aA
Laisvę galima nusipirkti – jei ne už didelius, tai už labai didelius pinigus. Tokia taisykle vadovavęsis pareigūnams gerai žinomas su nusikalstamu pasauliu siejamas kaunietis Giedrius Rimkus, pravarde Ilgas, – vyras trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams buvo pasiryžęs sumokėti 30 tūkst. eurų už savo bičiulio Ričardo Baikos, pravarde Ščiukas, išlaisvinimą.
Deimanto Bugavičiaus antkapis
© DELFI / Rafael Achmedov

R. Baika yra įtariamas su „Agurkinių“ nusikalstamu susivienijimu siejamo Deimanto Bugavičiaus, pravarde Deima, nužudymu.

Nors pinigai R. Baikos suėmimo klausimą svarsčiusiems teisėjams ne tik kad nebuvo perduoti, bet ir net nepasiūlyti, aiškėja ne ką mažiau skandalingos detalės apie dar vieną Vilniaus apygardos teismo teisėją, kuriai taip pat esą planuota sumokėti „už darbą“. Ši teisėja jau pasitraukė iš darbo teisme – išėjo į pensiją.

Ar gali teisėjai už pinigus išleisti net ir labai sunkiais nusikaltimais įtariamus organizuotų nusikalstamų grupuočių narius? Į šiuos klausimus atsakymo ieškojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai, tiriantys daugiau kaip šimtą nusikalstamų veikų vadinamojoje didžiojoje teisėjų korupcijos byloje.

Kadangi už pinigus į laisvę buvo bandoma išvaduoti nužudymu įtariamą kaunietį, apie nusikalstamo pasaulio atstovų planus informuoti ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) kriminalistai, tyrę D. Bugavičiaus nužudymą, – netikėtas teismo sprendimas paleisti į laisvę nužudymu įtariamą R. Baiką galėjo sukelti sumaišties ne tik atliekant tyrimą, bet ir tarp laisvėje esančių nusikaltėlių. Be to, buvo neabejojama, kad R. Baika iš karto būtų bandęs pasislėpti, jeigu teismo sprendimu būtų išleistas į laisvę, todėl pareigūnai slapta ruošėsi užkirsti kelią tokiems galimiems scenarijams.

Tačiau to buvo išvengta, nes net dvi teisėjų kolegijos, kurias sudarė šeši teisėjai, atsisakė į laisvę išleisti R. Baiką. STT agentai nenustatė, kad įtariamojo suėmimo klausimą svarsčiusiems teisėjams būtų pasiūlytas kyšis, nors pinigus jiems už palankaus sprendimo priėmimą ir žadėjo perduoti buvęs teisėjas, o dabar advokatas Drąsutis Zagreckas. Jis yra vienas pagrindinių įtariamųjų teisėjų korupcijos byloje.

Šiandien D. Zagreckas, kuris ne kartą savo klientams sakė, kad „pradeda dirbti tik tuomet, kai gauna pinigų“, neigia, kad vedė derybas su R. Baikos suėmimo klausimą nagrinėjusiais teisėjais, – esą tik savo klientui žadėjo, jog papirks teisėjus. Tiksliau – melavo.

Drąsutis Zagreckas (dešinėje)
Drąsutis Zagreckas (dešinėje)
© DELFI / Domantas Pipas

Net jeigu ir būtų išdrįsęs teisėjams pasiūlyti kyšį, D. Zagreckas būtų labai smarkiai rizikavęs – vienos teisėjų kolegijos, nagrinėjusios suėmimo skyrimo klausimą, pirmininke buvo paskirta teisėja Vitalija Norkūnaitė, kuri yra Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno sesuo. Šis prokuroras dabar vadovauja prokurorų grupei, tiriančiai teisėjų korupcijos bylą.

Pokalbio metu pasiūlė papirkti teisėjus

Už grotų esančio suimto R. Baikos draugo G. Rimkaus ir advokato D. Zagrecko derybos dėl suimtojo išlaisvinimo vyko dar praėjusių metų rugsėjį – likus dviem dienoms iki teismo posėdžio, kuriame turėjo būti svarstomas D. Bugavičiaus nužudymu įtariamo kauniečio suėmimo pagrįstumas.

Tuo metu STT agentai jau slapta klausėsi advokato pokalbių jo kontoroje – susitikti su D. Zagrecku atvykęs G. Rimkus paprašė pasinaudoti savo pažintimis su teisėjais ir kiekvienam iš jų už R. Baikos išleidimą pasiūlė po 10 tūkst. eurų. Iš viso – 30 tūkst. Eur. Dar 5 tūkst. eurų „už darbą“ turėjo atitekti D. Zagreckui ir tiek pat – Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei, kuri, kaip girdavosi D. Zagreckas, esą jam teikdavo informaciją. Tiesa, dabar jau buvusi teisėja STT agentams tai kategoriškai paneigė.

Ričardas Baika
Ričardas Baika
© DELFI / Paulius Garkauskas

Kaip G. Rimkus ieškojo kelių atverti kalėjimo vartus nužudymu įtariamam savo draugui R. Baikai, geriausiai atskleidžia jo apklausa pas STT tyrėjus.

„R. Baika yra mano draugas, su juo esu pažįstamas apie 10 metų, – sakė G. Rimkus. – 2018 m. vasaros pabaigoje sužinojau, kad R. Baika yra sulaikytas, kaip vėliau pavyko sužinoti, jis yra įtariamas D. Bugavičiaus nužudymu. Praėjus dienai po jo sulaikymo nuvažiavau pas R. Baikos žmoną, ji paprašė padėti nuvykti susitikti su advokatu ir sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Sutikau – po kelių dienų mes nuvykome susitikti su advokatu D. Zagrecku. Kartu buvo ir R. Baikos žmonos brolis. Kalbėjomės apie bylą.“

Po šio susitikimo G. Rimkus sužinojo, kad R. Baiką teismas suėmė dviem mėnesiams. Reikėjo šį sprendimą apskųsti, todėl vyras vėl nutarė susitikti su advokatu.

Pinigai nepadėjo

„Jis tada pasakė, kad už R. Baiką reikia sumokėti 20 tūkst. Eur užstatą, – pasakojo G. Rimkus. – Taip pat šio pokalbio metu D. Zagreckas užsiminė, kad yra galimybė paveikti teisėjus, kurie spręs klausimą dėl R. Baikos skundo. Iš D. Zagrecko kalbos supratau, kad jis gali už pinigus papirkti teisėjus, jog į laisvę būtų paleistas R. Baika. Teisėjų vardų ir pavardžių D. Zagreckas neįvardijo.

Pokalbio metu D. Zagreckas užsiminė, kad yra galimybė paveikti teisėjus, kurie spręs klausimą dėl R. Baikos suėmimo.
Giedrius Rimkus

Aš sutikau su šiuo pasiūlymu. D. Zagreckas, kiek prisimenu, atsakė, kad pažiūrės, ką įmanoma padaryti, – tuo metu apie konkrečias pinigų sumas nekalbėjome. Apie šį pokalbį papasakojau R. Baikos artimiesiems, jie iš karto į prokuratūros sąskaitą sumokėjo užstatą.“

Deimantas Bugavičius ir Vita Jakutienė
Deimantas Bugavičius ir Vita Jakutienė
© Asmeninins albumas

Kad pinigai sumokėti, G. Rimkus netrukus pranešė advokatui – reikėjo veikti kuo greičiau, nes jau buvo pateiktas skundas Vilniaus apygardos teismui dėl R. Baikos suėmimo.

„Šio susitikimo metu D. Zagreckas pasakė, kad kiekvienam iš teisėjų, kurie nagrinės skundą dėl R. Baikos suėmimo pagrįstumo, reikia paduoti po 10 tūkst. Eur, iš viso – 30 tūkst. Eur, – kalbėjo G. Rimkus. – Sutikau, kad teisėjus reikia papirkti, sutikau ir su 30 tūkst. Eur suma. Tuo metu su savimi neturėjau tiek grynųjų pinigų, todėl sutarėme, kad šiuos pinigus perduosiu vėliau. D. Zagreckas teisėjų pavardžių neminėjo, tačiau sakė, kad su kažkokiu teisėju ar teisėja jau kalbėjosi apie galimybę už pinigus paleisti R. Baiką į laisvę, tačiau nieko tikslaus apie savo pokalbius su teisėjais nepasakojo.“

Bet po dviejų dienų klausimą dėl R. Baikos suėmimo pagrįstumo nagrinėjęs teismas nutarė skundą atmesti – įtariamasis buvo paliktas už grotų.

D. Zagreckas pasakė, kad kiekvienam iš teisėjų, kurie nagrinės skundą dėl R. Baikos suėmimo pagrįstumo, reikia paduoti po 10 tūkst. Eur, o iš viso – 30 tūkst. Eur.
Giedrius Rimkus

„Tada vėl nuvažiavau į D. Zagrecko kontorą, – pasakojo G. Rimkus. – Šio susitikimo metu advokatas apgailestavo, kad „šį kartą nieko nepavyko“, sakė, kad kalbėjosi su teisėjais, tačiau jie kažko išsigando, kaip supratau, išsigando paleisti R. Baiką. Tada D. Zagreckas paklausė, kas finansuoja R. Baikos paleidimą, aš atsakiau, kad visus reikalus tvarkau asmeniškai. Ir jis užsiminė, kad R. Baikos sugyventinės giminaitė yra teisėja, jai reikės sumokėti 5 tūkst. Eur. Sutikau, nors jis neaiškino aplinkybių, ką ir su kuo derino. Tik užsiminė apie kažkokius galimai palankius sprendimus ateityje, tačiau jokių konkrečių aplinkybių aš nežinau.“

G. Rimkus prisipažino, kad D. Zagreckui buvo sumokėjęs 5 tūkst. Eur.

Melavo, kad teisėjai atsisakė imti kyšį

Tuo metu įtariamuoju patrauktas advokatas D. Zagreckas per apklausą STT tyrėjams nurodė, kad šie pinigai buvo skirti jam už darbą – R. Baikos gynybą baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikšti įtarimai dėl D. Bugavičiaus nužudymo.

Po kruvinų įvykių Kaune – slaptas planas išvaduoti galimą žudiką: akiratyje atsidūrę teisėjai apklausti STT
© DELFI / Domantas Pipas

„Kai pradėjau ginti R. Baiką, teko jį lankyti suėmimo vietoje, jis sakė, kad yra pasiruošęs porą metų būti laikomas suėmtas, – sakė D. Zagreckas. – Vėliau, vieno susitikimo su G. Rimkumi metu, pasiūliau duoti kyšį teisėjams, nagrinėjantiems skundą dėl R. Baikos suėmimo pratęsimo, – sakiau, surask 30 tūkst. Eur, kiekvienam iš teisėjų kolegijos narių – po 10 tūkst. Eur, nors konkrečių teisėjų neturėjau omenyje. Tokios sumos reikėjo, nes įtarimai yra sunkūs, be to, byla dėl D. Bugavičiaus nužudymo yra sukėlusi didelį rezonansą visuomenėje. G. Rimkus sutiko sumokėti šiuos pinigus teisėjams.“

Tokios sumos reikėjo, nes įtarimai yra sunkūs, be to, byla dėl D. Bugavičiaus nužudymo yra sukėlusi didelį rezonansą visuomenėje.
Drąsutis Zagreckas

Advokatas sakė, kad Vilniaus apygardos teismui atsisakius paleisti R. Baiką į laisvę jis vėl buvo susitikęs su G. Rimkumi.

„Pasakiau, kad kalbėjau su R. Baikos skundą dėl suėmimo nagrinėjusiais teisėjais, kurie neva pabijojo paimti kyšį, nors realiai su šiais teisėjais nebuvau kalbėjęs, – tikino D. Zagreckas. – Tada G. Rimkus domėjosi, kas vyks toliau, – pasakiau, kad reikia palaukti iki kito R. Baikos kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo.“

Sena pažintis su teisėja

O iš slapta įrašyto pareigūnų pokalbio aiškėja, kad D. Zagreckas gyrėsi, jog vėliau, kai kardomosios priemonės terminą pratęs pirmos instancijos teismas, jis galės su teisėju pasikalbėti, nes šį gerai pažįsta.

