aA
Nuo 2009 m. gruodžio 28 d. visos Europos Sąjungos valstybės narės privalėjo įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“ (toliau tekste – Paslaugų direktyva). Šios direktyvos tikslas – užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje.
Dainius Kenstavičius, Advokatų kontoros J. Judickienė ir partneriai JUREX nuotr.
Dainius Kenstavičius, Advokatų kontoros J. Judickienė ir partneriai JUREX nuotr.

Pagal Paslaugų direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, ši direktyva yra skirta padėti paslaugų teikėjams naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų judėjimui palengvinti, kartu užtikrinant aukštą paslaugų kokybę. Direktyvos pagrindu visi Europos Sąjungos ūkio subjektai ir kiti asmenys, teikiantys paslaugas, galės tokias pačias paslaugas teikti ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje be jokių papildomų kliūčių.

Realus laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje principo įgyvendinimas šiuo metu yra ypač aktualus Lietuvos verslininkams, kadangi tai galėtų padėti pasiekti tam tikrų ekonomikos sričių proveržį, atrasti naujas rinkas ir jose įsitvirtinti. Paslaugų eksportui, kaip vienai Lietuvos Respublikos Vyriausybės skatinamų sričių, yra skiriamas didžiulis dėmesys ir sutelkta nemažai vilčių.
Dėl šių priežasčių šiuo metu yra ypač svarbu suvokti Paslaugų direktyvos svarbą bei reikšmę paslaugų verslo plėtrai. Be to, ne mažiau svarbu ir žinoti, kaip konkrečiai būtų galima pasinaudoti Paslaugų direktyvos teikiama nauda.

Kontaktiniai centrai – paslaugų teikėjų partneris

Paslaugų direktyvos 6 straipsnis reikalauja, kad Europos Sąjungos valstybės narės užtikrintų, jog teikėjams būtų suteikta galimybė procedūras ir formalumus atlikti per kontaktinius centrus. Šios procedūros ir formalumai – tai tokie, kurie būtini norint gauti teisę teikti paslaugas, pirmiausia būtinas deklaracijas, pranešimus ir įvairiausius prašymus, įskaitant prašymus išduoti paslaugų veiklai vykdyti būtinus leidimus.

Taigi kontaktinių centrų pagrindinė funkcija yra atlikti tarpininko vaidmenį – kad paslaugų teikėjams (fiziniams ir juridiniams asmenims) nereikėtų kreiptis į kelias kompetentingas institucijas ar įstaigas, norint gauti visą svarbią informaciją. Kontaktiniai centrai turi būti prieinami visiems paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie yra įsisteigę.

Kontaktiniai centrai padės įgyvendinti ne tik laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje principą, bet ir užtikrins vieno langelio principo įgyvendinimą. Tokiu būdu bus taupomas tiek paslaugų teikėjų laikas, tiek apskritai supaprastintas dokumentų tvarkymas ir sumažintos biurokratinės kliūtys.
Minėta direktyva suteikia valstybėms narėms didelę laisvę nuspręsti, kaip konkrečiai bus organizuojamas kontaktinių centrų darbas. Pavyzdžiui, valstybės narės gali išplėsti kontaktinių centrų veiklą į visus ar dar kai kuriuos sektorius, kuriems direktyva nėra taikoma.

Valstybės narės taip pat turi laisvę nuspręsti, kiek realiai kontaktinių centrų bus tos valstybės teritorijoje. Direktyva nereikalauja, kad valstybėje narėje būtų vienintelis centralizuotas kontaktinis centras. Tačiau valstybei nusprendus steigti kelis kontaktinius centrus (teritoriniu, verslo srities ar kitokiu pagrindu), turi būti išlaikytas vieno langelio principas ir paslaugų teikėjas iš kitos valstybės narės turi turėti galimybę bendradarbiauti tik su vienu konkrečiu kontaktiniu centru. 

Valstybės pačios sprendžia ir dėl to, ar tikslinga steigti realų, fizinį kontaktinį centrą. Pagal Direktyvos reikalavimus užtenka, kad valstybės narės įsteigtų tik elektroninius kontaktinius centrus, aiškiai tam tikroje specialiai sukurtoje internetinėje svetainėje nurodant visas su paslaugų teikimo veikla susijusias procedūras ir formalumus.

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju paslaugų teikėjas, siekiantis teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje, neprivalo kreiptis į kontaktinius centrus. Paslaugų teikėjas gali ir tiesiogiai kreiptis į bet kurią kompetentingą instituciją ir tiesiogiai gauti dokumentus, pateikti prašymus bei atlikti kitas procedūras. Tačiau, atsižvelgiant į Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad kontaktiniai centrai kuo greičiau atsakytų į bet kokį informacijos ar pagalbos prašymą, manytina, kad paslaugų teikėjams bus naudinga ir tikslinga naudotis kontaktinių centrų paslaugomis.

