aA
Netikėtas posūkis „MG Baltic“ korupcijos byloje – baudžiamojon atsakomybėn patrauktas buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis pareiškė, kad atsisako savo advokato paslaugų, nes neturi pinigų susimokėti už teisines paslaugas.

„Atsisakiau savo advokato Lino Kuprusevičiaus paslaugų nuo spalio 10 d., ši byla sugriovė mano karjerą ir toliau griauna, nebesugebu išsimokėti už teisines paslaugas“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme, kuris atvertė rezonansinę bylą, pareiškė buvęs Liberalų sąjūdžio narys Š. Gustainis.

Jis taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžiuose nėra užtikrinama jo, kaip kaltinamojo, teisė į gynybą, nes klausantis slapta pareigūnų darytų garso įrašų neįmanoma suprasti, apie ką yra kalbama. „Atimama iš manęs galimybė gintis“, – Š. Gustainis pažymėjo, kad jau dabar yra nuteistas, nors byla dar net neišnagrinėta.

Nors Š. Gustainis atsisakė gynėjo, tačiau tai neužkirto kelio toliau nagrinėti baudžiamąją bylą – teisėjų kolegija nutarė, kad Š. Gustainiui bus paskirtas valstybės advokatas, kurio jis negalės atsisakyti. O kol jo nėra, teismas tęs darbą, Š. Gustainio teisės esą nebus pažeistos.

„Ši byla yra iš anksto buvo visiškai nulemta, nesvarbu, ar tu turėsi advokatą, ar tave kas gins, ar ginsiesi pats – man labiau norisi nusipirkti valgyti sau ir savo vaikams nei išleisti pinigus advokatui ginantis nuo kažko, ko nesuprantu, – sakė Š. Gustainis. – Ir noriu pasakyti, kad neigiu kaltinimus, nėra jokių įrodymų, nėra nė vieno mano įrašyto pokalbio, ir dar turiu klausytis pokalbių, kur nesuprantama, kas yra sakoma. Tai yra nelogiška.“

Š. Gustainis pažymėjo, kad politinės korupcijos byla trukdo jo verslui. „Trukdo turėti normalius darbo santykius, trukdo būti verslininku, dėl to, kad žlugdo mano verslą, aš negaliu mokėti sau didesnio atlyginimo kaip minimumas“, – sakė buvęs Seimo narys. Kaip jo verslas yra žlugdomas, Š. Gustainis neatsakė.

Tuo metu E. Masiulis sako suprantantis buvusio partiečio situaciją. „Jeigu žmogus neturi pinigų, kaip čia vertinsi – procesas yra ilgas, advokatai turi savo įkainius ir akivaizdu, kad norint turėti advokatą, gynėją, reikia mokėti jam atlyginimą, tiesiog yra žmogiška situacija“, – sakė buvęs Libaralų sąjūdžio pirmininkas. Paklaustas, kiek jam asmeniškai jau kainavo gynyba korupcijos byloje, E. Masiulis nesileido į kalbas: „Tai – privati informacija“.

Teismo posėdyje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Seimo narys Gintaras Steponavičius teisėjams pateikė prašymą, kad lapkričio 5 d. galėtų nedalyvauti posėdyje, nes yra suplanavęs kelionę į užsienį. Kur, politikas iš karto nenorėjo pasakyti, tačiau paragintas teisėjų kolegijos pirmininkės Nijolės Žimkienės atskleidė, jog vyks į Jordaniją. „Aš norėčiau, kad visi suprastų, jog bilietai įsigyti šių metų kovo mėnesį, mano dalyvavimas tuose posėdžiuose, kuriuose bus klausomasi Vytauto Gapšio pokalbių, nėra būtinas“, – sakė politikas.

Teismas kol kas nenutarė, ar G. Steponavičių atleis nuo posėdžių, tai žadėjo padaryti penktadienio posėdyje, iki kurio Seimo narys įsipareigojo pateikti skrydžio bilietų kopijas.

Ketvirtadienio teismo posėdyje teismas toliau klausosi pareigūnų slapta įrašytų kaltinamųjų pokalbių įrašų. Tai buvo daroma ir praėjusiame posėdyje, tačiau kaltinamieji ir jų gynėjai skundėsi, kad iš garso įrašai yra labai blogos kokybės.

Politinės korupcijos byloje teisėjai ketina perklausyti 56 kompaktines plokšteles su kaltinamųjų pokalbiais.

Atnaujinta 9.43 val.: Ketvirtadienį pradėjus klausytis pirmojo pokalbio tarp R. Kurlianskio ir G. Steponavičiaus paaiškėjo, kad iš jo absoliučiai nieko neįmanoma suprasti: pasiklausymo aparatūrą restorane, kur buvo susitikęs verslininkas ir politikas, pareigūnai greičiausiai buvo įrengę po stalu, nes nuolat girdėjosi puodelių trenksmas ir kiti pašaliniai garsai.

Šis garso įrašas trunka net 50 minučių, teismas pasiūlė jo neklausyti, o susipažinti su ekspertų pateikta garso įrašo stenograma. Tačiau „MG Baltic“ atstovaujantis advokatas Linas Belevičius iškėlė sąlygą: į teismo posėdžio protokolą įrašyti, jog garso įrašas yra nesuprantamas. Teisėjų kolegija nesutiko, todėl bylos dalyviai ir žurnalistai toliau teisme klausosi, kaip barška puodeliai ir šaukšteliai.

Atnaujinta 11.10 val.: Teismas pagarsino pokalbio stenogramą – paaiškėjo, kad G. Steponavičius ir R. Kurlianskis kalbėjosi 2014 m. spalio 29 d. sostinės Gedimino pr. esančiame restorane. Šio susitikimo metu buvo kalbama apie politines aktualijas, politikus – buvo minimas Algirdas Butkevičius, Artūras Zuokas, Remigijus Šimašius, Gabrielius Landsbergis, Antanas Guoga, socialdemokratų ir konservatorių partijų pavadinimai. Be to, kalbėta ir apie žiniasklaidą bei jos įtaką, užsiminta, kad A. Guoga sostinės krepšinio komandai skyrė 600 tūkst.litų paramą, o tai, anot R. Kurlianskio, yra dideli pinigai „Lietuvos ryto“ savininkui Gedvydui Vainauskui.

Taip pat kalbėta ir pinigus – R. Kurlianskis užsiminė, kad artėjantiems 2016-2020 m. Seimo rinkimams galėtų skirti paramą, bet iš juridinių asmenų sąskaitų.

Šių pokalbių G. Steponavičius ir R. Kurlianskis nekomentavo, tuo metu jiems atstovaujantys advokatai atkreipė dėmesį, kad ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai į stenogramą esą įrašė žodžius, kurių negirdėjo garso įrašą vėliau perklausę ir stenogramą pateikę ekspertai.

„Išklausytas daugiau kaip valandą trunkantis pokalbis yra blogos kokybės, nesuprantamas, nerišlus, neatitinka protokolo – teismas visus įrodymus turi ištirti tiesiogiai ir betarpiškai, nesigirdi tokio teksto, kokį surašė specialistai“, – nurodė „MG Baltic“ advokatas L. Belevičius.

Teismas pradėjo klausytis dar vieno slapta įrašyto pokalbio, kuriuo byloje remiasi kaltinimus korupcija pateikę prokurorai – garso įraše yra užfiksuoti E. Masiulio ir R. Kurlianskio balsai, tačiau ir šis įrašas nėra informatyvus, sunku suprasti, apie ką kalba kaltinamieji.

Atnaujinta 11.34 val.: Šio pokalbio metu R. Kurlianskis kalbėjo apie Š. Gustainio pateiktą įstatymo pataisą – greičiausiai buvo kalbama apie 2015 m. lapkritį pateiką Š. Gustainio pateiktas Vartojimo kreditų įstatymo pataisų projektą.

Po šio įrašo išklausymo teismas padarė pertrauką iki penktadienio.

Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius sako, kad teismui pateikti garso įrašai yra tinkamas įrodymas.

„Visi įrašai ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirti, buvo pateikti tirti Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopijos srities specialistams, kiekviename iš jų yra identifikuoti kalbėjusieji asmenys. Kaip reikalauja įstatymai, ir garso įrašai patikrinti įstatymo nustatyta tvarka – dėl kiekvieno garso įrašo juose dalyvavę asmenys buvo apklausti. Dalis jų sutiko duoti parodymus. Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius yra pripažinę, kad tai jų pokalbiai“, – sakė prokuroras. Jis pridūrė, kad su teisme garsinamais įrašais kaltinamieji susipažino ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog supranta, apie ką buvo kalbama.

Akiratyje – net keturios partijos

Korupcijos bylą sudaro net 108 tomai, o tai yra realiai daugiau kaip 21 tūkst. dokumentinių lapų. Prie bylos yra pridėta daugybė pareigūnų slapta užfiksuotų pokalbių vykdant ne tik sekimą, bet ir klausantis pasikalbėjimų telefonu. Tyrimo metu buvo apklausta apie 150 žmonių, iš kurių – daugiau kaip 50 praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletas ministrų ir europarlamentarų. Iš viso tyrimo metu įvyko daugiau kaip 200 apklausų, atlikta 30 kratų, gauta daugiau kaip 50 įvairių specialistų išvadų, dar tiek pat patikrinta elektroninių prietaisų ir laikmenų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra nustatė, kad prieš porą metų buvę įtakingi politikai buvo pasiryžę vykdyti koncerno „MG Baltic“, kurio veiklą Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas įvardijo kaip keliančią grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, vadovų nurodymus.

Prieš 2016 m. rudenį vykstančius Seimo rinkimus „MG Baltic“ buvo nusitaikęs į keturias partijas – ne tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktus liberalus bei darbiečius, bet ir socialdemokratus bei konservatorius. Apie tai viename pokalbyje, kurį slapta užfiksavo pareigūnai, koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis užsiminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui.

Sudėtingo tyrimo metu buvo išaiškinti korupcijos faktai, kurie rodo, jog verslo atstovai per parlamentarus siekė paveikti aukščiausius valstybės politikus.

„Vis tik pavyko išaiškinti ir atskleisti ne tik baudžiamąja, bet ir bendrąja politine prasme tokius faktus, kurie liečia politinę korupciją ne kažkokiu pavieniu atveju, o būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, taip pat metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei gavę kitą statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos, – yra sakęs STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius. – Tai byla, kuri parodo, kad verslo atstovai, siekdami sau palankių sprendimų tiek esamuoju laiku, tiek ateityje dėjo visas įmanomas pastangas per savo atstovą, kad būtų papirkti politikai, kad būtų daroma įtaka jų sprendimams ir žmonės, kurie priima sprendimus aukščiausiu lygmeniu. Svarbiausia, kad šis mechanizmas neliko latentinis – jis iškilo viešumon ir mes turėjome galimybę jį atskleisti.“

Pasak jo, politikams mokamų kyšių sumos buvo ganėtinai įspūdingos, tačiau esą ne tame esmė.

„O esmė pačiame veiklos mechanizme ir jos sistematiškume – nebijant tiesioginių prieigų prie politikos, politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie priiminėja ir gali priimti, inicijuoti sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti, tartis tam tikrų palankių sprendimų“, – sakė STT Vilniaus valdybos skyriaus vadovas.

Ateityje žadėjo „dirbti kartu“

Pareigūno teigimu, kyšių ėmimu kaltinami politikai su verslininku R. Kurlianskiu palaikė itin artimus santykius ir jie buvo įsipareigoję spręsti bet kokius jo prašymus ateityje, taip pat žadėjo „dirbti kartu“.

Tyrimo metu nustatyta, kad kyšiai politikams buvo mokami ne tik už palankių sprendimų priėmimą Seime, bet bandymą įtakoti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę bei kitus, be to, R. Kurlianskiui rūpėjo, kad savo pareigose išliktų ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

R. Kurlianskis kaltinamas dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo narių, politinės partijos Liberalų sąjūdis buvusio pirmininko E. Masiulio, šios partijos valdybos nario Š. Gustainio ir buvusio politinės Darbo partijos pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu.

R. Kurlianskis kaltinamas tuo, kad būdamas koncerno viceprezidentu ir valdybos nariu, dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas minėtus politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.

Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.

Bylos duomenis, 2015 m. liepą už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 tūkst. 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.

Didžiausias kyšis – E. Masiuliui

2015 m. spalį R. Kurlianskis, susitikęs su Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o tuometis Seimo narys, vykdydamas verslininko prašymą, netrukus Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.

Prokurorų kaltinime nurodyta, kad kaip kyšis gauti pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.

VRK nustatė, kad šie Seimo nario Š. Gustainio inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. VRK šias išlaidas pripažino Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis ir konstatavo, kad partija šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Dėl šio šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo VRK vieną pusmetį nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų – 394 tūkst. 880 Eur.

Po korupcijos skandalo iš Seimo pasitraukęs Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu.

Didžiausias kyšis buvo skirtas naujos kartos politikui Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad buvusiam Liberalų Sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui garsusis 106 tūkst. 200 Eur kyšis buvo paduotas kartu su koncerno gaminamos degtinės suvenyrine dėžute grynaisiais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, taip pat Seimo nutarimą dėl 169 mln. 300 tūkst. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“, už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo, už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.

Be to, pinigai naujos kartos politikui, kuriam buvo žadamas net premjero postas, buvo skirti ir už tai, kad, jis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno „MG Baltic“ naudai.

Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma.

„R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“, – nurodė prokurorai.

E. Masiulis taip pat kaltinamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes jis negali pagrįsti savo turimų pinigų.

Norėjo gražiai atrodyti per televiziją

Kaltintojai teigia, kad taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį buvo susitikęs su tuomečiu Liberalų Sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, ir panaudojo savo, kaip žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo – Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016-2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

R. Kurlianskis kaltinamas ir dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo nario, politinės partijos Darbo partija pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma 27 100 eurų. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

Kaltinimuose nurodyta, jog šis kyšis V. Gapšiui buvo perduotas už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę L. Graužinienę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.

Tuos, už kuriuos jau buvo sumokėta E. Masiuliui: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl daugiau kaip 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.

„Vytukas“ sutiko vykdyti nurodymus

Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.

Pinigai duoti ir už pažadą paveikti V. Baltraitienę, kuri turėjo duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.

Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl ilgamečio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.

Be to, anot prokurorų, už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

G. Steponavičius nebuvo kuklus: pinigų paprašė pats

Kaltinimai piktnaudžiavimu yra pareikšti ir šiuo metu Seimo nariu esančiam G. Steponavičiui, kuris prieš rinkimus buvo nuslėpęs, kad politinės korupcijos byloje yra specialusis liudytojas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2012-2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų savo vardo atstovaujamai viešajai įstaigai – paramos fondui bei kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Seimo narius rinkiminei kampanijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad dalis iš G. Steponavičiaus prašytos 20 tūkst. Eur sumos – 15 tūkst. Eur iš R. Kurlianskiui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei jo vardo paramos fondui.

Dalis šių lėšų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.

VRK sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (136)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (119)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

20 metų jauniau atrodanti moteris išklojo savo paslaptį: tereikia valgyti kelis produktus dvidešimtukas

Elizabeth Peyton-Jones – 49-eri, bet ji atrodo lyg būtų 30 m. amžiaus. Natūropatė, žolininkė,...

Žaidėjus išteisinęs ir sirgaliams dėkojęs Jankauskas: tai jau kelia neviltį specialiai iš Ploješčio (55)

Ploješčio miesto tuščios stadiono tribūnos nesukliudė antrąkart rumunams įveikti Lietuvos,...

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (19)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (589)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Lori Anne Allison - vienintelė moteris, sugebėjusi nutempti Johnny Deppą prie altoriaus: kas ji ir kodėl apie ją nekalbama?

Gerokai anksčiau, nei suvaidino kapitoną Sparrow ar policininką Tomą Hansoną, Johnny‘is Deppas...

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (340)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (71)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...