Jaunas vyras A. I. norės kuo greičiau pamiršti praėjusius metus. 2020 metų vasario 2-ąją sulaukęs kaltinimų išprievartavimu jis iškart buvo suimtas. Po kiek daugiau nei pusmečio Vilniaus miesto apylinkės teisme jis išgirdo palankų sprendimą – įrodymų jo kaltei pagrįsti yra per mažai, todėl jis paleistas į laisvę teismo salėje.
Tačiau toks nuosprendis buvo apskųstas, o Vilniaus apygardos teismo teisėjai į situaciją pažvelgė visiškai kitaip ir prieš pat praėjusias Kalėdas, gruodžio 22-ąją, nusprendė skirti 3 metų įkalinimo bausmę. Laisve kelis mėnesius pasidžiaugęs vaikinas nedelsiant grąžintas į pataisos namus.
Tuomet jaunuolio likimą spręsti ėmėsi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie jau galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paskelbė išteisinamąjį nuosprendį ir nurodė vaikiną išleisti į laisvę.
Viskas įvyko belaukiant policijos
Pernai metų žiemą įvykusi istorija prasidėjo tuomet, kai į kaimynų duris pasibeldęs A. I. ėmė iš šeimininkų reikalauti 20 eurų už prieš kelis metus sukrautas malkas. Esą jam už tai niekada nebuvo sumokėta. Dėl to kilo ginčas. Galiausiai neapsikentę kaimynai iškvietė policiją pranešę, kad yra terorizuojami.
„Tuo metu kaimynų dukra pakvietė pasikalbėti. Ji man pasakė, kad dabar neturi laiko, nes tėvai gali jos ieškoti, bet pasiūlė po 20 minučių susitikti miškelyje, kur ir anksčiau esame ne kartą susitikę“, – pasakojo vaikinas.
Anot jo, su mergina jie anksčiau draugavo ir ne kartą mylėjosi, todėl ir dabar įtarė, kokiu tikslu jie eis į miškelį.
„Palaukiau gal pusvalandį, ji atėjo, atsinešė alaus butelį, pasakė, kad paėmė iš mamos. Atsigėrėme kelis gurkšnius, ji pradėjo prie manęs lįsti ir bučiuotis, liepė nusirengti kelnes“, – prisiminė jis.
Vaikinas pasakojo kiek nustebęs, kai pamatė merginą atėjusią su šlepetėmis, dar paklausė, kodėl per tokį šaltį ji be batų.
„Ji atsakė, kad tėvai neprigautų, jog kažkur nuėjo, pasakė jiems, kad tik vandens atneš“, – pasakojo kaltinamasis.
Netrukus miškelyje juos gulinčius ant žemės užtiko merginos sesuo ir pradėjo šaukti. Pašokęs vaikinas užsimovė kelnes ir puolė teisintis: „Čia ne aš, o ji“.
Abi seserys grįžo namo, palikusios vaikiną miške. Netrukus pasirodė ir jau prieš visą šį įvykį iškviesti pareigūnai. Jiems merginos tėvas ir sesuo iškart prasitarė, kad ką tik buvo įvykdytas šiurpus nusikaltimas.
Policininkai iškart rado aplink namus vaikštantį įtariamąjį, jam nustatytas daugiau nei 4 prom. girtumas.
„Jis mums aiškino, kad nieko nebuvo, kad jie seniai bendrauja ir tai ne pirmas kartas, jie yra pora“, – prisiminė įtariamąjį apklausęs pareigūnas.
Papasakojo apie prievartą
Tą pačią dieną tyrėjų apklausta nukentėjusioji sakė, kad išėjo į lauką laukti iškviestų pareigūnų, kai prie jos priėjo A. I.
„Jis prie manęs priėjo, paklausė, kur policija, sakiau, kad einu jų pasitikti prie vandens kolonėlės. Nuėjome ten kartu, tada jis abiem rankom sugriebė mane už kaklo ir pradėjo smaugti, bandžiau priešintis, bet neturėjau jėgų.
Jis pradėjo tempti mane į mišką, sakė, jei noriu gyventi, turiu eiti su juo. Kai jis mane tempė, pamačiau kaimyną ir pradėjau šauktis pagalbos. Kaimynas jį sudrausmino ir liepė mane paleisti, o tada apsisuko ir nuėjo link savo namų. A. I. toliau nusitempė mane į mišką“, – tokius parodymus pareigūnams davė nukentėjusioji.
Mergina esą jėga buvo nutempta į mišką. Ten ji bandė šauktis pagalbos ir priešintis, tačiau to nepavyko padaryti, kol galiausiai pasirodė jos sesuo.
Visgi tyrėjams jau iškart galėjo kilti abejonių dėl merginos pasakojimo, nes kai buvo apklaustas minėtas kaimynas, jis papasakojo kiek kitokią istoriją.
„Aš tuo metu žiūrėjau televizorių namie, pro langą mačiau, kaip jie normalia eina, nemačiau, kad jis būtų tempęs tą mergaitę. Į lauką tuo metu tikrai nebuvau išėjęs, negirdėjau jokių konfliktų“, – sakė jis.
Konfliktų ir pagalbos šūksnių negirdėjo ir kiti kaimynai, nors miškelis buvo vos kelių šimtų metrų nuo namų.
Prieš teismą stojusi nukentėjusioji pradėjo pasakoti kiek kitokią istoriją – esą pagalbos ji ir nesišaukė, nes neturėjo jėgų.
Taip pat per pirmąją apklausą ji kategoriškai neigė anksčiau su A. I. turėjusi lytinių santykių, tačiau teisme prisipažino, kad jiedu buvo pora.
Istorija sukėlė abejonių
Visus įrodymus įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas pastebėjo, kad įtariamojo pasakojimas nuo pat pradžių buvo nuoseklus, be to, jis net nebandė slėptis nuo atvykusių pareigūnų, o su jais pats sutiko pabendrauti.
„Po įvykio iš A. I. elgesio nematyti, kad jis būtų jautęsis padaręs nusikalstamą veiką, nuskriaudęs nukentėjusiąją“, – nuosprendyje rašė teisėjas.
Jis atkreipė dėmesį ir tai, kad pati nukentėjusioji tvirtino, jog įtariamasis ją buvo užgulęs, tačiau pasak jo paties ir juos užklupusios sesers parodymus, abu jie gulėjo ant žemės šonu susiglaudę. Taip pat nebuvo matyti ir jokių grumtynių pėdsakų.
„Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš kaltinamojo ir nukentėjusios drabužiai, kuriais jie vilkėjo įvykio metu, drabužiai buvo nufotografuoti. Iš nuotraukų nematyti, kad drabužiai būtų suplėšyti, sugadinti, kruvini, purvini ir pan. Specialisto išvada patvirtina, kad A. I. sužalojimų nebuvo nustatyta. Todėl daiktiniai ir rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusi būtų priešinusi, bandžiusi ištrūkti, pabėgti.
Liudytoja matė, kad išėjus iš miško, merginos striukė buvo tvarkingai užsegta, jokių įbrėžimų, įdrėskimų ant veido nebuvo. Byloje nėra nė vieno liudytojo, kuris patvirtinų, kad A. I. būtų tempęs nukentėjusiąją ir kad ji būtų priešinusi, kad savo fiziniais veiksmais, žodžiais, garsais būtų aiškiai išreiškusi savo nenorą turėti su kaltinamuoju lytinių santykių“, – pastebima nuosprendyje.
Be to, nukentėjusioji vėliau tvirtino, kad pati policijai pasakė apie išžaginimą, tačiau tai nebuvo tiesa – pirmoji apie nusikaltimą prasitarė jos sesuo, o apie tai pareigūnams užsiminė tėvai.
„Taigi matyti, kad apie galimą nusikalstamą veiką tėvams pirmiausia pranešė ir į policiją kreipėsi ne nukentėjusioji, todėl manytina, kad ji, bijodama tėvų reakcijos, pradėjo bendrauti su policijos pareigūnais, o ne dėl to, kad prieš ją buvo padaryta nusikalstama veika“, – nusprendė teisėjas.
