Neįtikėtina, bet kalinys pasiekė nedidelę pergalę – jo skundą teisėjai patenkino iš dalies.
Dėl vaikų seksualinio išnaudojimo penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme (pusę laiko atliekant kalėjime) nuteistas ir recidyvistu pripažintas buvęs kūno kultūros mokytojas iš Vilniaus į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti ne tik Lukiškių TIK vadovo skirtą nuobaudą, bet ir prašė priteisti daugiau kaip tūkstantį eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Teismui skundą pateikęs kalinys nurodė, kad kalėjimo pareigūnai elgėsi neetiškai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeidė jo privatumą.
„Tą rytą iš priekio uždengęs lovą rankšluosčiu, tenkinau lytinę aistrą, tačiau staiga atėjęs korpuso vyresnysis pareigūnas ir atidaręs kameros duris paklausė, kodėl iš priekio yra uždengtas lovos kampas, bei nurodė nedelsiant nuimti rankšluostį, – teismui nurodė kalinys. – Paprašiau pareigūno nepriekabiauti ir pasiteiravau, ar jis nėra iškrypėlis, taip pat nurodžiau, kad aš turiu teisę į privatumą.“
Dėl seksualinių nusikaltimų Lukiškėse įkalintas vilnietis teigė, kad tuomet pareigūnas esą jam ėmė grasinti, jog dėl nepagarbaus elgesio surašys tarnybinį pranešimą.
„Bet aš elgiausi etiškai, necenzūrinių žodžių nevartojau ir į reikalavimą nuimti rankšluostį, nors ir ne iš karto, bet sureagavau“, – teigė kalinys.
Už tai, kad pažeidė suėmimo vykdymo režimą, nes būdamas kameroje uždengė savo miego vietą rankšluosčiu ir nevykdė posto prižiūrėtojo nurodymo ją atidengti bei elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, kaliniui buvo skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui.
Kalinys jam skirtą nuobaudą skundė Kalėjimų departamentui (KD), bet jo atstovai konstatavo, kad vyras buvo nubaustas pagrįstai.
„Dėl pareigūnų veiksmų, atėmus teisę pirkti maisto produktus, buvau pažemintas, patyriau emocinę depresiją, psichologinį kankinimą“, – vėliau Lukiškių TIK ir KD sprendimus jis apskundė teismui, teigdamas, kad kalbėdamas su prižiūrėtoju nevartojo necenzūrinių žodžių, tik tuomet, kai šis reikalavo nuimti rankšluostį, paklausė, ar šis nėra iškrypėlis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs kalinio skundą, konstatavo, kad jis pagrįstai buvo nubaustas už pareigūno reikalavimo nevykdymą – prižiūrėtojo nurodymą padėti rankšluostį jis įvykdė ne iš karto, o tik tuomet, kai buvo įspėtas dėl atsakomybės.
Tuo pačiu teisėjai pažymėjo, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad kalinys, bendraudamas su prižiūrėtoju, vartojo necenzūrinius žodžius – esą kalėjime dirbantys pareigūnai negalėjo jų įvardyti, o kalinys neigė keikęsis.
Tačiau draudimas apsipirkti parduotuvėje kaliniui nebuvo panaikintas – teisėjai mano, kad kaliniui buvo paskirta adekvati nuobauda, nes jis nebuvo linkęs laikytis suėmimo vykdymo režimo, vykdyti pareigūnų nurodymų, paisyti mandagaus elgesio taisyklių.
Su tokiu teismo sprendimu kalinys nesutiko ir jį apskundė apeliacine tvarka, tačiau bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti teisėtai skirtą nuobaudą.
Anot teisėjų, nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją.
„Reikalavimai paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus LVAT praktikoje aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios, – nurodė teismas. – Įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka, t. y. pagal teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymuose nustatyta tvarka.“
Anot teismo, taip pat aiškintinos ir nuostatos dėl suimtųjų pareigų ir jiems taikomų draudimų privalomumo.
„Visi įkalinimo įstaigoje esantys asmenys turi laikytis joje nustatytos tvarkos ir vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus“, – nurodė teisėjai.
Nutartyje taip pat pažymima, kad kaliniams draudžiama uždengti miego vietą ar kitaip trukdyti asmenų, laikomų įkalinimo įstaigoje, stebėjimą.
„Pareiškėjo veiksmai susiklosčiusioje situacijoje neatitiko mandagaus bendravimo su pareigūnais reikalavimų, nes pareiškėjas pareigūno klausė, ar jis nėra iškrypėlis, taip pat bendraudamas su įstaigos administracijos atstovu laikė rankas kišenėse“, – pabrėžiama nutartyje.
Atsakydama į kalinio skundo teiginius, kad buvo pažeistas jo privatumas, kai jis kameroje masturbavosi, teisėjai pažymėjo, kad „įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų privatumas turi būti gerbiamas, tačiau įkalinimo įstaigoje laikomi asmenys savo teisę į privatumą turi įgyvendinti laikydamiesi teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų ir jų nepažeisdami.“
Anot teismo, kaliniams taikomos taisyklės draudžia uždengti miego vietą ar kitaip trukdyti asmenų, laikomų įstaigoje, stebėjimą.
Teismas taip pat nurodė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai kalinys nubaudžiamas už tai, jog nevykdo įkalinimo įstaigos administracijos nurodymų – dar anksčiau jam buvo skirta nuobauda, nes jis miegojo ne miegui skirtu laiku ir nebuvo susitvarkęs savo lovos.
Lukiškių TIK „gyventojas“ tada taip pat skundėsi teismui ir aiškino, jog ryte tik gulėdamas lovoje masturbavosi. Už tai, kad nevykdė prižiūrėtojo reikalavimų, kaliniui buvo skirtas papeikimas.
Jis anksčiau taip pat buvo baustas ir už kitus pažeidimus Lukiškėse – kartą vieną prižiūrėtoją moterį išvadino kale.
Už grotų šis kalinys yra laikomas nuo 2010 m. gegužės, kai po kelis mėnesius trukusių paieškų pareigūnai jį surado viename bute sostinės Šv. Stepono gatvėje.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai viena Lazdynų mikrorajono gyventoja policijai pranešė, kad jos sūnus gerokai vyresnio vyro namuose galimai vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, už vieną dozę mokėdamas 30 litų.
Bylą teismui perdavę prokurorai teigė nustatę, kad vyras nuo 2009-ųjų gruodžio iki 2010-ųjų vasario pabaigos savo bute seksualiai prievartavo tris mažamečius, juos įtraukė į girtavimą, dar tris mažamečius tvirkino. Be to, dar penkiems nepilnamečiams jis platino ir vertė juos vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, savo kompiuteryje laikė pornografinio pobūdžio vaizdinę medžiagą.
Tyrimo metu išaiškinta, kad vyras su nukentėjusiais vaikais susipažinęs internete, kvietėsi juos į namus žaisti kompiuterinių žaidimų. Įgijęs vaikų pasitikėjimą, jis mažamečius girdydavo alkoholiu, versdavo vartoti narkotikus, rodydavo pornografinio turinio filmus, mažamečius seksualiai prievartavo ir tvirkino.