Tuo metu pataisos namų vadovybė tikina, kad ypatingo dėmesio siekianti nuteistoji pati elgėsi netinkamai, kai nepilnametėms kalinėms skolino cigaretes, o paskui pareikalavo už jas atsiskaityti.
„Nors ji ir iš geros šeimos, tačiau nusileido, sakykime, iki žemo lygio – norėjome ją apsaugoti, geranoriškai padėti, apgyvendinome su nepilnametėmis, manėme, kad pripras, adaptuosis, norėjome, kad būtų geriau, bet ji ėmė nuteistąsias nepilnametes vaišinti cigaretėmis, o paskui kilo konfliktai: ėmė iš tų nepilnamečių reikalauti atlikti tam tikrus darbus už tas cigaretes“, – sakė Panevėžio pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas.
Anot jo, konflikto metu nuteistosios „pasitasė už plaukų“, tačiau sumušimų nebuvo nustatyta.
Dėl nužudymo prieš metus įkalinta J. Mataitytė teigia, kad smurtas pataisos namuose prieš ją buvo panaudotas du kartus – vasarį, kai tik buvo atvežta į zoną, ir rugpjūčio mėnesį. Kad prieš kalinę naudotas smurtas, patvirtino ir medikai, į kuriuos nuteistoji kreipėsi. Dėl to net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau jis nutrauktas.
Tuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Panevėžio pataisos namai neužtikrino J. Mataitytės saugumo, todėl ji patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Nuteistosios skundą išnagrinėjęs teisėjas Gediminas Užubalis nutarė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos pataisos namų, J. Mataitytei priteisia 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, kalinė savo išgyvenimus buvo įvertinusi net penkis kartus didesne suma – 10 tūkst. Eur.
Kol kas dar neįsiteisėjusiame sprendime teismas pataisos įstaigos pareigūnų netyčinius veiksmus pripažino neteisėtais ir pažymėjo, kad jie nesielgė taip, jog įkalinta nuteistoji iš kitų kalinių nepatirtų pažeminimo ir smurto.
Panevėžio pataisos namų direktorius neslėpė, kad šį sprendimą skųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes pareigūnai dėjo visas pastangas apsaugoti J. Mataitytę. „Mums visos nuteistosios yra vienodos ir visomis jomis rūpinamės, kiek galime“, – sakė E. Norvaišas.
Įkalinimo įstaigos vadovas neslėpė, kad teisėjos dukrai reikia skirti didesnį dėmesį, nes jai kol kas sunku adaptuotis. „Ji nelabai sutinka su laikymo sąlygomis, matyt, mamos pagalbos laukia“, – sakė jis.
Dėl naujagimio nužudymo devynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteista J. Mataitytė į Panevėžio pataisos namus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TIK) buvo atvežta praėjusių metų vasarį – nuteistoji teigė, kad jau pirmą dieną buvo sumušta. „Administracija norėjo nuslėpti šį smurto atvejį, vėliau netinkamai jį tyrė“, – teismui nurodė nuteistoji.
Dar prieš išvežant iš Lukiškių J. Mataitytė buvo pateikusi prašymą nesiųsti bausmės atlikti į Panevėžio pataisos namus, nes yra teisėjos dukra ir dėl to iš kitų nuteistųjų gali patirti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Tačiau, anot jos, į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, o policijos pareigūnai ilgai delsė pradėti vykdyti teismo nuosprendį, todėl ji taip pat patyrė papildomų išgyvenimų.
J. Mataitytė teismui taip pat nurodė, kad buvo sumušta rugpjūčio mėnesį – esą tik dėl to, jog yra teisėjos dukra. Tiesa, įkalinimo įstaigos darbuotojai tai paneigė, nors pripažino, kad kalinė galėjo ir sulaukti kitų nuteistųjų užgauliojimų dėl savo įvykdyto nusikaltimo – moterys niekina savo vaikus nužudžiusias motinas. Jų, beje, Panevėžyje šiuo metu kali beveik dešimt.
Kalėdama ir Panevėžyje teisėjos dukra siekė, kad būtų perkelta kalėti į Vilnių, kur bausmę atlieka nuteisti pareigūnai. Tiesa, – tik vyrai, o moterys pareigūnės yra įkalinamos Aukštaitijoje esančiuose vieninteliuose moterų pataisos namuose, joms yra skiriamos atskiros patalpos. Šiuo metu nėra nuteistų pareigūnių, todėl J. Mataitytė buvo apgyvendinta su nepilnametėmis, su kuriomis vėliau įsivėlė į konfliktus.
„Mes neturime teisinio pagrindo ją apgyvendinti kartu su pareigūnais, mūsų pataisos namuose nepilnamečiai ir pareigūnės kali atskiroje teritorijoje, – sakė Panevėžio pataisos namų direktorius. – Reikia pripažinti, iš nuteistosios sulaukiame daug reikalavimų, o ji nėra linkusi bendradarbiauti.“
J. Mataitytė buvo nuteista dar 2017 m. pradžioje – teismas yra konstatavęs, kad savo naujagimį motinos namų rūsyje pagimdžiusi mergina net neketino auginti vaikelio ir jo nužudymui ruošėsi iš anksto.
„Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nuteistoji, žinodama, kad yra nėščia, nesiruošė vaiko auginti, iš anksto ruošėsi juo atsikratyti, o eidama į rūsį jau žinojo, kad naujagimį nužudys“, – yra sakęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Linas Šiukšta.
Teisėjos dukra ką tik gimusį kūdikį nužudė dar 2012 m. rugsėjo 30 d. Joniškyje, savo tėvų namuose, rūsyje. Informacija apie šį baisų nusikaltimą nuo visuomenės buvo nuslėpta, šios aplinkybės paaiškėjo tik tuomet, kai baudžiamąją bylą prokurorai perdavė į teismą.
Ekspertai yra nustatę, kad kūdikis buvo pasmaugtas.
Šiaulių apylinkės teisme teisėja dirbanti J. Mataitytės motina G. Mataitienė anksčiau žurnalistams yra prisipažinusi, kad nežinojo, jog dukra laukiasi kūdikio. „Atsitiko nelaimė, aš tai vertinu kaip nelaimę“, – sakė dukrą į kiekvieną teismo posėdį lydėjusi ir ją nuo žurnalistų saugojusi G. Mataitienė.
Lietuvos teismų posėdžių tvarkaraščių LITEKO sistemoje nurodyta, kad byloje dėl žalos atlyginimo, kuri buvo iškelta ne tik Panevėžio pataisos namams, bet ir Policijos departamentui, Lukiškių TIK, Joniškio ir Vilniaus policijai, J. Mataitytei Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo teisėja dirbanti jos motina G. Mataitienė.