Vaikai neretai yra ypatingi liudytojai civilinėse šeimos ir baudžiamosiose smurto bylose. Daugelyje Europos šalių vaikų apklausoms teismuose skiriamas išskirtinis dėmesys: sukuriama saugi aplinka, dirba vaikams pasiruošę padėti profesionalūs psichologai ir teismų darbuotojai.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje pirmuosius 5 teismo psichologų etatus valstybė Lietuvos apygardų teismuose įsteigė 2014 m. sausio mėn. Tuo tarpu patys teismai, stengdamiesi sumažinti neigiamą teisinių procedūrų poveikį nepilnamečiui, savo iniciatyva teismuose kuria vaikui draugiškus apklausų kambarius.

Apie tai, kaip vyksta apklausų procedūros Lietuvos teismuose ir kaip užtikrinamas jų efektyvumas, TEISMAI.LT kalbėjosi su buvusia Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta Malijauskiene ir Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininke Rita Dambrauskaite.

Patalpa, skirta nepilnamečių vaikų iki 18 metų apklausai, nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas, taip pat atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, Trakų rajono apylinkės teisme įkurta 2010 m. pradžioje.

J. Malijauskienės teigimu, Trakų rajono apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjas nepilnametį liudytoją, nukentėjusįjį ar įtariamąjį visuomet apklausia būtent šiame kambaryje.

„Tai iš tiesų patvirtina didelį ikiteisminio tyrimo efektyvumą, – mano teisėja. – Atskirame kambaryje apklausiamas vaikas, kad ir koks būtų jo procesinis statusas, jaučiasi saugus, gali laisvai reikšti savo pastebėjimus, mintis, nejausdamas psichologinio diskomforto pasakoti apie įvykius, kuriuose dalyvavo ar matė“.

J. Malijauskienės teigimu, paprastai vaikas byloje apklausiamas vienintelį kartą, siekiant netrikdyti jo psichikos ir nesukelti neigiamų pasekmių dėl išgyvenamų skausmingų procesų. Tokia situacija dažna nagrinėjant civilines bylas dėl santuokos nutraukimo, kai sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų klausimas.

„Byloje kilus ginčui tarp tėvų, su kuo turėtų gyventi nepilnametis, teisme apklausiamas vaikas, netrukdomas kitų proceso dalyvių, atsakinėja į užduodamus klausimus, kurie atitinka jo amžių ir suvokimą. Tokia proceso eiga netrukdomai leidžia apklausti vaiką, o jis savo ruožtu jaučiasi saugus, gali laisvai formuluoti mintis, jas paaiškinti“, – pasakoja J Malijauskienė.

Pasak jos, įkurtas vaiko apklausos kambarys Trakų rajono apylinkės teisme patenkino visus lūkesčius. „Visų pirma pagerėjo nepilnamečių asmenų apklausos kokybė, taip pat optimaliai išnaudojamas bylos nagrinėjimo laikas, teisėjui nereikia vykti į centrus, kur jau yra įsteigti tokie vaikų apklausos kambariai“, – teigia J. Malijauskienė.

Apklausų kambaryje – teismui nebūdinga aplinka

Vaikų apklausoms skirtą patalpą Trakų rajono apylinkės teisme sudaro dvi dalys: teismo posėdžių salė, kurioje teismo proceso metu yra visi proceso dalyviai, ir izoliuota patalpa, kurioje apklausiamas vaikas. Šios dvi patalpos sujungtos komunikacijų tinklais, tai leidžia salėje esantiems proceso dalyviams neakivaizdžiai ir netrukdomai stebėti vaiko apklausą, per psichologą ar teisėją užduoti vaikui klausimų.

Jolanta Malijauskienė
Jolanta Malijauskienė
© NTA

Pasak J. Malijauskienės, nepilnamečių apklausos teisme metu yra daromas apklausos vaizdo ir garso įrašas tam, kad jį būtų galima atkurti nagrinėjant bylą teisme ar kitose procedūrose. Teisme nepilnametį vaiką, kaip proceso dalyvį, apklausia teisėjas su psichologu, vienas psichologas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Patalpoje, kurioje apklausiamas vaikas, sukurta teismui nebūdinga aplinka. Čia yra vaikiškų knygų ir žaislų, piešimo priemonių, įdomių testų, kitų priemonių, kurios leidžia vaikui atsipalaiduoti ir užmiršti įtampą dėl to, kad jis bus apklausiamas teisme.

