aA
Lietuvos darbdaviai plačiai naudoja paprastesnius užsieniečių įdarbinimo modelius: Ukrainoje įdarbintus užsieniečius komandiruoja dirbti į Lietuvą su biometriniais pasais, Lenkijoje įdarbintus užsieniečius siunčia dirbti į Lietuvą be leidimų dirbti, taip pat užsieniečius įdarbina laikinojo įdarbinimo agentūros, teikiančios darbuotojų nuomos paslaugas. Ar tokie užsieniečių įdarbinimo bei komandiravimo modeliai yra teisėti?
Svetlana Naumčik
© Advokatų kontoros archyvas

Trūkstamų profesijų atstovų įdarbinimas Lietuvoje be vizos/leidimo gyventi

Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvieną pusmetį skelbia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tokių profesijų atstovus, kaip tolimųjų reisų vairuotojai, suvirintojai, tinkuotojai ir pan., kurie patenka į minėtą sąrašą, galima paprasčiau įdarbinti Lietuvoje. Jiems leidimų dirbti nereikia, tačiau dėl leidimo gyventi ar nacionalinės D vizos iškyla daug klausimų.

Neaišku, ar reikia gauti nacionalinę D vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ukrainiečiui, kuris (1) atvyksta į Lietuvą dirbti ir patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, (2) įdarbinamas Lietuvos Respublikos įmonėje 90 dienų laikotarpiui; (3) turi biometrinį pasą.

Teisės aktuose aiškių atsakymų nėra, todėl šios problemos interpretavimo būdų yra nemažai. Autorės nuomone, užsienietis, kuris yra trūkstamų profesijų sąraše, nėra atleidžiamas nuo pareigos gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar nacionalinę D vizą.

Lenkijoje įdarbintų užsieniečių komandiravimas į Lietuvą

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 str. 6 p. nustato, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.

Kas yra „nuolatinis darbuotojas“ teisės aktuose nepaaiškina, todėl minėtą sąvoką netgi Lietuvos kompetentingos institucijos aiškina skirtingai. Lietuvos įmonei, atsiunčiančiai laikinai dirbti Lenkijoje įdarbintus užsieniečius, patartina atsakyti į klausimus – ar užsienietis, įdarbintas Lenkijoje, dirba Lenkijoje pagal neterminuotą darbo sutartį; ar jis yra apdraustas Lenkijoje socialiniu draudimu ir turi A1 pažymėjimą; ar Lenkijoje užsieniečiui yra išduota vietinė Lenkijos viza, kuri leidžia dirbti tik Lenkijoje, ar Šengeno viza.

Neturint būtinų dokumentų (pavyzdžiui, A1 pažymėjimo), egzistuoja nelegalaus darbo rizika Lietuvoje.

Užsieniečių komandiruotė į Lietuvos įmonę atlikti paslaugų konkrečioje įmonėje

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 str. 12 p. numato, kad leidimo dirbti užsieniečio komandiravimui nereikia tuomet, kai egzistuoja tam tikros įstatyme išvardintas sąlygos. Išeitų, kad tuo atveju, jeigu užsienietis aukščiau nurodytų sąlygų neatitinka (pavyzdžiui, kilmės valstybėje dirbo trumpiau negu tris mėnesius), jo komandiravimui į Lietuvą reikia gauti leidimą dirbti, tačiau tokios situacijos Lietuvos teisės aktai apskritai nereglamentuoja: leidimas dirbti komandiruotės atveju neišduodamas.

Vis daugiau užsieniečių atvyksta į trumpesnę kaip 90 dienų komandiruotę ir dirba Lietuvoje be leidimų dirbti, be leidimų laikinai gyventi ir nacionalinių D vizų (dažniausia ukrainiečiai).

Iškyla faktinio darbo ir fiktyvios komandiruotės atskyrimo problema. Nustačius, jog darbuotojas, komandiruotas vykdyti darbo funkcijų į Lietuvos Respubliką, neatitinka komandiruojamo darbuotojo kriterijų, Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas nebus taikomas ir bus traktuojama, kad darbuotojo komandiravimas yra fiktyvus, o darbuotojas nelegaliai dirba Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių komandiruotė į Lietuvos įdarbinimo agentūrą

Lietuvos verslininkai, jausdami darbuotojų trūkumą Lietuvoje, steigia įdarbinimo agentūras tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Įdarbinimo agentūros veikla dažnai maskuojama: įmonės įstatuose nurodoma, kad įmonė vykdo ne įdarbinimo agentūros veiklą, o teikia įvairaus pobūdžio paslaugas. Į tokias įmones komandiruojami užsieniečiai, kurie vėliau „perduodami“ realiems darbdaviams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje išaiškino, kad užsieniečių komandiruotė į Lietuvos įmonę, kuri faktiškai teikia laikinojo įdarbinimo paslaugas, neteisėta. Teismas nustatė, kad Lietuvos įmonė realios gamybinės veiklos nevykdo, priešingai, teikia laikinojo įdarbinimo paslaugas, nes byloje pateiktos paslaugų teikimo sutartys tarp Lietuvos įmonės ir jos klientų patvirtina, jog Lietuvos įmonė sutarčių pagrindais kitiems subjektams teikia komandiruotus darbuotojus sutartyse numatytiems darbams atlikti.

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvos įmonėje ir jų tolimesnis komandiravimas

Užsienietį, legaliai įdarbintą Lietuvos įmonėje, kuri vykdo realią ekonominę veiklą galima trumpam komandiruoti į kitą įmonę, tačiau šį modelį reikėtų taikyti itin atsargiai, nes pagal galiojančius teisės aktus užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 str. 7 d.), o leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 61 str. 1 d.).

Be to, jeigu užsienietis komandiruojamas iš Lietuvos į kitą ES valstybę, reikėtų pasiaiškinti, ar priimančioji valstybė netaiko papildomų reikalavimų: pavyzdžiui, pareigą turėti A1 formą, vietinę vizą ar leidimą laikinai gyventi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (576)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (157)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (313)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1322)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (10)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (23)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...

Mokslininkai pasiūlė devynias priežastis, kodėl iki šiol dar neaptikome nežemiškos gyvybės (17)

Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų,...

Ar kada nors susimąstėte, kaip namus įsirengtų „Hario Poterio“ personažai?

Jei nesate abejingi „Hario poterio“ romanų serijai, veikiausiai perskaitę visas knygas dar kurį...

Audriaus Bružo ir Šorenos skyrybų byloje – lemtingas verdiktas: teismas įvykdė poros prašymą (2)

Tai, kad byra aktoriaus Audriaus Bružo ir dainininkės Šorenos Džaniašvili santuoka paaiškėjo...

Pirmoji budistų vienuolė lietuvė: kartais atrodė, kad neištversiu (19)

„Ir uždarame vienuolyne tam tikrų praktikų pagalba galima pasiruošti taip, kad iš to išėjęs...