Jaunos merginos nužudymo byla jau kartą buvo nagrinėjama teisme, tačiau tąkart šio baisaus nusikaltimo padarymu kaltintas Kauno “Aguoninių” nusikalstamam susivienijimui vadovavęs kaunietis Klaidas Kanarskas (g. 1975 m.) buvo išteisintas ir į laisvę paleistas teismo salėje.

Jau tada toks sprendimas buvo vertinamas prieštaringai, nes K. Kanarsko kaltės įrodymų netrūko, pavyzdžiui, ant jo rūbų ekspertai rado nužudytosios kraujo pėdsakų. Tačiau kai kurie svarbūs liudytojai teisme išsižadėjo savo parodymų, dėl to byla žlugo.

Nors su tokiu verdiktu prokurorai nesutiko, tačiau surinkti naujų duomenų apie šį siaubingą nusikaltimą ilgą laiką nepavyko - prireikė daugybės metų, kad būtų atskleistos naujos aplinkybės. Ir tai pavyko padaryti Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, kurie tyrė Kauno nusikalstamų grupuočių nusikaltimus.

Tirs iš naujo

Dabar ši nužudymo byla bus tiriama iš naujo – generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), kuris patenkino jos prašymą ir atnaujino baudžiamąjį procesą.

Naujos aplinkybės atsirado ne tik apklausus su kriminaliniu pasauliu siejamus ir su teisėsauga bendradarbiauti sutikusius asmenis, bet ir sulaikius apie 20 metų Jungtinėje Karalystėje besislapsčiusį Joną Sniešką (g. 1980 m.). Jis taip pat yra įtariamas šiuo baisiu nusikaltimu.

Pardavėja dirbusi jauna mergina buvo užpulta 2002 m. vasario 11 d. apie 23.30 val. Kaune – įtariama, kad K. Kanarskas savo auką išrengė nuogai, o paskui jai sudavė ne mažiau kaip vienuolika smūgių į galvą, smaugė. Anot ekspertų, merginai suduota ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, ji patyrė dideles fizines kančias ir po trijų dienų mirė Kauno klinikose.

„Ji buvo smarkiai išniekinta, buvo matyti, kad nusikaltimas padarytas iš keršto arba neapykantos. Ši mergina buvo talžoma į daugiabučio namo pirmojo aukšto balkoną. Ji buvo sumušta taip žiauriai, kad net jos motina dukrą atpažino tik iš suaugusių kojos pirštų. Aukos veidas buvo suniokotas“, - anksčiau Delfi pasakojo tuo metu prokuroru dirbęs ir tyrimą kontroliavęs Giedrius Danėlius.

Pareigūnai išsiaiškino, kad dieną prieš tai mergina buvo išžaginta, tai esą galėjo padaryti K. Kanarskas, o nukentėjusioji, įtariama, dėl to galėjo kreiptis į Kauno policijos pareigūnus. Prieš pat nužudymą du policininkai buvo susitikę su K. Kanarsku, nes jis norėjo, kad „būtų sprendžiama susidariusi situacija“.

Po šio nusikaltimo J. Snieška dingo – jis galėjo atskleisti svarbios informacijos apie šį nusikaltimą. Netrukus buvo paskelbta jo paieška, bet ją patikėta atlikti tiems patiems galimai korumpuotiems Kauno policininkams, todėl bėglio, įtariama, net nebuvo bandoma ieškoti. Jis Anglijoje surastas tik 2021 m.

Jonas Snieška / Asociatyvioji nuotr.

Kaip paaiškėjo, K. Kanarskas buvo prigąsdinęs patį J. Sniešką, kad su juo susidoros, jei tik jis bus sučiuptas, taip skatindamas jį aktyviai slapstytis. Apie tai prasitarė pats J. Snieška, kai buvo sučiuptas po beveik 2 dešimtmečių slapstymosi – būtent jo parodymai ir tapo proveržiu aiškinantis jaunos merginos nužudymą.

Kaip dabar paaiškėjo, korumpuoti pareigūnai prisidėjo ir prie to, kad būtų iškraipyti svarbių liudytojų parodymai, o būtent tai vėliau sutrukdė teismui objektyviai ištirti bylą. Kai kurie svarbūs K. Kanarską išteisinusių teisėjų išvis nepasiekė, pavyzdžiui, jiems nebuvo žinoma, kad jo automobilyje buvo rasta nužudytajai priklausiusi piniginė.

Atsidūrė po padidinamuoju stiklu

Proveržis šioje istorijoje įvyko 2019 m., kai K. Kanarsko pavardė iškilo tiriant „Kamuolinių“ grupuotės nusikaltimus. Jų vadeiva Giedrius Janonis savo kriminalinės karjeros pradžioje, Lietuvos nepriklausomybės aušroje buvo artimas K. Kanarsko bendražygis.

Būtent tada ant prokuroro stalo atsidūrė taip ir neišaiškinta merginos nužudymo byla. Pradėjus gilintis į ją, kilo įtarimų, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir netinkamai, o jį atlikę pareigūnai galėjo piktnaudžiauti.

Tada aktyviai pradėta ieškoti J. Snieškos, besislapstantis nusikaltėlis, buvo sučiuptas Jungtinėje Karalystėje 2021 m. rugpjūčio 17 d.

Paaiškėjo, kad J. Snieška gyveno naudodamasis dviejų svetimų žmonių asmens dokumentais. Vienas jų šiandien jau yra miręs, bet per sulaikymą J. Snieška britų pareigūnams prisistatė esąs būtent jis.

Pargabentas į Lietuvą jis per apklausas atvirai papasakojo apie K. Kanarską išsukusius korumpuotus pareigūnas bei kitas svarbias detales.

Šioje nužudymo istorijoje keistenybių netrūko nuo pat jos pradžios. Nužudymo vakarą kartu su K. Kanarsku laiką leidusios merginos liudijo, kad jis, kartu su J. Snieška, buvo kažkur pusvalandžiui išėję.

Be to, namo, prie kurio rastas merginos kūnas, gyventoja sakė išgirdusi triukšmą ir mačiusį du jaunuolius, vėliau ji atpažino, kad vienas iš jų – K. Kanarskas.

Tačiau po 5 mėnesių tyrimas buvo nutrauktas, o K. Kanarskas paleistas į laisvę, nes esą nepakanka įrodymų bylą nešti į teismą. Toks sprendimas sukėlė didelį rezonansą, todėl galiausiai prokuratūra atnaujino tyrimą, tačiau kaltinamasis vis tiek išteisintas.

Po garsaus nužudymo skirtingai susiklostė K. Kanarsko ir J. Snieškos likimai

Kaip anksčiau Delfi pasakojo atnaujintam tyrimui vadovavęs G. Danėlius, tą padaryti pavyko tik dėl to, kad pavyko įkalbėti paliudyti maisto išvežiotoją, kuris atvežė į namus K. Kanarskui cepelinų ir buvo sumuštas. Jis smūgiais išreiškė savo nepasitenkinimą dėl pernelyg atvėsusių cepelinų. „Rodydamas į „Kauno dienos“ laikraštį jis sumuštam cepelinų vežėjui šaukė: „Štai čia aš, tas, kuris tai padariau...“ – prisiminė G. Danėlius.

Nepaisant visų pastangų, teisme K. Kanarskas vis tiek išteisintas, pritrūkus įrodymų. Tačiau, panašu, jam vis tiek teks atsakyti už tai, ką padarė.

Bylą atnaujinti leidęs LAT pažymėjo, kad senatis šioje istorijoje dar nėra suėjusi, pagal įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis dėl tyčinio nužudymo negali būti priimtas, jei praėjo 30 metų.

Tyrė prekybą narkotikais

K. Kanarskas šiuo metu yra suimtas ir teisiamas kitoje byloje. Metų pradžioje Kauno pareigūnai paskelbė išaiškinę grupuotę, kurios pagrindinė veikla – prekyba narkotikais.

Šios bylos duomenimis, K. Kanarskas, kartu su Algimantu Kalinausku, subūrė nusikalstamą susivienijimą. Jie Ispanijoje įkūrė kanapių plantaciją, o užaugintus narkotikus pargabendavo į Lietuvą ir juos platindavo Kauno bei Marijampolės apskrityse.

Grupuotė daug investavo į šią laboratoriją, pinigų skyrė jos fizinei apsaugai, pagalbininkų darbo užmokesčiui. Lietuvoje verbuodavo socialiai pažeidžiamus žmones, kuriuos siųsdavo ten dirbti.

Tris narkotikų laboratorijos prižiūrėtojus Ispanijos pareigūnai sulaikė dar 2021 metų kovą, jie ten buvo nuteisti 3 metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Labai dideli užaugintų kanapių kiekiai buvo sveriami, pakuojami, presuojami, vakuumuojami ir pakuojami į dėžes po 10 kilogramų. Vėliau buvo organizuojamas ir šių narkotinių medžiagų transportavimas – kvaišalai buvo vežami skirtingais automobiliais, pastaruosius lydėjo apsauga.

Prokurorų duomenimis, K. Kanarsko grupuotė dalį pelno iš narkotikų dėjo į bendrą fondą, kuris buvo skirtas padėti sulaikytiems ir sulaikytiems sėbrams: sumokėti advokatams bei pasirūpinti patogiu jų gyvenimu už grotų.

Taip pat buvo investuojama į ginklus, šaudmenis, taip pat naujausias ryšio ir kitas technines priemones, naudojamas konspiracijai.

Be dviejų lyderių, grupuotės branduolį sudarė dar 5 žmonės: Arnas Artmonas, Irmantas Bakys, Marius Brankevičius, Valdemaras Juškauskas ir Linas Šikšnys.

Apie jaunos kaunietės nužudymą nemažai rašyta tuometinėje Lietuvos spaudoje

Delfi jau rašė, kad buvęs boksininkas K. Kanarskas, pravarde Klaidensas (gim. 1975 m.), 1994 sėdo į kalėjimą už turto prievartavimą. Išėjęs į laisvę jis subūrė nedidelę „Aguoninių“ gaują.
K. Kanarsko kaimynystėje gyvenę jaunuoliai tapo bendraminčiais ir įsisuko į bendrus nusikaltimus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)