Kontaktinių centrų teikiama informacija

Paslaugų direktyvos 7 straipsnis įtvirtina asmenų teisę lengvai gauti informaciją iš kontaktinių centrų. Tokio pobūdžio informacija turi būti prieinama ir nuotoliniu būdu, o atsakymai į bet kokį informacijos prašymą, kaip minėta, turi būti pateikiami nedelsiant.

Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigti kontaktiniai centrai privalo paslaugų teikėjams suteikti tokio pobūdžio informaciją:

· jų teritorijoje įsisteigusiems teikėjams taikomi reikalavimai, pirmiausia susiję su procedūromis ir formalumais, kuriuos būtina atlikti norint įgyti teisę teikti paslaugas ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą;
· kompetentingų institucijų kontaktiniai duomenys, teikiantys galimybę tiesiogiai susisiekti su jomis, įskaitant institucijų, atsakingų už klausimus, susijusius su paslaugų teikimu, duomenis;
· prieigos prie teikėjų ir paslaugų viešųjų registrų bei duomenų bazių priemonės ir sąlygos;
· teisių gynimo priemonės, kuriomis paprastai galima naudotis iškilus ginčams tarp kompetentingų institucijų ir teikėjo ar gavėjo arba tarp teikėjo ir gavėjo, arba tarp teikėjų;
· asociacijų arba organizacijų, kurios nėra kompetentingos institucijos ir kurios gali teikėjams ar gavėjams suteikti praktinę pagalbą, kontaktiniai duomenys.

Paminėtina ir Direktyvos 7 straipsnio 5 dalis, pagal kurią kontaktiniai centrai numatytą informaciją turėtų teikti ne tik tos valstybės narės, kurioje veikia pats kontaktinis centras, kalba. Nors tai nėra griežtai įpareigojanti teisės nuostata, tačiau manytina, kad dauguma valstybių narių pateiks informaciją ir kitomis Europos Sąjungos kalbomis: atsižvelgiant į kaimyninių valstybių narių kalbas arba tiesiog naudojant labiausiai paplitusias Europos Sąjungos kalbas.

Lietuvos verslininkai, teikiantys įvairaus pobūdžio paslaugas ir siekiantys plėsti savo verslą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turėtų drąsiai naudotis kiekvienos valstybės narės kontaktinių centrų teikiama informacija bei pagalba. Visus Europos Sąjungos kontaktinius centrus galima rasti čia.

Advokatų kontora J. Judickienė ir partneriai JUREX
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

D+Ilya Arkhipov, Henry Meyer, Irina Reznik

„Rusija su niekuo nebesitaikstys“: Putinas siunčia pavojingus signalus

Vladimiras Putinas yra blefavimo, Vakarų laikymo nuolatinėje įtampoje, didžiulio spaudimo...

Ją lygino su imperatoriene: tamsios pirmosios Lietuvos ponios paslaptys ir neįprasti pomėgiai

Antanas Smetona vadovauja Lietuvai, o Antanui Smetonai vadovauja jo žmona – toks daug tiesos...

Pasibaisėjusi kokybe ir kainomis atidarė savo kuistuką: apsipirksite net neišėję iš namų (5)

Į padėvėtų drabužių ir sendaikčių parduotuves – prekių ne tik sau, bet ir kitoms...

Per pratybas mirtinai susižalojo šauktinis (7)

Per pratybas mirtinai susižalojo 2002 metais gimęs šauktinis karys, pirmadienį pranešė Lietuvos...

Sunku patikėti: įkliuvo buvęs Seimo narys, pridavęs butelius su suklastotais depozito ženklais   (308)

Pirmadienį, apie 12 val., Vilniuje įvyko net pareigūnus nustebinęs nutikimas. Buvusiam Seimo...

Be nuostolių: dramą Čekijoje išgyvenę lietuviai iškovojo antrą pergalę pasaulio čempionato atranka (213)

Pasaulio čempionato atrankoje Lietuvos rinktinė (2/0) F grupės antrame ture svečiuose 74:66...

Viena klaida vartojant šiuos maisto papildus gali pridaryti rimtų rūpesčių: tai – tikras peilis kepenims (8)

Gydytojai dietologai dažnai akcentuoja, jog žuvis ant mūsų stalo turėtų atsirasti 2–3 kartus...

D+Sniego pilys

Šlovė šarlatanams ir aferistams: išdėjo visą tiesą apie rusų ir kai kurių lietuvių širdis pavergusį „Ekstrasensų mūšį“

„Televizijos laidoje „Ekstrasensų mūšis“ dalyvaujantys aiškiaregiai , magai ir būrėjai...

Šviesa tunelio gale: vaisto nuo COVID-19 tyrimai – jau ir Kaune (17)

Medikai sako, kad kompanijoms vienai po kitos pradėjus skelbti apie sukurtas tabletes nuo kovido, jau...

Transliacija / Ateities karta. Naftos atliekos kosmetikos priemonėse. Ką išties tepame ant kūno?

Laida „ Ateities karta “ kūrėjai kvies kalbėti ir diskutuoti apie mūsų kasdien naudojamą...