„Galima kalbėt apie paleidimą, tačiau jei apskųs apygardos teismui, pinigai bus išmesti“, – slapta įrašytame pokalbyje užfiksuoti advokato žodžiai. Paskui jis pridūrė, kad greičiausiai prokurorai teismo nutartį apskųstų aukštesniam teismui, jeigu teisėjas R. Baiką paleistų į laisvę.

„Pinigai gali būti veltui, jei prokuratūra skųs, gal geriau palaukt, kol pratęs, ir tada vėl žiūrėt“, – kalbėjo D. Zagreckas.

Pinigai gali būti veltui, jei prokuratūra skųs, gal geriau palaukt, kol pratęs, ir tada vėl žiūrėt.
Drąsutis Zagreckas

Jo teigimu, šio susitikimo metu G. Rimkus jam perdavė 5 tūkst. Eur.

„Pasakiau, kad teisėjai A. K. Macevičienei reikia perduoti 5 tūkst. Eur, duodamas suprasti, kad per ją gaunu informaciją iš Vilniaus apygardos teismo, – kalbėjo D. Zagreckas. – Šių pinigų teisėjai neperdaviau, be to, iš jos negaudavau jokios informacijos.“

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Pareigūnai yra užfiksavę keletą D. Zagrecko ir dabar jau buvusios teisėjos pokalbių telefonu. Vieno jų metu teisėja advokatui perdavė, kad su juo susisieks šios tolimas giminaitis, kuriam reikia pakalbėti dėl R. Baikos suėmimo.

„Teisėją A. K. Macevičienę pažįstu labai seniai – nuo tų laikų, kai pats dar dirbau teisėju“, – sakė D. Zagreckas. Jis neslėpė, kad po skambučio buvo susitikęs su teisėja, jai pasakojo apie neseniai įvykusį susitikimą su R. Baikos byla suinteresuotu jos tolimu giminaičiu.

STT buvo apklausta ir dabar jau į pensiją išėjusi A. K. Macevičienė – Vilniaus apygardos teisme ji dirbo iki kovo pabaigos, kai kartu su kolegomis paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje.

Pasiūlė klientą, o paskui kreipėsi į prokurorą

„D. Zagrecką pažįstu apie 30 metų, bendravimo pobūdis su juo visada buvo bičiuliškas, – neslėpė buvusi teisėja. – 2018 m. rugpjūčio pabaigoje man paskambino tolimas giminaitis ir pasakė, kad nori skubiai susitikti. Šio susitikimo metu jis papasakojo, kad yra sulaikytas jo sesers vaikų tėvas R. Baika. Kadangi mano santykiai su D. Zagrecku buvo geri, jam tą vakarą paskambinau ir pranešiau, kad turėsiu jam klientą. Po kurio laiko susitikau su D. Zagrecku ir paklausiau, dėl ko įkliuvo R. Baika, o jis atsakė, kad byloje lyg nieko nėra. Vėliau prokuroro, kontroliuojančio R. Baikos bylą, klausiau, ar šis rimtai įklimpęs. Prokuroras atsakė, kad rimtai. Daugiau šia byla nesidomėjau, gal tik paklausiau D. Zagrecko, ar su juo buvo atsiskaityta už teisines paslaugas.“

Kadangi buvo geri mano santykiai su D. Zagrecku, jam tą vakarą paskambinau ir pranešiau, kad turėsiu jam klientą. Po kurio laiko susitikau su D. Zagrecku ir paklausiau, dėl ko įkliuvo R. Baika, o jis atsakė, kad byloje lyg nieko nėra. Vėliau prokuroro, kontroliuojančio bylą, kurioje buvo sulaikytas R. Baika, aš klausiau, ar šis yra rimtai įklimpęs. Prokuroras atsakė, kad rimtai.
Ainora Kornelija Macevičienė

Šioje byloje buvo apklaustas ir R. Baika, kurį D. Zagreckas turėjo išlaisvinti. Jis tikino, kad niekada savo advokato neprašė ir net su juo nekalbėjo apie galimybę paveikti kokį nors teisėją už atlygį. Nužudymu įtariamas vyras taip pat pažymėjo, kad apie tai nebuvo kalbėjęs ir su savo draugu G. Rimkumi, – esą ikiteisminio tyrimo metu jam leidžiama bendrauti tik su advokatu.

Ikiteisminio tyrimo metu STT agentai apklausė ir dar dvi Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kurios vadovavo R. Baikos skundų dėl suėmimo paskyrimo nagrinėjimo procesui.

Jurgita Mačionytė
Jurgita Mačionytė
© DELFI / Domantas Pipas

Dar 2018 m. rugsėjį su dviem kolegomis R. Baiką už grotų nusprendusi palikti teisėja Jurgita Mačionytė teigė, kad tokį sprendimą teisėjų kolegija priėmė vieningai – niekam net nekilo minčių labai sunkiu nusikaltimu įtariamą kaunietį išleisti į laisvę.

Principingos teisėjos įtariamojo nepaleido

„Advokatą D. Zagrecką pažįstu daug metų, kartu esame dirbę teisme, D. Zagreckas kartais užeidavo į mano darbo kabinetą su procesiniais klausimais dėl kitų savo ginamųjų, kuriuos gynė mano nagrinėjamose kitose baudžiamosiose bylose, tačiau dėl R. Baikos neprocesiniais klausimais jis į mane niekada nesikreipė, taip pat nesikreipė su kitų bylų neprocesiniais prašymais“, – teisėja teigė, kad D. Zagrecką pažįsta kaip advokatą, jokių kitokių santykių su juo nepalaiko.

Tuo metu teisėja V. Norkūnaitė, kuri R. Baikos skundą dėl jam pratęsto suėmimo nagrinėjo 2019 m. sausio pabaigoje, neslėpė, kad šio skundo nagrinėjimas jai įstrigo atmintyje.

Koridoriuje turėjome praeiti pro stiklines duris ir pamatėme, kad prie jų stovi advokatas D. Zagreckas. Žinau, kad šis bendrauja su kai kuriais mano kolegomis. Teismo darbuotojoms jį įleidus, šis užeidamas man pasakė: „Tai einat sprendimo priimti“. Aš jam nieko neatsakiau.
Vitalija Norkūnaitė

„Kai skundas buvo išnagrinėtas posėdžio metu, proceso dalyviai buvo informuoti, kada bus priimtas sprendimas, – pasakojo teisėja. – Tada teisėjų kolegija išėjo priimti sprendimą. Eidami link savo darbo kabineto, kartu su sekretore iš teismo posėdžių salės į antrą aukštą pakilome liftu. Koridoriuje turėjome įeiti pro stiklines duris ir pamatėme, kad prie jų stovi advokatas D. Zagreckas. Žinau, kad jis bendrauja su kai kuriais mano kolegomis. Teismo darbuotojoms įleidus advokatą, šis užeidamas man pasakė: „Tai einat sprendimo priimti.“ Aš jam nieko neatsakiau. Dėl šio skundo jokių prašymų negavau, jokio spaudimo nepatyriau, su kolegomis trumpai aptarėme, kad paliksime nutartį dėl suėmimo galioti, teisėjų kolegijoje, nagrinėjusioje šį skundą, jokių ginčų nebuvo.“

Teisėja Vitalija Norkūnaitė
Teisėja Vitalija Norkūnaitė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Už tai, kad ketino papirkti teisėjus bei pasipriešino policijos pareigūnams, kai šie norėjo jį sulaikyti, G. Rimkus buvo nubaustas 34 tūkst. 650 Eur bauda. Tuo metu jo bičiulis R. Baika ir toliau laikomas suimtas D. Bugavičiaus nužudymo byloje – kartu su juo bus teisiami Estijos piliečiai Hansas Erikas Ehvertas ir Arle Grabbi. Jų baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjams.

Ši baudžiamoji byla atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su tarptautinio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla, kuriame įtarimai sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais pareikšti daugiau kaip 20 asmenų.

Talkino Estijos piliečiams

D. Bugavičius buvo nušautas 2015 metų lapkričio 6-osios vėlų vakarą, kai automobiliu grįžo namo. Jam sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, į vairuotojo vietoje sėdintį D. Bugavičių buvo paleista serija šūvių. Kulkos nepataikė į šalia vairuotojo sėdėjusią jo draugę, buvusią grupės „Naujosios pupytės“ atlikėją Vitą Jakutienę, tačiau viena kulka išdaužė kaimynės lango stiklą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai yra pranešę, kad 2015 m. ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariai gavo duomenų, kad iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę paleisto D. Bugavičiaus neteisėta veikla kelia grėsmę ginkluoto nusikalstamo susivienijimo neteisėtam verslui.

Įtariama, kad susivienijimo nariai dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. Bugavičiaus nužudymą. Į žmogžudystės organizavimą jie, įtariama, įtraukė R. Baiką, šis, siekdamas gauti piniginį atlygį už D. Bugavičiaus nužudymą, teikė visokeriopą pagalbą nusikaltimo vykdytojams – Estijos piliečiams: sekė auką, nustatinėjo jo judėjimo maršrutus, surado nusikaltimo metu naudotas transporto priemones, su kitais bendrininkais parūpino šaunamųjų ginklų ir šaudmenų.

Arle Grabbi
Arle Grabbi
© Asmeninins albumas

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad mirtinus šūvius į D. Bugavičių paleido Estijos pilietis A. Grabbi. Iš nusikaltimo vietos jis pasišalino H. E. Ehverto vairuojamu automobiliu.

Kaip nustatyta, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, jie užsienyje vogtą ir nusikaltimo metu naudotą automobilį padegė. Padegus šią transporto priemonę, nuo gaisro nukentėjo ir šalia stovėjęs automobilis. R. Baika nusikaltimo vykdytojams pagelbėjo pasišalinti iš įvykio vietos, o vėliau – ir iš Lietuvos.

Galėjo „išplauti“ daugiau kaip 600 mln. Eur

Pareigūnai įtaria, kad D. Bugavičiaus nužudymą organizavo Ispanijoje gyvenantis klaipėdietis Sergejus Beglikas ir šiuo metu nuo teisėsaugos besislapstantis Renaldas Kanys. Jie abu labai gerai žinomi teisėsaugai, S. Beglikas jau keliolika metų sėdi neįgaliojo vežimėlyje, šiuo metu jis yra išleistas į laisvę už 15 tūkst. Eur užstatą.

Sergejus Beglikas (kairėje) ir Renaldas Kanys
Sergejus Beglikas (kairėje) ir Renaldas Kanys
© DELFI montažas

Teisėsauga įtaria, kad S. Beglikas ir R. Kanys vadovavo nusikalstamam susivienijimui, kuris užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Operaciją, kurią vykdant buvo sulaikytas S. Beglikas ir dar keliolika jo parankinių, dar pavasarį surengė Lietuvos pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su kolegomis iš Lenkijos, Estijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, operaciją koordinavo tarptautinės teisėsaugos agentūros – Europolas ir Eurojustas, o joje dalyvavo daugiau nei 450 pareigūnų. Europolo vertinimu, tai stambiausia pastarojo meto tokio pobūdžio operacija Europoje.

Kompleksinių tyrimo veiksmų metu išimta daugiau nei 8 mln. Eur vertės grynųjų pinigų, juvelyrinių dirbinių, aukso luitų, deimantų, prabangių automobilių, rastos ir užfiksuotos narkotinių, psichotropinių medžiagų slėptuvės, kiti tyrimui reikšmingi objektai.

Hansas Erikas Ehvertas
Hansas Erikas Ehvertas
© DELFI / Paulius Garkauskas

Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse sulaikyti nusikalstamo susivienijimo dalyviai – Lietuvos ir kitų užsienio šalių piliečiai – įtariami neteisėtai disponavę labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, šaunamaisiais ginklais, organizavę ir vykdę jų kontrabandą, organizavę ir įvykdę nužudymą dėl savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei pasikėsinimą nužudyti.

Be to, susivienijimo dalyviai įtariami tarptautiniu mastu organizavę ir sistemingai vykdę pinigų „plovimą“ labai didelėmis sumomis. Tarptautinio tyrimo surinktais duomenimis, nusikalstamo susivienijimo nariai vien per paskutinį laikotarpį galėjo „išplauti“ daugiau kaip 600 mln. Eur, gautų iš nusikalstamų veikų.

Tyrimas teisėjų byloje dar tęsiamas

Toliau tęsiamas tyrimas ir dar vasario mėnesį iškeltoje baudžiamojoje byloje, susijusioje su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, – įtarimai dėl įvairaus pobūdžio korupcinių nusikaltimų pareikšti 48 asmenims, tarp kurių – 8 teisėjai, 6 advokatai.

Pareigūnai pranešė, kad į jų akiratį korupcija įtariami teisininkai pateko po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos tyrimo, kurį atliekant buvo gauta duomenų, kad Klaipėdoje dirbantys advokatai, atlikdami neteisėtus veiksmus, turėjo tikslą baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – patraukti nekaltą asmenį.

Įtariama, kad policijai gerai žinomas klaipėdietis Virgilijus Valius dar 2017 m. įkliuvo su 1,5 kg kokaino, tačiau padedant uostamiesčio advokatams buvo išvengęs atsakomybės, nes už jį atsakomybę prisiėmė kitas asmuo, nesusijęs su nusikaltimu. Ši nusikalstama veika buvo užkardyta, o tęsiant kriminalinės žvalgybos, vėliau – ikiteisminį tyrimą, buvo gauta duomenų ir apie kitus Vilniuje ir Klaipėdoje advokato praktika besiverčiančių asmenų galimai neteisėtus veiksmus, korupcines nusikalstamas veikas. Šiuo metu jau tiriama daugiau kaip 110 nusikalstamų veikų.

Po kruvinų įvykių Kaune – slaptas planas išvaduoti galimą žudiką: akiratyje atsidūrę teisėjai apklausti STT
© DELFI montažas

Po kilusio korupcijos skandalo prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henriką Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską.

STT ir prokurorai anksčiau pranešė, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkių ir sunkių nusikaltimų bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse: įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur. Šioje byloje įtarimai ir pareikšti ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, ir jo padėjėjui, kurie, įtariama, siekė palankių sprendimų Vijūnėlės dvaro byloje.

Šioje byloje bene pagrindiniu įtariamuoju laikomas advokatas D. Zagreckas, kurio prašymu įgaliojimai sustabdyti, – teisininkas bendradarbiauja su teisėsauga.

Pagelbėjo kontrabandos karaliui

„Aš pradedu dirbti, kai man atneša pinigų, neturėdamas pinigų nedirbu“, – per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją pareiškė pilkuoju advokatų kardinolu įvardijamas D. Zagreckas. Išsamūs advokato parodymai tyrėjams padėjo susidaryti vaizdą, kaip įvairiuose Lietuvos teismuose galimai galėjo būti prekiaujama teisingumu. O kad tokia prekyba išties egzistuoja, žinojo su nusikalstamu pasauliu susiję asmenys – jie D. Zagrecką ir dar keletą advokatų įvardydavo kaip „labai gerus advokatus“, galinčius padėti išspręsti bet kokias teismuose kylančias problemas.

Tai puikiai žinojo ir anksčiau tris kartus teistas, šiuo metu ir vėl teisiamas vadinamasis kontrabandos karalius Vilius Karalius, kuris prieš keliolika metų kalėdamas Lukiškių kalėjime buvo vedęs tuomečio Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko Arvydo Gudo dukrą. O dar 2003 m. Lietuvoje buvo kilęs skandalas, kurio metu paaiškėjo, kad V. Karalius, pasinaudodamas savo draugyste su teisėjo dukra, per šį darė įtaką sprendimams dėl kontrabandininkų paleidimo į laisvę: teismui vadovavęs V. Karaliaus uošvis skambindavo savo kolegoms į Biržus ir Panevėžį dėl sulaikytų įtariamųjų paleidimo į laisvę. Vėliau šie teisėjai neteko darbo.

Vilius Karalius
Vilius Karalius
© DELFI / Tomas Vinickas

Po didelių nesėkmių V. Karalius ryšių su įtakingais teisininkais neprarado, o tai žinojo ir su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis susiję jo pažįstami ir bičiuliai. Apie tai buvo girdėjęs ir ne kartą teistas vilnietis Sergejus Kuzminskis – su V. Karaliumi šis susipažino dar 2011 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kai toje pačioje kameroje kalėjo daugiau kaip dvejus metus. S. Kuzminskiui labai reikėjo V. Karaliaus pagalbos – praėjusių metų rugsėjį vyrai susitiko vienoje kavinėje, kur S. Kuzminskis papasakojo, kad jam labai reikalingas savo darbą išmanantis advokatas, nes Vilniaus apygardos teismas jį pripažinęs kaltu dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis ir už tai jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Sergejus sakė, kad yra labai nepatenkintas savo advokato darbu ir paprašė pakalbėti su kitais gynėjais, – prisiminė V. Karalius. – Jis minėjo, kad nori būti išteisintas arba gauti bent tokio dydžio bausmę, kiek jau yra atsėdėjęs. Tam Sergejus buvo pasiryžęs skirti nuo 30 iki 35 tūkst. eurų, šiuos pinigus jam buvo žadėję surinkti jo giminaičiai.“

Sergejus buvo pasiryžęs skirti nuo 30 iki 35 tūkst. eurų, šiuos pinigus jam buvo žadėję surinkti jo giminaičiai.
Vilius Karalius

Kontrabandos karaliumi laikomas V. Karalius sutiko pagelbėti – pažadėjo surasti advokatą, kuris padėtų teisme nusipirkti reikalingą nuosprendį baudžiamojoje byloje. O šią bylą apeliacine tvarka jau nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas – trijų teisėjų kolegijai vadovavo ilgametę patirtį turintis teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šiuo metu V. Bavėjanas yra nušalintas nuo pareigų, jam pareikšti įtarimai, tačiau teisėjas sako, kad, jeigu ir yra kaltas, tai – tik prieš Dievą.

Advokatui pažadėjo sumokėti „už kojas“

„Praėjus kuriam laikui po pokalbio su Sergejumi Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjama man šiuo metu iškelta byla, sutikau advokatą D. Zagrecką ir paklausiau, ar jis pažįsta teisėją V. Bavėjaną, – apklausos metu pareigūnams pasakojo V. Karalius. – Sakiau, kad noriu pasikalbėti dėl vieno žmogaus, – advokatas pasiūlė rytoj ateiti į jo kontorą.“

Šį pokalbį, vykusį teismo koridoriuje, užfiksavo pareigūnai – atrodo, jie pasiklausymo įrangą buvo įmontavę įvairiose teisingumo rūmų vietose. Taip pat buvo užfiksuotas ir V. Karaliaus apsilankymas advokato D. Zagrecko kontoroje ankstų rugsėjo 25 d. rytą – pareigūnai ne tik elektroninių ryšių tinklais klausėsi pokalbių, bet ir atliko juos dominusių asmenų slaptą sekimą.

Drąsutis Zagreckas
Drąsutis Zagreckas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Advokato kontoroje V. Karalius iš karto ėjo prie reikalo – papasakojo apie nuteistą savo pažįstamą S. Kuzminskį ir šio ketinimus skirti 35 tūkst. Eur kyšį teisėjui papirkti.

„Niekas apie tai nežino, tik aš ir Sergejus“, – iš slapta užfiksuotų įrašų girdėti, kaip apie nusikalstamą sumanymą papirkti teisėją D. Zagreckui aiškino V. Karalius.

Šio pokalbio metu jis prasitarė, kad asmeniškai pats nenori eiti pasikalbėti su S. Kuzminskio bylos nagrinėjimo procesui pirmininkaujančiu teisėju V. Bavėjanu, todėl ir ieško žmogaus, kuris galėtų tarpininkauti. V. Karalius taip pat pažadėjo nelikti skolingas ir advokatui – už „darbą“, paperkant teisėją, buvo pasiryžęs sumokėti 3 tūkst. Eur: „Nu, ten už kojas tau paduos ir tris kokias štukas.

Po vos penkias minutes trukusio pokalbio D. Zagreckas pažadėjo pasidomėti S. Kuzminskio situacija, taip pat pasikalbėti su teisėju, o paskui apie galimus sprendimo būdus pranešti. Tačiau, atrodo, daugiau V. Karalius su advokatu D. Zagrecku nesusisiekė ir apie S. Kuzminskio bylą nesikalbėjo – bent to nėra užfiksavę pareigūnai.

Ne kyšis, o – biudžetas

Vėliau per apklausas V. Karalius sakė, kad vykstant deryboms dėl teisėjo papirkimo D. Zagreckas aiškino, jog S. Kuzminskiui yra susiklosčiusi palanki teisinė situacija, nes prieš jį byloje liudijo tik vienas asmuo ir esą šis jį galėjo apkalbėti.

„Susitikęs su advokatu norėjau išsiaiškinti, kokios reikia pinigų sumos, kuri būtų panaudota tiek teikiant teisines paslaugas, tiek paperkant teisėją, jeigu būtų tokia galimybė, – sakė V. Karalius. – Iš pradžių mano tikslas buvo sužinoti teisines perspektyvas – ar teisėjas V. Bavėjanas matytų galimybę priimti Sergejaus atžvilgiu palankų sprendimą. Jeigu sutiktų, tada eitų kalba apie konkrečią sumą – bet koks variantas būtų tenkinęs, jeigu būtų reali galimybė pasiekti rezultatą. Kai žmogus suinteresuotas bylos baigtimi, jam nesvarbu, kam konkrečiai tie pinigai bus skirti, jis duoda pinigus, ir viskas.“

V. Karalius tikino, kad tokios pagalbos, kai norėta papirkti teisėją, jis D. Zagrecko anksčiau nebuvo prašęs.

„Aš to neįvardijau kyšiu, tai vadinau „biudžetu“: buvo dideli pinigai“, – pažymėjo jis.

S. Kuzminskis pareigūnams neprisipažino, kad siekė papirkti baudžiamąją bylą nagrinėjantį teisėją – per apklausą jis aiškino, jog V. Karaliaus prašė padėti surasti gerą advokatą, kuris galėtų padėti išspręsti jo dideles problemas.

Sergejus Kuzminskis
Sergejus Kuzminskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Advokatas D. Zagreckas atstovavo mano pažįstamiems, esu girdėjęs, kad jo ginamiesiems yra skiriama kita bausmė nei laisvės atėmimas, arba ir būna taip, kad įrodomas nekaltumas ir asmuo būna išteisinamas“, – sakė S. Kuzminskis. Ir pridūrė, kad nuo jam pateiktų kaltinimų siekė gintis tik teisiniais būdais.

Advokatas D. Zagreckas neneigė, kad su V. Karaliumi kalbėjosi dėl galimybės papirkti teisėją V. Bavėjaną, tačiau esą jam taip ir nebuvo perduoti pinigai, o, kol šių negauna, jis nepradeda dirbti.

„V. Karalius sakė, kad už palankų sprendimą jis teisėjui galėtų siūlyti 35 tūkst. Eur, aš sutikau, bet nei šių pinigų, nei 3 tūkst. Eur man už darbą nemačiau; aš pradedu dirbti, kai man atneša pinigų, neturėdamas pinigų nedirbu“, – D. Zagreckas tikino, kad jokių veiksmų neatliko, nors ir pažadėjo „prie progos“ su teisėju pasikalbėti.

Paklaustas, ar buvo susitikęs su teisėju V. Bavėjanu, advokatas tikino, kad apie S. Kuzminskio bylą su teisėju nekalbėjo, nors su juo gana dažnai susitikdavo teismo rūmuose.

„Su V. Bavėjanu dažnai susitikdavau teismo patalpose, todėl visų susitikimų ir pokalbių su juo neatsimenu“, – apklausos metu sakė D. Zagreckas.

Kai V. Karalius pasiūlė papirkti teisėją, juokais pasakiau, kad šis turi įsigijęs naują automobilį „Mercedes Benz“ ir jam reikalingi pinigai – V. Bavėjanas man yra minėjęs, kad ruošiasi parduoti savo automobilį, taip pat sakė, kad jį pirko po autoįvykio, nurodė kainą, kiek pamenu, ji nebuvo didelė.
Drąsutis Zagreckas

Tiesa, advokatas prisiminė, kaip kartą teisėjas jam pasakojo apie nusipirktą automobilį, – ir apie tai esą jis buvo papasakojęs V. Karaliui.

„Kai V. Karalius pasiūlė papirkti teisėją, juokais pasakiau, kad šis turi įsigijęs naują automobilį „Mercedes Benz“ ir jam reikalingi pinigai, – V. Bavėjanas man yra minėjęs, kad ruošiasi parduoti savo automobilį, taip pat sakė, kad jį pirko po eismo įvykio, nurodė kainą, kiek pamenu, ji nebuvo didelė“, – sakė D. Zagreckas.

Nors teisėjas ir nebuvo papirktas, tačiau už tai, kad ketino tai padaryti, V. Karalius buvo nubaustas 21,6 tūkst. eurų bauda.

Policininko uniformą iškeitė į kalinio drabužius

Byla, kurią nagrinėjo teisėjo V. Bavėjano pirmininkaujama kolegija, šiuo metu yra perduota nagrinėti kitiems teisėjams. Joje skundžiamas dar 2017 m. spalio pabaigoje Vilniaus apygardos teismo priimtas nuosprendis – tada teisėjų kolegijai pirmininkavo teisėja Jolanta Čepukėnienė, ji iš karto po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis, perėjo dirbti į Apeliacinį teismą ir buvo teisėjo V. Bavėjano kolegė, dalyvavo ne vienoje kolegijoje nagrinėjant apeliacinius skundus.

Sergejus Kuzminskis
Sergejus Kuzminskis
© DELFI / Tomas Vinickas

Šioje byloje prokurorai kaltinimus buvo pateikę net 23 asmenims, iš kurių 18 teismas pripažino dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šis nusikalstamas susivienijimas veikė 2009–2011 m. Vilniuje, kai policijos pareigūnai likvidavo Lapinų grupuotę – naują gaują subūrė ir jai vadovavo vilniečiai Erikas Dančenkovas ir Dmitrijus Kravcovas.

Šiam nusikalstamam susivienijimui priklausė ir Ukrainoje gimęs S. Kuzminskis – jis palaikė glaudžius ryšius su nusikalstamų struktūrų atstovais, taip pat labai gerai pažinojo kontrabandos karaliumi laikomą V. Karalių, šis po Nepriklausomybės atkūrimo yra dirbęs policijoje.

S. Kuzminskis taip pat yra buvęs pareigūnas – dar 1992 m. dirbo Vyriausiajame policijos komisariate, tačiau pareigūno uniformą jis vėliau iškeitė į kalinio drabužius. Dar 1997 m. Jurbarko teismas S. Kuzminskį buvo nuteisęs 5 metų laisvės atėmimo bausme dėl vagystės ir turto prievartavimo, tačiau visos bausmės jis neatliko – buvo paleistas lygtinai.

O 2005 m. vyras sulaukė nemalonumų dėl narkotikų – veikdamas organizuotoje grupėje padėjo neteisėtai įgyti Olandijoje labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurios turėjo būti išgabentos į Norvegiją. Dėl šio nusikaltimo Kauno apygardos teismas vyrą buvo išteisinęs, tačiau vėliau prokurorų skundą išnagrinėję Apeliacinio teismo teisėjai konstatavo jo kaltę ir skyrė 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė S. Kuzminskiui buvo subendrinta su kitoje Vilniuje išnagrinėtoje byloje, kuri taip pat susijusi su narkotikais, paskelbtu nuosprendžiu.

Neįtikėtina, bet net ir po šio teismo nuosprendžio S. Kuzminskiui vėl nusišypsojo sėkmė – neatlikęs nė pusės bausmės nuteistasis Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo išleistas į laisvę.

Prokuroras bylą bandė numarinti

O laisvėje vėl dėjosi neįtikėtini dalykai – Generalinėje prokuratūroje dar nuo 2004 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš prostitucijos. Atliekamas reikėtų rašyti kabutėse, nes po daugybės metų paaiškėjo, kad tuometis prokuroras Adas Laurikėnas šią ir kitas baudžiamąsias bylas tiesiog buvo nukišęs į stalčių ir nuo 2005 m. iš policijos gautų įrodymų neturėjo laiko surašyti į kaltinamąjį aktą.

O kai laiko atsirasdavo, prokuroras susigalvodavo įvairiausių priežasčių, kad tik nereikėtų gilintis į policijos tyrėjų nustatytas aplinkybes. Dėl to, kad metų metus nesurašė kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos neperdavė teismui, prokuroras vėliau ne tik neteko pareigų Generalinėje prokuratūroje, bet ir buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – už tai jam skirta simbolinė nė 2 tūkst. eurų nesiekianti bauda. Ilgą laiką prokuratūroje vilkinta byla buvo perduota kitam prokurorui ir teismą pasiekė tik 2013-ųjų balandį – nuo jos iškėlimo jau buvo praėję 9 metai, todėl iš septynių baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų tik du išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį. Vienas jų – S. Kuzminskis, kuriam dar nebuvo išnykęs teistumas.

Po kruvinų įvykių Kaune – slaptas planas išvaduoti galimą žudiką: akiratyje atsidūrę teisėjai apklausti STT
© VSAT

2015 m. balandį Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad grupuotės nariai pelnėsi iš prostitucijos – jaunos merginos iš nedidelių miestelių buvo viliojamos dirbti masažistėmis. Tiesa, gydomasis masažas tebuvo tik priedanga – merginos išnuomotuose butuose dirbo prostitutėmis. Už seksualinių paslaugų suteikimą jos iš klientų imdavo nuo 100 iki 200 litų (30–60 Eur).

Nustatyta, kad seksualines paslaugas moteriškų glamonių išsiilgusiems vyrams teikė mažiausiai 20 merginų. Tiesa, toks „darbas“ jų nė kiek nevaržė – pareigūnams merginos nurodė, kad prostitucija užsiėmė savo noru.

Teismas yra konstatavęs, kad S. Kuzminskis su bendrais ieškojo naujų merginų, rūpinosi klientų paieškomis, dėjo skelbimus į laikraščius, kontroliavo, ar merginos atsiliepia į klientų skambučius, spręsdavo iškilusias problemas su policijos pareigūnais, klientais ir kitais asmenimis, trukdančiais verstis prostitucija. Dėl pelnymosi iš prostitucijos nuteistam S. Kuzminskiui buvo skirta 80 MGL dydžio (2 896 Eur) bauda. Bet ar ją nuteistasis sumokėjo, teismas nežino.

Kai Vilniaus apygardos teisme S. Kuzminskiui buvo skelbiamas nuosprendis dėl pelnymosi iš prostitucijos, kita teisėjų kolegija nagrinėjo kitą baudžiamąją bylą, dėl kurios vyras šiandien turi didelių nemalonumų, – jei Apeliacinio teismo teisėjų kolegija paliks galioti anksčiau S. Kuzminskiui skirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę, jis bus pasiųstas jos atlikti į pataisos namus.

Versija apie skolą – neįtikinama

Kartu su Vilniuje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariais S. Kuzminskis buvo nuteistas dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis – dar 2011 m. rugpjūtį jis vienai merginai iš Visagino už 1,1 tūkst. Eur pardavė metamfetamino. Narkotikų nusipirkusi mergina pareigūnams sakė, kad už kvaišalus ji pinigus pervedė į S. Kuzminskio nurodytą, tačiau su juo nesusijusią sąskaitą, o paskui su kvaišalų prekeiviu susitiko Švenčionyse, kur ir gavo narkotikus.

Bet jų suvartoti mergina nesuspėjo – važiuojant į Visaginą sustabdė policijos pareigūnai. Kaltės nepripažinęs S. Kuzminskis teisme sukūrė versiją, kad mergina esą sumokėjo skolą, o jis niekaip nėra susijęs su narkotikais. Tiesa, pareigūnai tuo metu klausėsi vyro pokalbių telefonu ir fiksavo kiekvieną jo žingsnį.

„Buvau apšnekėtas, gal ta mergaitė, kurią sulaikė policijos pareigūnai, anksčiau neturėjo reikalų su teisėsauga, niekada nebuvo teista, todėl jai grėsė didelė bausmė ir ji tokiais parodymais galėjo siekti palengvinti savo padėtį“, – S. Kuzminskio teigimu, greičiausiai pareigūnai ją bandė paveikti.

S. Kuzminskis taip pat tikino, kad nieko bendro neturi su nusikalstamo susivienijimo nariais ir lyderiais, – tik su vienu jų, E. Dančenkovu, kartais bendraudavo, nes sportavo tame pačiame sporto klube. „Kai buvau sulaikytas, pareigūnai ne vieną kartą manęs prašė duoti parodymus prieš E. Dančenkovą, tačiau aš atsisakiau kalbėti apie tai, ko nežinau, negalėjau kalbėti, kad jis vadovavo kažkokiam mistiniam nusikalstamam susivienijimui“, – aiškino jis.

Teismas kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažinęs, kad S. Kuzminskis ne tik prekiavo narkotinėmis medžiagomis, bet ir priklausė nusikalstamam susivienijimui. Jam, kaip ir kitiems grupuotės nariams, už padarytus nusikaltimus grėsė gerokai griežtesnė bausmė, tačiau nuosprendį priėmęs teismas skyrė švelnesnę, nei numato įstatymas, – byloje pakankamai ilgai užtruko teisminis procesas.

Kyšiams – beveik pusė milijono eurų

STT ir prokurorai anksčiau pranešė, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkių ir sunkių nusikaltimų bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse: įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur.

Po kruvinų įvykių Kaune – slaptas planas išvaduoti galimą žudiką: akiratyje atsidūrę teisėjai apklausti STT
© DELFI / Andrius Ufartas

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.

Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu.
Evaldas Pašilis

„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai – prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“

„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Žydrūnas Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(73 žmonės įvertino)
4.3014

Top naujienos

Profesorius Landsbergis: ar Lietuvoje nesiformuoja vis didesnė blogovės valstybė? (190)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas...

Antra diena Egipte įstrigę lietuviai: nuvežė į viešbutį, kur nėra net vandens papildyta (46)

DELFI pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame teigiama, kad jau antrą dieną iš Egipto į Lietuvą...

Ateities karai: nepasislėps niekas (67)

Naujos technologijos leidžia Rusijai ir Kinijai veiksmingai naikinti Jungtinių Valstijų bazes...

Landsbergis: kaip gali pasitikėti valstybe, jei už surinktus mokesčius asfaltuoja premjero kelią papildyta (313)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partija šeštadienį Vilniuje...

Andrius Užkalnis

Kaip ištverti gyvenimą. 12 dalis. Kaip taisyklingai svajoti (3)

Aš esu Andrius Užkalnis , ir čia, DELFI Plius , rašau jums apie tai, kaip elgtis, kad gyvenimas...

Didieji prekybos centrai paskelbė darbo laiką per šventes (13)

Didžiųjų prekybos centrų „Maxima“ , „Norfa“ , „Lidl“ , „Iki“ ir „Rimi“...

Siauruko tragedija: direktorius skolas atidavinėja iš savo lėšų, žmonės Kalėdas pasitiks be algų (244)

Kalėdoms daugybę kelionių ir ekskursijų suplanavę Aukštaitijos siaurojo geležinkelio...

Lietuvės gyvenimas lyg iš kino filmo: atšaukė vestuves, metė darbą ir leidosi į nuotykių kupinas keliones

Svajonės – gyvenimo variklis. Joms nėra senaties termino, net vaikystėje ar jaunystėje...

Karolina Liukaitytė ėmėsi naujos veiklos: ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio (16)

Jau kelis mėnesius orų mergaitė Karolina Liukaitytė -Čelkienė darbą televizijoje derina su...

Muskas išvengė atsakomybės už vaikus iš urvo gelbėti padėjusio vyro išplūdimą išvadino „pedo vaikinu“ (3)

Elektromobilių gamybos milžinės „Tesla“ vienas iš įkūrėjų Elonas Muskas penktadienį...