Tą pačią versiją nuolat kartojo ir įtariamasis, anot jo, merginos tėvai nuolat smurtaudavo, todėl ji išžaginimą paprasčiausiai išsigalvojo bijodama jų reakcijos.
„Ji bijojo savo tėvo, kad jis jos neprimuštų, todėl ir parašė pareiškimą“, – nuo kaltinimų gynėsi jaunuolis.
Kaip dar vieną abejonių keliančią aplinkybę teisėjas įžvelgė kaltinamojo girtumą – prieš neva įvykdytą išžaginimą jis keletą dienų gėrė, o jam iškart po įvykio nustatytas 4,19 prom. girtumas. Pagal liudytojų pasakojimus, jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs ir stovėdamas lingavo.
„Mažai tikėtina, kad A. I. visą laiką, kuomet pasak nukentėjusios ją tempė į mišką, laikė nukentėjusią taip, kad ji neturėjo galimybės nuo jo pabėgti, pastumti, trenkti A. I., tuo labiau, kad dėl sunkaus neblaivumo laipsnio jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo, kaip teigė liudytoja. Be to, tiek kaltinamasis, tiek kaimynė liudytoja nurodė, kad mergina galėtų pasipriešinti, jie tai yra matę, kai ji buvo supykusi ir konfliktavo su savo motina. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad A. I. jai negrasino, todėl psichologinio smurto, bauginimo, kad būtų palaužta jos valia, iš A. I. pusės nebuvo“, – rašoma nuosprendyje.
Į tuos pačius įrodymus pažvelgė kitaip
Dėl visų šių aplinkybių nuspręsta A. I. išteisinti ir išleisti į laisvę, tačiau toks nuosprendis buvo apskųstas. Tuos pačius įrodymus įvertinę Vilniaus apygardos teismo teisėjai priėjo prie visiškai kitokios išvados.
Jų nuomone, visi šie neatitikimai yra mažareikšmiai ir neturi esminės reikšmės sprendžiant kaltinamojo likimą.
Pavyzdžiui, aplinkybė, kad kaimynas negirdėjo jokių pagalbos šūksnių, tačiau matė pro langą praeinančius jaunuolius, yra nepalanki kaip tik vaikinui. Pastarasis sakė, kad jis merginos laukė miškelyje, tačiau, panašu, kad tai nebuvo tiesa.
Teisėju nuomone ir tai, kad jiedu buvo aptikti gulintys ant šono, nepaneigia versijos, kad mergina buvo išprievartauta būtent tokiu būdu.
Dar vienas kaltinamajam nepalankus įrodymas šiame teisme tapo specialisto išvada - ant merginos kaklo ir skruosto aptikti nežymūs nubrozdinimai, taip pat ir įtrūkimas ant lytinių organų.
Tačiau su tokia išvada kategoriškai nesutiko Aukščiausiasis Teismas. Čia nurodyta, kad visos vaikiną nuteisusių teisėjų išvados tėra tik prielaidos.
„Apeliacinės instancijos teismas, sukritikavęs pirmosios instancijos teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą ir pripažinęs jį neišsamiu, pats nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, specialisto išvadą dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų vertino selektyviai (fragmentiškai) ir vienpusiškai, pasirinktinai išskirdamas ir vertindamas tik tas aplinkybes ir įrodymų dalį, kuri, kaip pažymėjo teismas, paneigia nuteistojo išsakytus teiginius, iš esmės nevertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytų prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir kitų bylos įrodymų“, – pažymėjo LAT teisėjai.
Tiesa, galutiniu ir neskundžiamu nuosprendžiu vaikinas nebuvo visiškai reabilituotas, tačiau nuspręsta, kad abejonių byloje yra tiesiog per daug.
„Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nesant duomenų, galinčių patikimai patvirtinti nukentėjusiosios ir kartu paneigti A. I. parodymus, nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių ir prieštaravimų dėl A. I. veiksmų prieš nukentėjusiąją, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos aiškino kaltinamojo naudai, – rašoma nutartyje“. – rašoma nutartyje.
