Vilniaus kriminalinės policijos pareigūnai pranešė, kad sulaikė, o ikiteisminio tyrimo teisėjas leido suimti sukčiavimu įtariamą vilnietį, kuris, kaip įtariama, ne vienerius metus iš nukentėjusių asmenų apgaule įgydavo didelės vertės turtą.
Šis asmuo – gerai pareigūnams pažįstamas 46 metų R. Pecevskis. Neįtikėtina, bet valstybės saugomo liudytojo statusą gavęs vyras apsimesdavo „policijos pareigūnu iš organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinio“, o kad būtų įtikinamiau, įsigijo ir naudojo transporto priemones, kurios panašios į policijos pareigūnų naudojamas transporto priemones, ir net buvo susikūręs asmeninį elektroninio pašto adresą – policija.ontv@gmail.com.
Apsimesti pareigūnu R. Pecevskiui nebuvo sudėtinga – bendradarbiaudamas su teisėsauga jis puikiai žinojo, kokius automobilius ir priemones policininkai naudoja, be to, dar tada, kai jis priklausė „Mokesčių inspekcijos“ grupuotei, jau tada gaujos nariams buvo parūpinęs ir pareigūnų uniformų, skiriamųjų ženklų, pažymėjimų.
Pareigūnai nustatė, kad jų kolega iš elitinio padalinio apsimetinėjęs Buratinas nevengdavo demonstruoti esą tarnybinio ginklo, taip pat siūlė asmenims įsigyti esą policijos konfiskuotų daiktų ir, paimdamas išankstinę pinigų dalį už sutartas prekes, juos pasisavindavo.
„Taip pat, įgijęs asmenų pasitikėjimą, įkalbėdavo pasirašyti įgaliojimus disponuoti jų turimu nekilnojamuoju turtu (namai, žemės sklypai), kurį neva žadėdavo parduoti didesnėmis kainomis negu jų vertė yra iš tikrųjų, po to, įgaliojimų pagrindu, nekilnojamąjį turtą parduodavo, o pinigų savininkams negrąžindavo“, – pareigūnų teigimu, tokiu būdu R. Pecevskis, įtariama, apgaule įgijo svetimą, didelės vertės turtą.
DELFI policijoje sužinojo, kad šiuo metu suimtas R. Pecevskis galimas nusikalstamas veikas darė maždaug nuo 2015 m. – bent taip nurodė vienas nuo nuo įtariamojo nukentėjęs vyras. Kaip tik tuo metu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo teisiami vadinamosios „Mokesčių inspekcijos“ grupuotės nariai. Šioje byloje R. Pecevskis buvo vienas pagrindinių liudytojų, padėjęs pareigūnams išaiškinti nusikaltimus, kurių daryme pats dalyvaudavo, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, jam buvo suteiktas saugomo liudytojo statusas, nors kaip buvo sakęs R. Pecevskis, realios apsaugos jis buvo atsisakęs, bet su už jo apsaugą atsakingais agentais galėdavo susisiekti bet kuriuo metu. Tačiau tada vyras bet kokia kaina vengė viešumo, kuris, kaip dabar aiškėja, galėjo pakenkti jo, įtariama, vykdomai nusikalstamai veikai.
Kol kas R. Pecevskiui yra pareikšti įtarimai dėl kelių nusikalstamos veikos epizodų, bet pareigūnai neabejoja, kad nukentėjusiųjų gali būti ir daugiau, todėl visus prašo kreiptis į Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnus: vyresniąją tyrėją Rasą Kunigauskienę, tel. 8 700 65127, vyriausiąjį tyrėją Airidą Matulevičių, tel. 8 700 65108, mob. tel. 8 682 67805, taip pat į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą Ramūną Šileiką, tel. (8 5) 266 2521.
Kaip galėjo nutikti, kad daugybę metų, įtariama, nusikaltimus daręs R. Pecevskis neužkliuvo pareigūnams? Greičiausiai, niekas iš nukentėjusiųjų taip ir neišdrįso kreiptis pagalbos į teisėsaugą – ne tik todėl, kad R. Pecevskis apsimesdavo elitinio policijos padalinio darbuotoju, bet ir dėl to, kad kai kurios veikos, į kurias įsivėlė nukentėjusieji, taip pat kirtosi su įstatymų pažeidimu.
Kita vertus, tuo metu teisme buvo nagrinėjama „Mokesčių inspekcijos“ baudžiamoji byla ir pareigūnams R. Pecevskį reikėjo išsaugoti kaip svarbų liudytoją – jeigu jis būtų pakeitęs parodymus, galėjo būti suabejota jo, kaip liudytojo, patikimumu. Taip pat – ir prokurorų kaltinimų pagrįstumu, nes teisminio nagrinėjimoo metu ir taip ne visi ikiteisminio tyrimo metu pareikšti kaltinamai pasitvirtino.
„Mokesčių inspekcijos“ baudžiamoji byla dar nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme – skundus dėl dar 2018 m. gegužę Vilniaus apygardos teismo paskelbto nuosprendžio yra pateikę ne tik nuteistieji, bet ir prokurorai. Nuo šios gaujos, kurią sudarė 29 asmenys iš dviejų susivienijusių nusikalstamų grupuočių, nukentėdavo nelegalia veikla užsiimantys asmenys: kontrabandinių cigarečių gabentojai, mokesčius slepiantys verslininkai ir pan. Nuo nusikaltėlių nukentėję asmenys bijodavo kreiptis pagalbos į pareigūnus – taip būtų išaiškėjusi jų nelegali veikla.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Nėrijus Puškorius yra sakęs, kad R. Simonaitis susivienijimą sukūrė ne vėliau kaip 2008 m. pradžioje ir jam vadovavo iki 2012 m. sausio, grupuotei buvo inkriminuojama net apie šimtas nusikalstamų veikų epizodų.
„R. Simonaitis, betarpiškai vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, prižiūrėjo vidinių elgesio taisyklių ir drausmės laikymąsi, sprendė konfliktus su kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, rinko informaciją apie didelėmis pinigų sumomis, vertingomis prekėmis ir akcizais neapmokestintomis cigaretėmis disponuojančius asmenis, sistemino ją, rengė pats ir patvirtindavo kitų susivienijimo narių jau parengtus nusikalstamos veiklos planus, rūpinosi ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ir kitokių techninių priemonių įgijimu ir saugojimu, rinko ir kaupė lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis“, – sakė N. Puškorius.
Anot jo, R. Simonaitis, siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, nevykdžiusius jo reikalavimų.
Iki 2012 m. sausio veikusio nusikalstamo susivienjimo nariai buvo ginkluoti, taip pat disponavo labai dideliu kiekiu sprogstamųjų medžiagų, turėjo policininkų uniformas, pažymėjimus ir pareigūnų naudojamas specialiąsias priemones. Gaujos nariai palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis, kai kurie nusikaltimais kaltinami asmenys draugavo šeimomis, jie dalyvaudavo vieni kitų vestuvėse, vaikų krikštynose. Susivienijimo nariai privalėdavo lyderiams iš anksto pranešti apie visus planuojamus daryti nusikaltimus – tik gavę vadovų palaiminimą jie galėjo įgyvendinti nusikalstamus kėslus.
Gaujos lyderio eikalavimams nepaklusę nariai buvo baudžiami – kartą keli gaujos nariai apiplėšė kontrabandines cigaretes į Lietuvą atsigabenusį verslininką, tačiau apie tai nieko nesakė vadeivoms. Kai šie tai sužinojo, nusikaltime dalyvavę asmenys buvo nubausti. Gaujos nariai su lyderiais privalėjo dalintis „uždarbiu“ – po kiekvieno nusikaltimo sumokėti 10 proc. Į bendrą iždą pinigus galėdavo įnešti tik gaujos lyderių patikėtiniai – jais buvo tapęs ne tik R. Pecevskis, bet ir kiti vėliau su teisėsauga sutikę bendradarbiauti valstybės saugomi liudytojai.
Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad grupuotės taikinyje buvo vienas prekybos centrų „Maxima“ savininkų – ginkluoti nusikalstamo susivienijimo nariai ilgą laiką slapta stebėjo verslininką, kol galop ketino jį pagrobti.
„Mes jį sekėme, visada su savimi turėjome ginklą“, – R. Pecevskio pasakojimą citavo prokuroras. Kuris iš „Maximos“ savininkų galėjo tapti gerai organizuoto nusikalstamo susivienijimo narių grobiu, neskelbiama, nes kaltinimai dėl ketinimo įvykdyti sunkų nusikaltimą grupuotės nariams nebuvo pateikti.
R. Pecevskis yra sakęs, kad garsaus verslininko pagrobimas turėjo įvykti Trakų rajone: „Šį reikalą buvome atidėję kitam kartui, nes mums kažkas nenusisekė.“
Atsisakę planų pagrobti vieną „Maximos“ akcininkų, nusikaltėliai ruošėsi kitam ne ką mažiau svarbiam nusikaltimui – restorano „Belmontas“ vadovo Anupro Mišeikio pagrobimui. Šiam nusikaltimui kelią spėjo užkirsti pareigūnai – nusikalstamo susivienijimo nariai buvo sulaikyti, kai vyko pagrobti verslininko.