Teismo posėdžių salėje esantys proceso dalyviai gali užduoti klausimus vaikui per psichologą arba teisėją. „Vaikas jų nemato, jis atvedamas į apklausą per kitą įėjimą, kad nesusitiktų su kitais proceso dalyviais, – sako J. Malijauskienė. – Tai ypač aktualu atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kai vaiko parodymai gali būti labai svarbus įrodymų šaltinis, tačiau jis, dalyvaujant suaugusiems įtariamiesiems ar kaltinamiesiems asmenims, paprasčiausiai fiziškai bijo kalbėti.“

Teismo apklausos kambarys atviras ir prokurorams

Vaikų apklausai skirta patalpa itin svarbi, kai vaikui reikia duoti paaiškinimus ar parodymus, išsakyti savo apsisprendimą prieš artimus žmones – tėvus, seseris, brolius, senelius ir pan. Tokiu atveju vaikas, nejausdamas kaltės, nematydamas savo artimųjų, į tinkamai suformuluotus klausimus atsako vadovaudamasis tik savo paties pojūčiais, norais ir nevengia atskleisti detalių.

„Tokie vaiko parodymai labai padeda teismui nustatyti tiesą byloje ir priimti teisingą sprendimą, vadovaujantis išskirtinai vaiko interesais. Tai ypač svarbu teismui nagrinėjant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei smurto artimoje aplinkoje atvejus“, – pabrėžė J. Malijauskienė.

Kilus būtinybei teisme tokiu kambariu gali pasinaudoti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.

„Kiekviename teisme turėtų būti randama galimybė įkurti tokią patalpą, siekiant apsaugoti vaiko interesus, taip pat palengvinti teisėjo ir kitų proceso dalyvių darbą tokio pobūdžio bylose, kai vaiko apklausa itin svarbi bylos eigai“, – mano J. Malijauskienė.

Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus

Panevėžio miesto apylinkės teisme nepilnamečių apklausos kambarys 2008 m. buvo įkurtas įprastame teismo kabinete. Kambaryje nebuvo žaislų, ryškių baldų, todėl jame buvo gana šalta atmosfera. Prieš porą metų, 2012 m., vaikų apklausos kambarį neatpažįstamai pakeitė Juozo Balčikonio gimnazijos moksleivių nutapytas sieninis piešinys.

Idėja vaikų apklausos kambario sieną papuošti moksleivių piešiniu kilo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams lankantis Juozo Balčikonio gimnazijoje ir bendraujant su mokyklos vadovu bei dailės mokytojais. Užduotis nebuvo lengva, nes vaiko apklausos kambarys – ypatinga patalpa, specialiai pritaikyta nepilnamečių poreikiams.

Rita Dambrauskaitė
Rita Dambrauskaitė
© NTA

„Čia vaiko klausinėjama apie skaudžius įvykius, todėl ypač svarbu, kad aplinka būtų draugiška ir saugi. Teismo ir gimnazijos bendro sumanymo tikslas buvo apklausiamam vaikui sukurti jaukesnę ir saugesnę aplinką. Siekėme, kad apklausiamas vaikas jaustųsi patogiai ir nepatirtų papildomo emocinio streso“, – pasakojo Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė R. Dambrauskaitė.

Rengiant piešinio eskizą teisėjus konsultavo Panevėžio pedagoginės psichologinės tarnybos specialistė psichologė Vilma Skibiniauskaitė. Ji patarė, kokias spalvas naudoti, kokių formų vengti, kad piešinys vaikui nekeltų neigiamų emocijų, neskatintų fantazijų. Psichologė patarė teismo kabineto sieną papuošti šviesiomis pastelinėmis spalvomis, aptakiomis formomis, nes tai padeda vaikui sukurti saugumo ir ramybės įspūdį bei stabilumo būseną. Psichologė patarė vengti griežtų formų, stačiakampio figūrų.

Apie užduotį sužinojusios moksleivės iš pat pradžių ketino tapyti pievą ir žvėrelius, bet išklausiusios psichologės patarimų suprato, kad vaikų apklausos kambario jaukumą teks kurti spalvų deriniais ir abstrakčiomis formomis.

Atsižvelgus į psichologės patarimus ant sienos buvo nutapyta didelė abstrakti ramių spalvų kompozicija. Derinant prie jos spalvų nupirkta ir žaisminga sofa, spalvotas kilimas.

Nepilnametis neturi jaustis atėjęs į teismą

Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės teigimu, teisme įrenginėjant vaikų apklausos kambarius būtina atsižvelgti į tai, kad vaikui nereikėtų pereiti per visą teismo patalpą ir netektų susidurti su teisme vykstančių posėdžių dalyviais, nes posėdžių salės vaikui kartais sukelia tam tikrų neigiamų išgyvenimų.

„Panevėžio miesto apylinkės teisme nepilnamečių apklausos kambarys įrengtas trečiame pastato aukšte. Būtų idealu, jei vaikų apklausos kambarys būtų pirmame teismo aukšte, kuo arčiau įėjimo. Vaikas turėtų nepajusti atėjęs į teismą“, – mano R. Dambrauskaitė.

Pirmininkė pastebi, kad apklausiami vaikai šio teismo vaikų apklausos kambaryje jaučiasi pakankamai laisvai. „Aišku, kiekvienos apklausos sėkmė priklauso ir nuo kalbinamo vaiko charakterio. Vienas teisėjas pasakojo, kad vaiką kalbino kone pusvalandį, o jis visą tą laiką tylėdamas piešė ir tik paskui pradėjo kalbėti. Kartais tenka sutikti sunkiai prakalbinamų vaikų. Bet mes teisme turime teisėją, kuris panašus į Kalėdų Senelį, jam puikiai sekasi vaikus prakalbinti“, – juokavo teismo pirmininkė.

Teismo vadovė įsitikinusi – idėja teisme įsteigti vaikų apklausos kambarį neabejotinai pasiteisino, nes teisme apklausiami vaikai išvengia streso, kurį išgyventų kitoje aplinkoje duodami parodymus apie skaudžius išgyvenimus.

Komentaras: Ieva Daniūnaitė, Paramos vaikams centro psichologė

Teismuose įsteigus vaikų apklausos kambarius sudaromos sąlygos vaikams būti apklaustiems savo mieste ar rajone, išvengiant varginančių kelių valandų trukmės kelionių į kitą miestą.

Teismuose vaikas apklausiamas vieną kartą – jis tiesiogiai kalbasi su ikiteisminio tyrimo teisėju arba jam padedančiu psichologu. Problema ta, kad paprastai vaikai jau būna dalyvavę vienoje apklausoje policijoje. Būtų gerai organizuoti apklausas taip, kad vaikas iškart būtų apklausiamas tik ikiteisminio tyrimo teisėjo arba vienintelė apklausa vyktų tik policijoje.

Kai vaikas apklausoje dalyvauja antrą kartą, jis gali nebenorėti prisiminti skaudžių detalių. Pakartotinės apklausos įneša daugiau įtampos ir skirtumų nepilnamečių parodymuose. Kartais vaikai, ypač mažesni, mano, kad juos dar kartą kviečia į apklausą, nes jie kažką blogai pasakė. Tarp apklausų vaikas gali pamiršti kai kurias detales, nesąmoningai ko nors nebesakyti.

Apklausos kambario aplinka turėtų būti jauki, bet ne per daug žaisminga. Vaikas turi žinoti, kad jis atėjo kalbėtis į teismą, o ne žaisti žaidimų kambaryje. Nepilnamečio šeima, artimieji taip pat turėtų būti pasiruošę apklausai – žinoti, kada ir kur vyks apklausa, kas kalbėsis su vaiku. Jei mama ateis susijaudinusi, ir vaikui bus sunku kalbėti.

Prieš apklausą rekomenduojama raminanti veikla – piešimas arba spalvinimas. Vaikui reikia kuo mažiau papildomos stimuliacijos. Jei kambaryje bus sustatyta daug įdomių žaislų, vaikas negalės sukaupti dėmesio į pokalbį, todėl dažniausiai užtenka kelių vaikui matomų pliušinių žaislų. Mažesniam vaikui bus drąsiau pasakoti apie skausmingą patirtį žaislą laikant rankoje ar jį apsikabinus.

