Tačiau tokie biurokratų argumentai neįtikino teismo, sprendusio, ar savivaldybė iš savo biudžeto privalo atlyginti padarytą žalą dėl netvarkingo kelio – Vilniaus apygardos teismo teisėja Vilija Mikuckienė paskelbė, kad už žalą yra atsakinga Vilniaus rajono savivaldybė, nes jos darbuotojai nepasirūpino, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, būtų tvarkingas.

„Duobių atsiradimas kelyje nėra ta aplinkybė, kurios negalima numatyti, todėl teigti, kad tai – nenugalima jėga, nėra teisinio pagrindo“, – pažymima nuo paskelbimo įsiteisėjusiame teismo sprendime.

Be to, kaip pažymėjo teisėja, policija vairuotojui buvo nutraukusi bylą dėl administracinio nusižengimo, nes nebuvo konstatuota, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET).

„Duobė, į kurią įvažiavo vairuotojas, buvo užlieta vandeniu ir važiuojamojoje kelio dalyje nepažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais“, – pabrėžė bylą išnagrinėjusi teisėja V. Mikuckienė.

Įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodyta, kad savivaldybė draudimo kompanijai, kuri į duobę įvažiavusiam ir automobilį apgadinusiam vairuotojui atlygino žalą, privalo sumokėti daugiau kaip 500 eurų žalos atlyginimo bei visas dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas.

Bylos duomenimis, eismo įvykis nutiko spalio mėnesį viename Vilniaus rajone esančiame kelyje – automobilį „Nissan Primera“ vairavęs vyras nepastebėjo duobės ir į ją įvažiavo. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė – sprogo padanga ir sugadinta važiuoklė.

Vairuotojo teigimu, eismo įvykio dieną smarkiai lijo, todėl kelio danga buvo šlapia ir pastebėti duobę, kuri buvo aplieta vandeniu, tiesiog buvo neįmanoma.

Bylą teisme iškėlusi draudimo kompanija ieškinyje nurodė, kad įstatymo pagrindu ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iš savivaldybės prisiteisti žalą, kurią atlygino automobilį apdraudusiam vairuotojui.

„Savivaldybė, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savivininkė, turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus“, – teigė draudikų atstovai.

Tuo metu Vilniaus rajono savivaldybė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir be įsiteisėjusio teismo sprendimo net nemanė atlyginti padarytos žalos. Atsiliepime į pareikštą ieškinį savivaldybės teisininkai nurodė, kad Vilniaus rajone esančių vietinių kelių remonto ir priežiūros poreikis kelis kartus viršija skiriamas lėšas, todėl jų trūkumas neleidžia užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiūros bei atstatymo darbų.

Anot atsakovų, įvykio dieną kelyje, kur įvyko eismo įvykis, nebuvo užfiksuotos didelės, avaringos duobės ir kiti kelio nelygumai.

„Duobės, įgriuvos, nelygumai gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga, o kadangi ši duobė atsirado staiga, jos atsiradimas turi būti prilyginamas nenugalimai jėgai“, – savivaldybės atstovai teigė, kad jos darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jos vykdomą veiklą, žalos nepadarė ir negalėjo padaryti.

„Automobilio sugadinimas buvo sąlygotas tik automobilio vairuotojo veiksmų dėl šio asmens didelio neatsargumo“, – biurokratai teismo prašė atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Bylą išnagrinėjęs teismas pritarė savivaldybės pozicijai, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas bendrąja prasme priklauso tiek nuo vietos sąlygų ir aplinkybių, tiek nuo finansavimo šaltinių, nes ši funkcija savivaldybės turi būti įgyvendinama tose vietinės reikšmės keliuose, gatvėse ar jų ruožuose, kur toks poreikis egzistuoja, ir turimos lėšos turi būti naudojamos siekiant ekonomiškiausio rezultato.

„Tačiau, teismo vertinimu, esant tokiam poreikiui, šios funkcijos nevykdymas pareigos atlyginti dėl to kilusią žalą aspektu negali būti pateisinamas nei gaunamo finansavimo trūkumu, nei vietos sąlygomis ar aplinkybėmis“, – teismas rėmėsi Civilinio kodekso (CK) nuostata, kurioje nurodoma, kad sprendžiant dėl kelio valdytojo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, aplinkybė, dėl kokių priežasčių kelio valdytojas to trūkumo nepašalino iki žalos atsiradimo, nėra teisiškai reikšminga.

Anot teismo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuota praktika, statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Sprendime taip pat pažymima, į eismo įvykį patekusiam vairuotojui byla buvo nutraukta, konstatavus, kad jis nepažeidė KET, o duobė, į kurią įvažiavo vairuotojas, buvo užlieta vandeniu, nepažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais.