jo vairuojamas automobilis.
Atstumas buvo labai nedidelis – apie 70 metrų.
„Viskas įvyko akimirksniu, tarp mūsų buvo labai nedidelis atstumas – puoliau automobilį stabdyti, sukau vairą į priešpriešinę eismo juostą ir spaudžiau garso signalą, – apie didžiausią gyvenimo košmarą DELFI kalbėjo E. Baguckas. – Viskas vyko per milisekundę, bet greičiausiai mano garso signalas pažadino to automobilio vairuotoją – jis staiga pasuko automobilį į savo eismo juostą. Ir tada mes susidūrėme jo kelio pusėje.“
Sakydamas, kad kito automobilio vairuotojas miegojo, E. Baguckas nėra tuo tikras – po susidūrimo automobilį „VW Polo“ vairavęs D. Vaicekauskas prarado sąmonę ir maždaug mėnesį išbuvo komoje, o atsigavęs nurodė, kad nieko apie tragišką įvykį negali pasakyti, nes tiesiog nieko neatsimena.
„Nežinau, kas vairuotojui tada buvo nutikę, galiu tik spėlioti – arba jis užmigo prie vairo, arba nesugebėjo vairuoti dėl girtumo, o gal tiesiog tuo metu buvo pasilenkęs ir kažko ėmė ieškoti po kojomis“, – sakė E. Baguckas.
Po tragiškos eismo nelaimės visi jos dalyviai atsidūrė Alytaus ligoninėje – pirmiausiai į čia buvo atvežta E. Bagucko močiutė, kuri netrukus mirė.
Itin sunkios būklės buvo ir E. Bagucko žmona – jai buvo lūžęs stuburas, todėl nebuvo aišku, ar moteris dar kada nors vaikščios. Laimei, nebuvo pažeistos smegenys, todėl tik po gero pusmečio moteriai pavyko grįžti į įprastas gyvenimo vėžes, nors skausmus ji jaučia iki šiol.
„Gulėjau palatoje pripumpuotas vaistų, kai pranešė, kad močiutė taip ir neišgyveno, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo E. Baguckas. – Tačiau net ir šiandien, prabėgus tiek metų po avarijos, ji man nėra mirusi. Nes nemačiau jos mirusios – dėl patirtos traumos negalėjau dalyvauti jos laidotuvėse. Močiutė visada yra mano širdyje. Žinoma, dažnai nueinu prie jos kapo, bet man galvoje yra įkalta, kad ji vis tiek man yra gyva.
Būtent prie močiutės kapo pasakyti žodžiai, kad įrodys tiesą, E. Baguckui suteikė vilties.
Turėjo tikėtis stebuklo – gal girtas vairuotojas atsibus
Praėjus vos penkioms dienoms po tragiško eismo įvykio, kai E. Baguckas su žmona dar gulėjo ligoninėje, o kito automobilio vairuotojas D. Vaicekauskas net nebuvo atsigavęs iš komos, Lazdijų policijos komisariate pasirodė Vilniaus advokatas Vidmantas Martyšius, gynęs ne vieną garsų KET pažeidėją. Jis prisistatė esąs D. Vaicekausko advokatas.
„Apie tai sužinojome tik tada, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir man buvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga – labai nustebome, kodėl jam iš karto reikėjo advokato, jeigu jis yra nekaltas dėl avarijos“, – prisipažino E. Baguckas.
Jis neslėpė, kad žinia apie tai, kad dėl avarijos jam bus pareikšti įtarimai, sukėlė tikrą šoką ne tik jam pačiam, bet ir artimiesiems: „Tada ir buvo sunkiausia – kai man pasakė, kad aš, o ne girtas vairuotojas yra kaltas dėl avarijos.“
Alytiškis neslepia, kad ir šiandien, jeigu patektų į tokią situaciją, elgtųsi lygiai taip pat.
„Dabar, žinoma, lengva kalbėti, lengva analizuoti kiekvieną milisekundę, kaip ir su tuo pareigūnu, kuris nušovė įtariamą kontrabandininką – jis tą sekundę turėjo nuspręsti, ar šauti, ar ne, – sakė E. Baguckas. – Jis priėmė tokį sprendimą, nes manė, kad tai yra teisinga. Aš irgi priėmiau tokį sprendimą, nes maniau, jog tai yra teisinga, bet metų metus buvau priverstas po kruopelytę nešti įrodymus ir bandyti įrodyti tai, kas buvo.“
Pradžia, anot E. Bagucko, nebuvo lengva – pareigūnai net nebandė gilintis į avarijos aplinkybes, nes jiems užteko fakto, jog jo vairuojamas automobilis su kita transporto priemone susidūrė priešingoje eismo juostoje.
„Niekas net nesigilino, kodėl taip atsitiko – kodėl išvažiavau į priešingą eismo juostą, – sakė jis. – Stabdžiau ir išvažiavau į kitą juostą, nes siekiau išvengti susidūrimo. Pareigūnai sakė, kad būčiau teisus tik tuomet, jeigu būčiau neišvažiavęs iš savo eismo juostos. Kaip aš, patekęs į tokią situaciją, galėjau tikėtis, kad kito automobilio vairuotojas, važiuojantis priešpriešiais į mane, vos už keliasdešimt metrų, nusuks vairą į kitą pusę? Absurdas. Man tuo metu atrodė, kad jis nenusuks vairo ir trenksis į mano automobilį.
Važiavau su trimis žmonėmis, o jam gal tas pats buvo, juk jis buvo girtas, o aš blaivus – supratau, kas vyksta, todėl bet kokiu atveju bandžiau išvengti susidūrimo. Ir norėjau apsaugoti su manimi važiuojančią savo šeimą.“
E. Baguckas įsitikinęs, kad jeigu nebūtų signalizavęs, eismo įvykio galbūt ir nebūtų įvykę.
„Šiandien man atrodo, kad tokiu atveju mes būtume tiesiog prasilenkę – manau, jog garso signalas vairuotoją pažadino ir jis automatiškai pasuko vairą, – sakė alytiškis. – Net neįsivaizdavau, kad jis per tą milisekundę gali pabusti ir pasukti vairą.“
Teisėjas patikėjo: negalima pasikliauti neprognozuojamu vairuotoju
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui Lazdijų prokuroras A. Jurčys ekspertų paprašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kas yra kaltas dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio. Ekspertas nurodė, kad dėl eismo įvykio, tikėtina, yra kaltas E. Baguckas.
„Pats esu buvęs ugniagesys, todėl žinojau, kad į įvykio vietą atvykę gelbėtojai visada vaizdą fiksuoja kamera, – sakė E. Baguckas. – Kreipiausi į ugniagesius, jie turėjo nuotraukas iš įvykio vietos – jose aiškiai buvo užfiksuoti stabdymo pėdsakai, taip pat buvo nufotografuoti susidūrę automobiliai.
Su advokatu užsakėme naują nepriklausomą ekspertizę ir jos išvadas pateikėme bylą nagrinėjančiam teismui – buvo patvirtinta, kad būtent mano vairuojamas automobilis pradėjo stabdyti savo kelio eismo juostoje, o pėdsakai baigėsi kitoje, priešpriešinėje juostoje. Tai tik patvirtino faktą, kad man atsirado kliūtis ir buvau priverstas stabdyti automobilį, jį nusukinėjau į šoną. Bet kaltinimą palaikančiam prokurorui tai nepadarė įspūdžio – jis ir toliau laikėsi pozicijos, kad esu kaltas būtent aš.“
Dėl tragiško eismo įvykio iškeltą baudžiamąją bylą beveik dvejus metus nagrinėjo Lazdijų rajono apylinkės teismas. Įsigilinęs į aplinkybes teisėjas Ramūnas Šarka paskyrė dar vieną ekspertizę – ją atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas konstatavo, E. Bagucko veiksmai, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, tokioje situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Tačiau, pasak eksperto, jeigu „VW Polo“ vairuotojas D. Vaicekauskas prieš eismo įvykį buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį E. Bagucko vairuojamam automobiliui, tai būtent tokie jo veiksmai techniniu požiūriu ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Šios eksperto išvados ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kaip nusprendė Lazdijų teisėjas, tik parodo, kad E. Baguckas nėra kaltas dėl tragiškos avarijos – „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojas buvo išteisintas.