Planuojant nepilnamečio apklausą svarbiausia, kad vaikui būtų draugiška pati apklausos procedūra. Specialistas, kuris kalbasi su vaiku, turi atsižvelgti į jo poreikius ir interesus. Vaikas neturi būti skubinamas kalbėti. Jis turi pasakoti savo tempu, savais žodžiais. Specialistas turėtų kalbėti vaiko žodynu, nes vaikai nežino teisinių terminų, jiems sunku suprasti sudėtingus žodžius, ilgus sakinius arba dvigubus klausimus. Su vaiku reikia kalbėti kuo paprasčiau, kantriai – neskubėti užduoti klausimų, sulaukti atsakymų.

Jei nepilnametį apklausia tik psichologas, vaikui geriau nesusidurti su kitais proceso dalyviais. Kartais manoma, kad vaikas patikimiau liudys, jei teisėjas užeis į apklausos kambarį pasisveikinti su juo. Tai pasiteisina retai. Vaikui, ypač mažam, visi nauji žmonės kelia papildomą įtampą.

Jei kalbėdamas vaikas pavargo ar labai susijaudino, reikia padaryti pertraukėlę, leisti jam atsigerti vandens, nueiti į tualetą. Apklausos vykdytojas turėtų stengtis užtikrinti, kad vaikas apklausos metu būtų netrukdomas. Kai vyksta apklausa, kabinete neturi būti varstomos durys, skambėti telefonas. Apklausos kambarys turi būti įrengtas taip, kad jame gerai jaustųsi įvairaus amžiaus vaikai: tinkamas baldų dydis, minimalus apstatymas. Labai svarbu garso izoliacija – vaikas neturi girdėti, kas vyksta koridoriuose.

Vykdant apklausą būtina daryti vaizdo ir garso įrašą, nes tai apsaugo nuo pakartotinės apklausos. Lietuvos teismų apklausos kambariuose yra vaizdo įrašymo įranga, tačiau rekomenduotume teismų apklausos kambarius papildomai aprūpinti ir diktofonais. Technika kartais stringa, o dingus vaizdo įrašui, dings ir liudytojo parodymai, todėl vaiką teks apklausti dar kartą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Italų žurnalistai „rado“ sensaciją: kruvinų žudynių istorijoje - lietuvių snaiperių pėdsakai (26)

Kas iš tikrųjų įvyko 2014-ųjų vasarį Kijeve, kai į Maidano protestuotojus pasipylė...

Perbraižomos Lietuvos verslo ribos kursto nesutarimus (42)

Ketvirtadienį ryte kalbėdamas Žinių radijuje premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo jį į...

Užkalnis. 10 prašymų Kalėdų seneliui (109)

Dabar toks laikas, kai vaikai rašo laiškus Kalėdų seneliui ir prašo dovanų.

Vežėjai skambina pavojaus varpais: mus gali sužlugdyti (35)

Krovinių gabenimo automobiliais įmonei „Telmento transportas“, turinčiai 260 darbuotojų...

Garsios Lietuvos moterys virto svajonių nuotakomis

Vestuves planuojančios būsimos nuotakos susiduria su daugybe iššūkių. Kokią suknelę...

Kariniuose Donecko objektuose – sprogimai, Zacharčenka uždraudė apie juos komentuoti sureagavo Ukraina (95)

Naktį iš lapkričio 22 d. į 23 d. dviejuose Donecko kariniuose objektuose aidėjo sprogimai, per...

Aukšto Plungės r. savivaldybės valdininko atsisveikinimas: priešpaskutinę darbo dieną girtas sudaužė tarnybinę „Hondą“ (14)

Sutrikdyta žmogaus sveikata, du sudaužyti automobiliai – tokios eismo įvykio, kurį lapkričio...

Užsiminė apie tai, kaip galime sumažinti sąskaitas už atliekų išvežimą

Ar nebūtų puiku, jei bute persodinant gėles, senas, vazone užsistovėjusias žemes galėtume...

„Eurovizinį“ Latvijos duetą „Walters & Kazha“ supurtė liga: po diagnozės Valteris tapo neatpažįstamas

Penktąją vietą Latvijai „Eurovizijoje“ 2005 metais pelnęs duetas „Walters & Kazha“...

Rekordinę sumą Kalėdoms skyręs Kaunas žada parodyti, ko Lietuvoje dar nebuvo (48)

Pastarosiomis dienomis Kauno miesto rotušės aikštėje tikras darbymetis. Čia jau gerokai...