„Belmonto“ direktoriaus pagrobimą nusikalstamo susivienijimo nariai suplanavo dar 2011-ųjų gruodį – kaip teigė vienas valstybės saugomas liudytojas, apie verslininką, disponuojantį labai didelėmis pinigų sumomis, jam pranešė vienas gaujos vadeivų J. Vedrickis.
Kadangi grupuotės nariams tuo metu nebuvo pavykę apiplėšti vieno Panevėžio verslininko, kuri prekiavo aukso dirbiniais, šie kaip tik tuo metu ieškojo naujos aukos. A. Mišeikis jiems labai tiko, nes visi buvo girdėję istoriją, kaip kartą neblaivus verslininkas padarė avariją ir iš jos paspruko pagriebęs maišelį. Jame esą buvo milijonas litų.
Kad A. Mišeikis tikrai valdo dideles pinigų sumas, netrukus išsiaiškino dar kitas grupuotės narys. Susitikę jie ėmė ruoštis verslininko pagrobimui – iš pradžių buvo nutarta surinkti visą įmanomą informaciją apie tai, kur jis leidžia laiką, gyvena, su kuo bendrauja ir t. t.
Kadangi A. Mišeikis dažnai būdavo „Belmonte“, vyrai ne kartą čia buvo atvykę, jie taip pat lankėsi ir kavinėje prie Prezidentūros, kuriai taip pat vadovauja verslininkas. Čia jie ketino į A. Mišeikio automobilį įmontuoti sekimo įrangą, tačiau išsigando – kavinės teritorija buvo filmuojama vaizdo kameromis.
„Tada nutarėme GPS į automobilį įmontuoti tada, kai šis bus prie namų“, – sakė vienas liudytojų. Planui pavykus grupuotės nariams buvo gerokai lengviau – jie galėjo sekti bene kiekvieną savo aukos žingsnį.
„Paskui mums kilo planas, kaip jį pagrobti – nutarėme nuo automobilio nuimti valstybinius numerius ir juos padėti prie kelio, kai šis iš darbo važiuos į namus, – pasakojo liudytojas. – Pamatęs savo numerius A. Mišeikis turėjo sustoti ir juos pasiimti, o mes tada planavome jį pagrobti.“
Pagrobtas A. Mišeikis būtų persodintas į kitą automobilį ir miško takais būtų nuvežtas į atokią vietą už Rokantiškių kapinių. Kad nematytų kelio, verslininkui ant galvos turėjo būti uždėtas juodos spalvos maišas, be to, kaltinamieji iš anksto pasiruošė ir kaukes, antrankius, virvę. Nusikaltimo vietoje jie planavo papurkšti amoniako, kad vėliau pareigūnams nepavyktų paimti nusikaltėlių kvapo pėdsakų.
Ikiteisminio tyrimo metu kai kurie grupuotės nariai pareigūnams prisipažino, kad prieš planuojant pagrobti „Belmonto“ vadovą A. Mišeikį grupuotės vadeiva R. Simonaitis siūlė atsisakyti šio nusikaltimo, nes verslininkas esą palaikė glaudžius ryšius su tuomečiu Vilniaus meru Artūru Zuoku.
Nužudyti A. Mišeikio nusikaltėliai esą neketino – jie planavo, kad išsigandęs verslininkas greitai pasakys savo namo signalizacijos ir seifo kodus.
„Gavę pinigus mes jį būtume paleidę“, – sakė nusikaltime dalyvavęs R. Pecevskis. Bet iš anksto suplanuoto plano grupuotės nariams nepavyko įgyvendinti – tuo metu R. Pecevskis jau bendradarbiavo su pareigūnais, kuriems atskleidė, kad yra suplanuotas A. Mišeikio pagrobimas. Iš verslininko turtą ketinę prievartauti grupuotės nariai buvo sulaikyti, kai važiavo į vietą, kurioje jie turėjo savo auką pagrobti.
„Aš žinojau, kad jie bus sulaikyti, todėl pasiūliau važiuoti kitu keliu – kad kiltų kuo mažiau pavojų sulaikymo metu“, – sakė R. Pecevskis.
Tuo metu gaujos lyderiu laikomas R. Simonaitis teisme yra sakęs, kad valstybės saugomi liudytojai, tarp kurių buvo ir R. Pecevskis, esą jį apkalbėjo. Proškos pravardę turėjęs vyras įsitikinęs, kad Buratinas pyko, kad pokalbių su kitais gaujos nariais metu buvo pavadintas „muchomoru“ (kalėjimų žargonu, tai – žemiausios kastos atstovas, pažemintas kalinys – aut. past.), nes esą jo artimieji dirbo teisėsaugoje.
„Mano gimianičiai šiuo metu nedirba policijoje, tėvas yra dirbęs kartu su advokatu“, – teisme yra sakęs R. Pecevskis.