Teisėjas konstatavo, kad E. Baguckas elgėsi teisingai, o reikalavimas nedelsiant sustabdyti savo vairuojamą automobilį ir tikėtis, kad iš priekio atvažiuojanti ir greičio nemažinanti transporto priemonė sugrįš į savo eismo juostą dar prieš prasilenkiant, yra nelogiškas ir reiškia tik pasikliovimą atsitiktinumu ir kito, neprognozuojamo vairuotojo veiksmais, bei rizikavimą savo ir keleivių gyvybe bei sveikata.
Kauno teisėjai manė kitaip: žinia, sukėlusi tikrą šoką
„Tada lengviau atsikvėpėme – pagaliau mus išgirdo ir patikėjo, – sakė E. Bagucko žmona Lina Baguckienė. – Mes dalyvavome visuose teismo posėdžiuose, klausinėjome ekspertų, nes mums tai rūpi, nes tai yra mūsų gyvenimas. Ir kai vyrą išteisino, vylėmės, kad viskas bus gerai, juk yra faktai, prieš kuriuos paprastai negali užsimerkti.“
Tačiau džiaugsmas truko neilgai – teisėjo R. Šarkos paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka apskundė ne tik prokuroras A. Jurčys, bet ir nukentėjusysis D. Vaicekauskas.
Jų skundą trijų teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas ir Valdas Vitunskas, išnagrinėjo vos per valandą trukusį posėdį ir netrukus priėmė visiškai priešingą sprendimą – dėl avarijos yra kaltas E. Baguckas.
Anot teisėjų, vairuotojas privalėjo suvokti, kad „VW Polo“ vairuotojas gali spėti sugrįžti į savo eismo juostą.
Kauno teisėjai E. Baguckui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigojo asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiojo.
Toks reikalavimas nuteistajam pareigūnui ir jo žmonai sukėlė tikrą šoką.
„Išgirdęs teismo nuosprendį tvardžiausi, bet žmona nesugebėjo, apsiverkė, – prisiminė E. Baguckas. – Raminau, sakiau, neverk, dar ne pabaiga, dar turime vieną galimybę – nuo pat pradžių buvau įsitikinęs, kad ši byla pasieks Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Taip ir buvo – apskundėme nuosprendį, vildamiesi, kad čia mus išgirs ir pavyks įrodyti savo tiesą. Nes Kaune mumis netikėjo – jie labiau tikėjo žmogumi, kuris vairavo girtas ir sakė, kad nieko neatsimena. O tie, kurie matė įvykį, yra melagiai – tai mus labai žeidė ir skaudino. Suprasčiau, jeigu būčiau koks nors nusikaltėlis, kuris nuolat meluoja, gerai, tuomet netikėkite, bet iki šiol dar niekas nesuabejojo mano reputacija. Tebūnie, gerai, netikėkite manimi, bet kodėl melagėmis tapo mano motina, žmona?“
„O juk buvau blaivus ir nepavargęs, mano nukentėję šeimos nariai taip pat buvo blaivūs, buvo dienos metas, kelio danga sausa, matomumas geras“, – sakė jis.
„Teismas net nesiaiškino, kodėl D. Vaicekauskas, pastebėjęs mano vairuojamą automobilį, nestabdė, nesumažino greičio ir nesiėmė jokių priemonių atsiradusiai kliūčiai apvažiuoti – byloje nustatyta, kad jo vairuojamo automobilio „VW Polo“ greitis susidūrimo metu buvo nuo 75 iki 84 km/val., taip pat nustatyta, jog jis jokių stabdymo žymių nepaliko“, – pabrėžė E. Baguckas, kurio vairuojamo automobilio greitis susidūrimo metu buvo perpus mažesnis.
Stebuklai nesibaigė: girto vairuotojo net nenubaudė
„Su tokiu psichologiniu spaudimu dar niekada nebuvau susidūręs – atvažiuoji į apklausą policijoje, o tave smukdo, bando visaip sumenkinti, – sakė E. Baguckas. – Tu nesi žmogus, iš kurio jie nori sužinoti tiesą ir išsiaiškinti visas aplinkybes, jie kalba kryptingai – prisipažink, tu esi kaltas. Yra absurdas, kad būdamas nukentėjusiuoju esu apkaltintas dėl nusikaltimo ir dar turiu rinkti įrodymus, jog esu nekaltas, nors tai turėjo padaryti pareigūnai.
Žinote, kai tyrėjas siūlė man prisiimti kaltę dėl avarijos, tarp kitko jis manęs paklausė, ar dar nebuvau nuėjęs pas prokurorą. O ko man pas jį eiti? Tada tyrėjas į mane pasižiūrėjo kaip į kokį kvailį – nežinau, gal Lazdijuose yra įprasta praktika, kad eini pas prokurorą ir tariesi ar dar kažką darai, bet juk aš nieko nepadariau ir neturiu ko pas jį vaikščioti.“
E. Baguckas taip pat pažymėjo, kad apie D. Vaicekausko girtumą sužinojo tik tuomet, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas – iki to laiko ši informacija nuo jo buvo slepiama.
O kai susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, sužinojo ir daugiau šokiruojančių faktų – Lazdijų policija net nesugebėjo laiku D. Vaicekauskui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už tai, kad šis neblaivus sėdo prie automobilio vairo.
Protokolą pareigūnai surašė, bet jau buvo pasibaigęs šešerių mėnesių terminas, per kurį galima neblaivų vairuotoją patraukti atsakomybėn – teismas bylą jam nutraukė ir leido toliau važinėti gatvėmis.
„Tai tik patvirtina faktą, kad Lietuvoje gali važinėti girtas, jeigu turi pažįstamą policininką – gali jo paprašyti pavėluoti su terminais ir liksi nenubaustas, kuo ramiausiai toliau galėsi važinėti girtas“, – sakė jis.
Nors po avarijos E. Bagucko žmona bijo važiuoti automobiliu, į avariją pakliuvusiam vyrui nebuvo kito pasirinkimo: „Toks mano darbas, kad dažnai turiu važinėti automobiliu, bet nors kelyje ir leidžiamas 90 km/val. greitis, važiuoju lėčiau – kai atrodo, kad kiekviena važiuojanti mašina gali išvažiuoti priešais tave, yra labai sudėtinga. Ir dėl to važiuoju lėtai, vos ne drebančiomis rankomis.“
Į nepavydėtiną situaciją pakliuvęs E. Baguckas išsiaiškino, kad tragiško įvykio išvakarėse D. Vaicekauskas šventė tėvo gimtadienį, o išgėręs kelis kartus bandė sėstis prie automobilio vairo, bet buvo sustabdytas. O kai niekas vėliau nepastebėjo, vyras dideliu greičiu išvažiavo iš namų – greičiausiai į Alytų, kur gyveno mergina, kuri su juo buvo nutraukusi santykius.
Pasitikėjimą sugrąžino Aukščiausiasis Teismas
Tačiau viskas aukštyn kojomis apsivertė po 2015 m. spalį paskelbtos Aukščiausiojo Teismo nutarties – teisėjai Vytautas Piesliakas, Armanas Abramavičius ir Vytautas Masiokas paskelbė, kad panaikina Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo E. Baguckas buvo pripažintas kaltu dėl avarijos.
Kasacinės instancijos teismas nustatė, kad E. Baguckas nėra kaltas dėl avarijos, tai buvo konstatavęs ir Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas, kurio nuosprendis buvo paliktas be pakitimų.
Aukščiausiojo Teismo teisėjai nutarė, kad prieš eismo įvykį E. Baguckas priėmė teisingą sprendimą – vengdamas susidūrimo galėjo pasukti į kairę pusę. Anot teisėjų, dėl eismo nelaimės yra kaltas vairuotojas, sukėlęs kliūtį.
Maža to, neblaivus vairuotojas (1,56 prom. alkoholio) nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų susidūrimo.
„Akivaizdu, kad automobilio išvažiavimas be jokios priežasties į priešpriešinio eismo juostą, kuria atvažiuoja kitas automobilis, pastarajam sudaro kliūtį ir kelia grėsmę eismo saugumui, toks manevras yra itin pavojingas ir sukelia avarinę situaciją“, – teisėjai nurodė, kad E. Baguckas nepadarė jokio KET pažeidimo, nes jam kliūtį sudarė kitas vairuotojas, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kuria jis važiavo.
Po truputį atgauna sąmonę: pateikė visiškai kitokią versiją
Po šios Aukščiausiojo Teismo nutarties Alytaus prokuratūroje buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas – įtarimai dėl tragiško eismo įvykio buvo pareikšti D. Vaicekauskui. Jis per apklausą kaltės nepripažino.
D. Vaicekauskas sakė, kad po avarijos patyrė daugybę sužalojimų, įvykio ilgą laiką neatsiminė ir tik prabėgus daugybei metų po truputį atgauna sąmonę.
Jis tikino, kad dirbo statybų bendrovėje, tądien po darbo grįžo į namus ir tikrai nevartojo alkoholinių gėrimų. Jų nebuvo gėręs net visą savaitę, todėl negalėjo pasakyti, kaip jo kraujyje buvo rasta daugiau kaip pusantros promilės alkoholio.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Vaicekauskas pateikė visiškai kitokią ir iki šiol negirdėtą baisios avarijos versiją – esą likus maždaug 200 m iki susidūrimo pamatė priešpriešiais priešingoje eismo juostoje važiuojantį mikroautobusą.
„Bet staiga į mano eismo juostą iššoko paskui mikroautobusą važiavęs tamsiai žalios spalvos automobilis, kuris trenkėsi į mano vairuotojamo automobilio priekį, – sakė D. Vaicekauskas. – Negalėjau imtis jokių stabdymo veiksmų norint išvengti susidūrimo su į mano juostą išvažiavusiu automobiliu.“
Už klaidas privalo atsakyti valstybė
Kai D. Vaicekauskui priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo, E. Bagucko ieškinį, pareikštą Lietuvos valstybei, ėmė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai.
Ieškinyje E. Baguckas nurodė daugybę pažeidimų, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, juos turėjęs kontroliuoti prokuroras ir vėliau bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas.
Tačiau valstybei atstovaujančių institucijų atstovai su tokiu ieškiniu nesutiko. Generalinės prokuratūros atstovė Arūnė Alimaitė-Kakoškina nurodė, kad vien tai, jog E. Bagucko bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino įrodymus, negali būti pagrindas pripažinti visus su baudžiamuoju procesu susijusius veiksmus neteisėtais.
„Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar bylos nutraukimas nesudaro pagrindo preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ar baudžiamasis procesas buvo neteisėti, – nurodė prokuratūros atstovė. – Valstybė privalo taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra įtariamas padaręs nusikaltimą, jai atsakomybė kyla tik esan visoms trims privalomoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalos faktui, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tuo metu E. Baguckas neįrodė, kad žala atsirado dėl neteisėtų prokuroro veiksmų.“
Kad padarė klaidų ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai, nepripažino Policijos departamentas. Jam atstovavęs Edvinas Venckus teismui nurodė, kad LAT nekonstatavo jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, taip pat nenurodė, kad tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant įstatymus.
„Eismo įvykio vietos apžiūra buvo atlikta tinkamai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, nepažeidžiant juose nustatytų pagrindų, tvarkos bei sąlygų, o vien tai, kad pildant protokolą buvo suklysta dėl automobilio stabdymo žymių ir filmuotos medžiagos buvimo/nebuvimo, neįrodo neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, dėl kurių ieškovui būtų kilusi žala, nes tai buvo tik žmogiška pareigūnų klaida“, – nurodė policijos atstovas.
Tuo metu Teisingumo ministerijos atstovas teisme nedalyvavo, o raštu pateiktame atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad tai, jog E. Bagucką neteisėtai nuteisęs Kauno apygardos teismas padarė klaidingas išvadas, „nesudaro pagrindo pripažinti nuosprendžio neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga“.
„Baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai“, – nurodė ministerijos atstovas.
„Kaltinimas E. Baguckui buvo grindžiamas iš esmės ignoruojant tokias aplinkybes, kaip jo ir nukentėjusiųjų parodymus, kurie patvirtino, kad kad kaltinamasis į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo dėl to, kad iš priekio atvažiuojantis D. Vaicekauskas maždaug prieš 70 metrų pradėjo įstrižai važiuoti į eismo juostą, kuria važiavo kaltinamasis, – nurodė teisėja. – Šių aplinkybių prokuroras nebandė nei paneigti, nei patvirtinti, nes kaltinamasis aktas buvo pagrįstas eksperto išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. Vaicekausko automobilis būtų pažeidęs KET ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Tačiau skirtingai nei ekspertas, prokuroras turėjo pareigą vertinti ne tik objektyvius bylos duomenis, kuriais nesiremia ekspertai, bet ir subjektyvius duomenis – visų proceso dalyvių parodymus.“
Pasak teismo, jokios kitos automobilių susidūrimo aplinkybės ir priežastys, nei nurodė E. Baguckas, byloje nebuvo įrodytos.
„Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (juo E. Baguckas buvo išteisintas – aut. past.) yra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, kaltinamasis aktas pagrįstas prielaidomis, – pabrėžė ieškinį nagrinėjęs teismas. – Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą, veiksmų neteisėtumas netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas Lazdijų teismo nuosprendžiu.“
Anot teismo, netinkamai pareigas atliko policijos pareigūnai, kai įvykio vietoje neužfiksavo automobilio padangų stabdymo pėdsakų, o įrodymus vėliau turėjo rinkti pats E. Baguckas.
„Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl prokuroro rūpestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, perėjo į teisminę bylos nagrinėjimo stadiją“, – konstatavo Alytaus teisėja.
Tuo metu Kauno apygardos teismas padarė pažeidimus, kai klaidingai vertino išvadas, kurias lėmė baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimas, bei vadovavosi prielaidomis.
„Apeliacinės instancijos teismas pažeidė nustatytas įrodymų vertinimo, nuosprendžio motyvavimo ir išvadų darymo taisykles, kas paveikė teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimo faktą“, – sprendime pažymima, kad valstybė privalo atsakyti už neteisėtus teisėjų veiksmus.
„Žala atsirado dėl visų atsakovų veiksmų, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, tiek apeliacinės instancijos teismo veiksmai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su ieškovui atsiradusia žala“, – teisėja nurodė, kad E. Baguckas dėl neteisėtų valstybės pareigūnų ir teisėjų veiksmų patyrė didelę žalą, dėl vykstančio proceso pablogėjo jo reputacija, be to, jis nuolat turėjo aiškintis dėl vykstančio proceso.
„Pasekmės ieškovo reputacijos, bendravimo galimybių ir dvasinės skriaudos atžvilgiu neištaisytinos“, – mano teisėja A. Dudzinskienė.