Netikėtas posūkis: milijonų grobstymu įtariamą kazachą teismas paleido į laisvę

Vasarą „Aro“ pareigūnų Vilniuje triukšmingai sulaikyto milijonų, o gal net ir milijardų grobstymu įtariamo ir Interpolo pareigūnų daugiau kaip dvejus metus ieškoto Kazachstane veikiančio BTA banko buvusio tarybos pirmininko Muchhtaro Ablyazovo svainio Syrymo Borambajevičiaus Shalabayevo ekstradicijos byloje – netikėtas posūkis.

Penktadienį Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė nutarė sukčiavimu įtariamą užsienietį paleisti į laisvę.

Generalinė prokuratūra sulaikytą S. Shalabayevą prašė išduoti Ukrainai arba Kazachstanui.

Uždarame posėdyje ekstradicijos bylą išnagrinėjusi teisėja pažymėjo, kad klausimas dėl perdavimo Ukrainai arba Kazachstanui bus sprendžiamas tuo metu, kai Migracijos departamentas išspręs S. Shalabayevo prieglobsčio klausimą. Užsienietis negalės išvykti iš šalies, pažymėjo teismas. Iš jo yra paimti dokumentai.

S. Shalabayevas paleistas už 50 tūkst. eurų užstatą, kuris, neoficialiomis žiniomis, į teismo sąskaitą buvo pervestas dar ketvirtadienį.

Nors prašymus išduoti S. Shalabayevą baudžiamajam persekiojimui pateikė Kazachstanas ir Ukraina, tačiau yra duomenų, kad dėl buvusio bankininko veiklos atliekami ikiteisminiai tyrimai Rusijoje bei Kipre.

Tuo metu Didžiosios Britanijos teismas net yra konstatavęs, kad kazachas atliko pagrindinį vaidmenį nuslepiant nusikalstamu būdu gautas pajamas. Londono teismas pažymėjo, kad S. Shalabayevas ir buvęs BTA banko valdybos pirmininkas M. Ablyazovas pasisavino milžiniškas banko lėšas ir jas plovė per M. Ablyazovui pavaldžias lengvatinio apmokestinimo bendroves.

Didžiosios Britanijos teismo sprendimu buvo nuspręsta areštuoti iki 200 mln. svarų sterlingų vertės S. Shalabayevo turto visame pasaulyje. O pats kazachas buvo nuteistas dėl nepagarbos teismui, kai nevykdė teismo potvarkio dėl turto arešto – turėjęs 18 mėnesių praleisti už grotų, S. Shalabayevas paspruko. Į Lietuvą.

Toje pačioje byloje D. Britanijos teismas S. Shalabayevo svainį M. Ablyazovą irgi pripažino kaltu, bet ir šis pabėgo nuo teisingumo. Milijonieriui ilgai slapstytis nepavyko – jis buvo sulaikytas Prancūzijoje, šioje šalyje jau yra priimtas sprendimas dėl jo ekstradicijos.

BTA bankas Kazachstane 2008 m. buvo vienas didžiausių šalies bankų, o jame iššvaistytos pinigų sumos padarė ypatingai didelę žalą Kazachstano finansų sistemai – bankas turėjo 22 filialus, daugiau kaip milijoną smulkių klientų, taip pat daug stambių juridinių bendrovių. Nors dar nėra nustatyta tiksli žala, padaryta bankui, tačiau, preliminariais duomenimis, ji gali viršyti net 10 mlrd. JAV dolerių.

Bankas tikina vien dėl S. Shalabayevo veiksmų patyręs beveik 490 mln. JAV dolerių žalos.

Tuo metu Ukrainos prokurorai S. Shalabayevo paiešką buvo paskelbę dar 2012 m. kovą. Jie įtaria, kad šioje šalyje bankininkas iššvaistė arba pasisavino apie 300 mln. dolerių.

Neoficialiai užsimenama, kad tiek BTA banko buvusiu direktoriumi M. Ablyazovu, tiek jo svainiu S. Shalabayevu domisi teisėsaugininkai ir Kipre, ir Latvijoje, kur veikė jam pavaldžios lengvatinio apmokestinimo bendrovės.

Į Lietuvą S. Shalabayevas atvyko iš Latvijos – išsinuomojo kotedžą, gegužę kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas politinio prieglobsčio.

Finansiniais nusikaltimais įtariamas kazachas po sulaikymo buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Teisėjos komentaras: nėra duomenų, kad gali pabėgti į užsienį

Skandalingą nutartį paleisti kazachą į laisvę priėmusi teisėja V. Norkūnaitė sako, kad teismas negavo duomenų, jog įtariamasis gali pasprukti į užsienį.

„Teismo nuomone, ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, ne vien suėmimu, galima užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, – sakė teisėja. – Pažymėtina, kad įtariamasis įkalinimo įstaigoje laikomas suimtas jau beveik pusę metų, o tai yra jau pakankamai ilgai. Prašant pratęsti suėmimą, teismui nebuvo pateikta konkrečių duomenų, jog įtariamasis gali pabėgti į užsienį. Vien formalaus konstavimo ir prielaidų, kad taip gali būti, neužtenka. Be to, byloje matyti, kad jis pats atvyko į Lietuvą ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį.

Į Lietuvą yra atvykusi beveik visa įtariamojo šeima, kurie laikinai gali gyventi Lietuvoje. Taip pat svarbu pažymėti, kad už įtariamąjį buvo sumokėtas 50 tūkst. eurų užstatas, Vilniuje jis turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas, paleisdamas įtariamąjį iš įkalinimo įstaigos, paskyrė beveik visas kitas įmanomas kardomąsias priemones: namų areštą, kasdienį registravimąsi policijos įstaigoje, dokumento paėmimą. Teismas taip pat atsižvelgė, kad jam yra suteiktas laikinasis teritorinis prieglobstis. Tai reiškia, kad jam yra išduotas užsieniečio pažymėjimas, su kuriuo jis negali niekur išvykti už Lietuvos ribų. Jeigu jis išvyktų, tuomet kitos valstybės galėtų jų suimti, taikyti areštą.“

Pasak teisėjos, klausimas dėl ekstradicijos bus sprendžiamas tada, kai Lietuva priims sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo šiam užsieniečiui.

„Kalbant apie įtariamojo išdavimą Kazachstanui, negalėjome išnagrinėti ekstradicijos klausimo, nes Migracijos tarnyba dar nėra pateikusi sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo įtariamajam, – pažymėjo V. Norkūnaitė. – Sprendimą ši tarnyba planuoja skelbti kitų metų vasario 26 d. Remiantis teismų praktika, teisminis procesas gali užtrukti dar apie metus, o žmogus, kaip jau minėjau, laikomas suimtas beveik pusę metų.“

Kazacho advokatas: Lietuvoje gerbiamos žmogaus teisės

Tokia teismo nutartis nė kiek nenustebino S. Shalabayevą atstovaujančio advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokato Laimono Judicko.

„Tokia teismo nutartis patvirtina, kad Lietuvoje yra gerbiamos žmogaus teisės, – sakė jis. – Be to, ji atitinka ir 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, prie kurios Lietuva prisijungė dar 1997 m., reikalavimus bei Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro išaiškinimus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas negali būti išduotas pagal ekstradicijos prašymą, kol yra svarstomas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo.

Kazachstano Respublikos pilietis į Lietuvą atvyko ir į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi dar šių metų gegužės mėnesį, t.y. dar prieš kelis mėnesius iki tol, kol Lietuva gavo Kazachstano Respublikos ir Ukrainos prašymus dėl šio asmens ekstradicijos. Šiai dienai sprendimas dėl prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas, tačiau, priėmęs nagrinėti S. Shalabayevo prašymą, Migracijos departamentas suteikė Kazachstano Respublikos piliečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išdavė užsieniečio registracijos pažymėjimą. Tai reiškia, kad šiai dienai jis laikomas prieglobsčio prašytoju ir jam turi būti taikomos visos šį statusą turinčiam asmeniui taikytinos garantijos, įskaitant ir negrąžinimo principas, kuris draudžia pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų grąžinimą į valstybę, kurioje jiems gali grėsti persekiojimas, kankinimai ar kitoks nežmoniškas elgesys.

Tiek teismui, tiek Migracijos departamentui yra pateikta daugybė įrodymų, patvirtinančių, kad Kazachstano Respublikoje ir Ukrainoje iškeltos baudžiamosios bylos, kuriomis grindžiami ekstradicijos prašymai, greičiausiai yra sufabrikuotos. Nors šių užsienio valstybių pareikštuose kaltinimuose teigiama, kad įtariamasis esą padarė finansinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau turimi įrodymai patvirtina, kad šiais kaltinimais greičiausiai tik siekiama paslėpti tikruosius persekiojimo motyvus – susidorojimą su Kazachstano politinio režimo opozicijos lyderiais, jų šeimos nariais bei artimaisiais. Vienas svariausių įrodymų yra tai, kad daugelis S. Shalabayevo artimųjų, giminaičių, šeimos narių bei bendraminčių (kurių išdavimo taip pat reikalavo Kazachstanas, Ukraina arba Rusija) yra gavę politinį prieglobstį įvairiose Europos valstybėse, kompetentingoms tų valstybių institucijoms pripažinus, kad jie buvo persekiojami dėl politinių priežasčių arba dėl jų priklausymo tam tikrai socialinei grupei.”