Senai nebe paslaptis, kad Lietuvoje mokslininkų ir dėstytojų atlygimai yra vieni mažiausių Europoje. Viena pagrindinių galimybių papildomai užsidirbti Lietuvos mokslininkams, kurių atlyginimai dažnai tesiekia minimumą, yra dalyvavimas moksliniuose projektuose.
© Shutterstock

Tokius konkursus Lietuvoje skelbia ir organizuoja Lietuvos mokslo taryba.

Kaip informuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, kurioziškiausiai tai, kad institucija, kuri turėtų atstovauti mokslininkų interesus, neretai veikia atvirkščiai ir prisideda prie padėties bloginimo diskriminuodama tam tikrų mokslo sričių atstovus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šią savaitę paskelbė sprendimą byloje, kurioje VU profesorius akademikas Vytautas Nekrošius ginčijo Lietuvos mokslo tarybos nustatytus naujus reikalavimus mokslininkams dalyvauti moksliniame konkurse.

Paskelbusi naujus reikalavimus Lietuvos mokslo taryba nustatė, kad mokslininkai gali teikti paraiškas gauti finansavimą moksliniams projektams ir šių projektų vadovais būti tik tais atvejais, jei jie yra paskelbę mokslinius straipsnius žurnaluose, kurie patenka į dvi konkrečias bazes: Clarative analytics Web of Science arba SCOPUS.

Mokslinių duomenų bazių yra Lietuvoje, ir visame pasaulyje šimtai ir įvairių, bet Lietuvos mokslo taryba, nepateikusi jokių argumentų, tokiu būdu deklaravo, kad mokslininku Lietuvoje „save vadinti gali“ tik tas mokslininkas, kuris yra paskelbęs publikacijų būtent paminėtose dvejose privačiose duomenų bazėse, tuo užkirsdama kelią ne vienam iš socialinių mokslų atstovų vystyti mokslinę veiklą dalyvaujant mokslo konkursuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs VU Teisės fakulteto profesoriaus skundą, konstatavo, kad, nors ir Lietuvos mokslų taryba turi teisę nustatyti reikalavimus mokslininkams, norintiems teikti mokslinių projektų paraiškas, tačiau negali neatsižvelgti į skirtingų mokslų sričių bei krypčių specifiką ir nustatyti reikalavimai negali diskriminuoti ir užkristi kelią daugeliui socialinių mokslų krypties mokslininkų dalyvauti valstybės remiamo mokslo konkurse.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos mokslo taryba nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl buvo nustatyti būtent tokie ginčijami specialieji reikalavimai, kokiais teisės aktais remiantis jungtiname Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų posėdyje buvo pasiūlytos konkrečios dvi duomenų bazės.

Be to, paraiškos konkursui buvo priimamos tik du mėnesius. Socialinių mokslų srities atstovai, kurie apie konkrečias duomenų bazes sužinojo tik susipažinę su kvietimo sąlygomis, nors ir jų paraiškos atitiktų kitus keliamus reikalavimus, objektyviai per 2 mėnesius nustatytų reikalavimų įgyvendinti neturėjo galimybės.

Atkreiptas dėmesys, kad viešai nėra paskelbto teisės akto, iš kurio mokslininkai iš anksto žinotų, kokias duomenų bazes Lietuvos mokslo taryba pripažįsta ir tokiu būdu galėtų planuoti, kur publikuoti savo mokslinius straipsnius.

V. Nekrošius sako, kad pagaliau pavyko apginti diskriminuojamų socialinių mokslų krypties mokslininkų interesus.

Vytautas Nekrošius
Vytautas Nekrošius
© DELFI / Tomas Vinickas

Pasak profesoriaus, negali būti tokia situacija, kad mokslininkų kvalifikacija vertinama vien tik formaliais kriterijais, visiškai neatsižvelgiant į konkrečių mokslų specifiką.

„Jau ne vieną kartą buvo aiškiai pasakyta Lietuvos mokslo tarybai ir kitoms institucijoms, jog, pavyzdžiui, kontinentinės teisės tradicijos mokslas minėtose duomenų bazėse nėra proporcingai reprezentuojamas palyginti su fizinių ar gamtos mokslais ir jokiu būdu negali būti suabsoliutinamos dvi konkrečios duomenų bazės. Tad džiugu, kad mūsų valstybėje nors teismas išgirdo mokslininkų argumentus“, – teigė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apklausė išvykusius: išryškėjo žmogiškoji emigracijos tragedija dešimtadaliui trūko pinigų net maistui (222)

Tik 30 proc. emigravusiųjų sako, kad Lietuvoje jie neblogai gyveno, dar mažiau čia galėjo viską...

Kelionė į užsienį lietuvėms baigėsi dar neprasidėjusi: apgavo skambi vežėjo reklama (15)

„Keliauk į Gardiną be vizos“ – tokiu vežėjo „ Eurolines “ šūkiu suviliota Edita...

Britų generolas įspėja: Rusija ruošiasi karui (107)

Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas generolas Markas Carletonas-Smithas ir vienas iš gynybos...

Džiugelis rėžė „valstiečiams“: tai akivaizdi Kremliaus pergalė (179)

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Justas...

Gražulis papasakojo daugiau detalių apie santykius su palangiške: vaiką pripažino ir žada išlaikyti papildyta (106)

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Seime Petras Gražulis pripažįsta, kad su palangiške...

Staigmena Jasikevičiui – parodija, prajuokinusi net jį patį (6)

Trečiadienį vykusioje LKL sezono uždarymo šventėje netrūko ne tik garbingų svečių, jiems...

Jaunos šeimos galės prašyti iki 26 tūkst. eurų paramos būstui papildyta 11:17 (111)

Ketvirtadienį Seimas priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms...

Dėl gražaus kadro tėvai rizikuoja savo vaikų sveikata

Ką tik gimę mažyliai yra nuostabūs. Juos norisi myluoti ir rodyti visam pasauliui. Bet būkite...

Sostinės širdyje – kasos kvitai rusų kalba (74)

Kasos kvitas rusų kalba kavinėje Lietuvoje – ne tik nuostabą keliantis reiškinys, tačiau ir...

Sportas vasarą: net gulėdami prie jūros galite dailinti kūno linijas

Atėjus šiltajam metų sezonui ir termometrų stulpeliams kylant vis aukščiau, net ir didžiausi...