Svarbiausias mūsų įstatymas - LR Konstitucija - aiškiai apibrėžia: „žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“. Ši žmogaus teisė yra absoliuti - nėra jokių išimčių. Žmogaus teisę į gyvybę gina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Pagal LR įstatymus eutanazija nėra įteisinta. Už kai kuriuos eutanazijos atvejus turėtų būti baudžiama pagal LR Baudžiamąjį kodeksą (toliau LR BK). Tačiau LR BK nerasime sąvokos “eutanazija”, vietoj to, LR BK 134 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už padėjimą nusižudyti.
Iš pradžių svarbu pažymėti, kad senajame LR BK nebuvo tokio straipsnio, kuris numatytų baudžiamąją atsakomybę už padėjimą nusižudyti. Įstatymo leidėjo pagrindinis tikslas sukuriant šią teisės normą buvo bandymas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už tam tikrus eutanazijos atvejus.
Visiškai tapatinti padėjimo nusižudyti reglamentuoto LR BK 134 str. ir eutanazijos negalima. Tam tikros formos sutampa, viena kitą papildo, tačiau ne viskas telpa į bendrus rėmus. Padėjimas nusižudyti gali būti suprantamas nevienareikšmiškai.
Kai nusižudyti padės gydytojas, taip, tai bus eutanazijos ir padėjimo nusižudyti sutapimas, už kurį bus baudžiama pagal Lietuvos įstatymus, tačiau nebūtų baudžiama valstybėse, kur eutanazija vykdoma legaliai (žinoma, jei tik medicinos specialistas laikėsi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų). Jei padėjimą nusižudyti įgyvendins kitas asmuo, tai jau bus tokia eutanazijos forma už kurią net ir Olandijoje būtų baudžiama.
Sąvokų sutapimas taip pat priklauso nuo eutanazijos rūšies: pačia bendriausia prasme skiriamos aktyvioji ir pasyvioji eutanazija.
Aktyvi – kai žmogui jo prašymu tam tikrais veiksmais atimama gyvybė, t.y. ši sąvoka suponuoja tam tikro veiksmo, kuris sukelia mirtį, atlikimą. Pavyzdžiui, mirtina injekcija: suleidžiami nuodai, vaistai ir panašiai.
Pasyvi – kai nutraukiamas sunkiai sergančio žmogaus gydymas ir tai, atvirkščiai nuo aktyviosios formos, nurodo į pasyvią laikyseną, kuri tampa mirties priežastimi, pavyzdžiui, chirurginės operacijos neatlikimas, antibiotikų neskyrimas ar maitinimo nutraukimas. Aktyvios ir pasyvios eutanazijos atskyrimas svarbus tuo, kad pasyvioji eutanazija arba gydymo netaikymas iš esmės yra toleruojami ir palaikomi tiek visuomenės, tiek medikų. Tuo tarpu aktyvi eutanazijos forma vienareikšmiškai atmetama.
Šios dvi rūšys bus kvalifikuojamos, kaip padėjimas nusižudyti tik tada, kai eutanazija atitiks nusikalstamos veikos požymius pagal LR BK 134 str.: nukentėjusiuoju gali būti ne bet kuris asmuo, o tik beviltiškai sergantis žmogus; yra beviltiškai sergančio žmogaus prašymas atimti jam gyvybę; nusikaltimas atliktas tyčia; subjektas - fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 metų; nėra specialiųjų padėjimo nusižudyti subjekto požymių, t.y. asmuo atsakys nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, giminystės ryšių su nukentėjusiuoju ir panašiai.
Gali būti, kai už pasyviąją eutanazija nebus baudžiama. LR įstatymuose reglamentuotas vienas atvejis, kai baudžiamoji atsakomybė neatsiranda. Pagal „LR žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą“, esant kritinei būklei, leidžiama nepradėti gaivinimo arba nutraukti gaivinimą, tačiau tik tuo atveju, jei pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo pritarimas. Taigi, tai yra vienintelis išimtinis atvejis.
Dar vienas svarbus pastebėjimas nagrinėjant padėjimo nusižudyti nusikalstamos veikos požymius: įstatymų leidėjas reglamentuodamas padėjimą nusižudyti sukūrė įdomią situaciją - jei kaltininkas padeda (tiek intelektualinis, tiek fizinis padėjimas) nusižudyti beviltiškai sergančiam žmogui, jis yra baudžiamas, tačiau, jei padedama sveikam žmogui, tai jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn negalima, nes nėra straipsnio kuris tai reglamentuotų - savižudybė ir bendrininkavimas nenusikalstamoje veikoje nėra nusikaltimas.
Padėjimo nusižudyti atribojimas nuo kitų nusikaltimų gyvybei dar priklauso nuo padėjimo nusižudyti įvykdymo būdo. Jei kaltininkas atliko konkrečius veiksmus, dėl kurių atimama gyvybė, o ne pats nukentėjusysis, tai tokia situacija iš tikrųjų net nebus padėjimas nusižudyti, tai bus nužudymas.
Eutanazija gali būti atlikta įvairiai: priklausomai nuo jos formos, nukentėjusiojo ir kaltininko veiksmų, įvykdymo būdo ir kitų aplinkybių bus sprendžiama pagal kokį LR BK straipsnį bus traukiama baudžiamojon atsakomybėn – numatantį baudžiamąją atsakomybę už padėjimą nusižudyti ar už nužudymą.
Peržvelgę teisinį reglamentavimą, matome, kad asmenys, padėję ligoniui “lengvai mirti”, Lietuvoje bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Paskutinių metų tendencijos mūsų šalyje rodo, kad nuomonė apie eutanazijos priėmimą tapo labiau priimtinesnė, nei buvo anksčiau, tačiau priėmus eutanazijos įteisinimo įstatymą tikriausiai būtų patenkinta tik nedidelė visuomenės dalis, o įstatymų leidėjas susilauktų didelio priešiškumo.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt