„Taip, ku*va ir aš prisidedu prie įspėjimo: palik, ku*va, ramybėje mano vaikus ir leisk dirbti ir gyventi. Ne amžinai tu būsi ministras ir mentų saugomas. Dar, ku*va, jei aš pralošiu bylas teisme dėl antsnukių – saugokis pats ir savo šeimą saugok. Bėk, ku*va, skųstis ir bijok nuolatos, ku*va tu“, – tokio turinio laišką elektroniniu paštu dar 2021-ųjų spalio 18 d. vakarą išsiuntė Remigijus M.
Norėjo pajuokauti
Kaip pasakojo pats laiško autorius, taip jis pasielgė, nes labai nervinosi dėl tuo metu galiojusio privalomo medicininių kaukių dėvėjimo, o kadangi pats nesilaikė šio reikalavimo, buvo už tai nubaustas pinigine bauda.
Mintis parašyti ministrui kilo, kai jis perskaitė Delfi interviu su A. Dulkiu. Ten pašnekovas teigė ne tik pats sulaukiantis grasinimų, bet šlykštaus turinio žinutėmis atakuojami ir jo vaikai.
„Dėl to man pasidarė linksma, nusprendžiau ir aš parašyti laišką, taip jį patrolinti ir parašyti „saugokis“, – per apklausą teisme sakė Remigijus M. – Dėl jo, kaip ministro, veiksmų, daug prikentėjau. Sumokėjau teismo man paskirtas dvi baudas už kaukių nenešiojimą, mano vaikai nebuvo įleidžiami į parduotuves. Niekas manęs neklausė, kaip aš jaučiuosi, ar man leis dirbti, ar ne, ar spėsiu išvažiuoti iš Lietuvos.“
Jam pateiktus įtarimus dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą jis kategoriškai neigė: tvirtino, kad tik išdėstė savo požiūrį bei grubiai išsakė nuomonę.
„Tikėjausi, kad A. Dulkys atsilieps, nes nurodžiau savo telefoną ir pavardę“, – kalbėjo jis.
Sukėlė nerimą ir baimę
Pats A. Dulkys prisiminė, kad grasinančių laiškų padaugėjo 2021-ųjų vasaros pabaigoje, tuomet labai įsibėgėjo protestai prieš karantino ribojimus, įvyko ir riaušėmis pasibaigęs rugpjūčio 10-osios mitingas.
„Nuvažiavus į vieną miestą, mane pasitiko policijos palyda. Iš pradžių pagalvojau, kad pareigūnai atvyko skiepytis, tačiau man paaiškino, kad gavo signalų, jog žmonės kviečiami atvykti su lazdomis ir mane primušti. Tada mano šeimoje atsirado baimė ir nerimas, ar išsakomi grasinimai liks tik žodžiais“, – teisme kalbėjo pats A. Dulkys.
Ministras sakė, kad į asmeninius laiškus iš pradžių nereagavo, bet nerimas kilo, kai atakos prasidėjo ir prieš jo vaikus.
„Kaltinamojo parašytas laiškas man sukėlė nerimą ir baimę dėl šeimos“, – tvirtino ministras.
Dvi teisme liudijusios ekspertės pripažino, kad tiesioginių grasinimų Remigijaus M. laiške nėra. Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teisėjas Ovidijus Ramanauskas pripažino jį kaltu ir skyrė 3 tūkst. eurų baudą.
Įrodė savo tiesą
Tačiau tokį sprendimą nuteistasis apskundė. Remigijus M. argumentavo, kad baimę A. Dulkiui sukėlė ne jo laiškas, bet anksčiau gauti grasinimai, o dabar už viską turi atsakyti jis.
„Toks grubus ir grasinantis laiškas nėra etiškas ir teisingas plačiąja prasme, tačiau nėra tiek pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę“, – įsitikinęs nuteistasis.
Šią savaitę Vilniaus apygardos teismo teisėjai nusprendė, kad Remigijus M. išties nepadarė nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas.
„Pirmiausia, paties laiško turinyje nėra jokių sąsajų su galimu nukentėjusiojo ar jo šeimos narių sužalojimu, tik įžeidžiančiomis frazėmis išreiškiamas grasinimas neigiamais padariniais nukentėjusiajam, siekiama įbauginti adresatą, kelti nerimą, nurodoma saugotis, kas konstatuota ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės išvadoje bei Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialistės išvadoje“, – akcentavo teisėjai.
Jie nesiginčijo, kad laiškas – grasinančio pobūdžio ir keliantis baimę, dėl to nesiginčija ir pats Remigijus M.
„Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis panaudojo bendro pobūdžio psichinę prievartą, kuria buvo siekiama sukelti nukentėjusiajam baimę dėl galimų neigiamų padarinių, bet nenustatytas grasinimas būtent sunkiai sutrikdyti sveikatą, o šis požymis yra būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taikyti“, – konstatavo teismas.
Grasinimai turi būti realūs
Kaip akcentavo teisėjai, norint nuteisti žmogų už grasinimus, jie turi būti realūs, o šiuo atvejų įrodymų, kad taip būtų, tiesiog nėra.
„Nukentėjusysis paaiškino, kad baimę būti sužalotam jis siejo nuteistojo atsiųstą laišką vertindamas su kitų valstybių, kuriose yra buvę pasikėsinimų į sveikatos apsaugos ministrus, pavyzdžiais bei anksčiau gautais nenustatytų asmenų laiškais, kuriuose buvo išreikšti sistemingai pasikartojantys tiesioginiai grasinimai nužudyti ar būti sunkiai sužalotam.
Čia pabrėžtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo žinojimą apie kitų asmenų nukentėjusiajam siųstų laiškų turinį, tai, kad tuose laiškuose buvo nurodyti konkretūs grasinimai nužudyti ir (ar) sunkiai sutrikdyti sveikatą“, – pastebėjo teismas.
Dar vienas niuansas – Remigijus M. laišką išsiuntė nesidangstydamas anonimiškumu, nurodė tiek savo telefono numerį, tiek pavardę.
„Valstybėje priimamai sprendimai yra vertinami visuomenės, suprantama, kad neretai nepalankiai, pasitaiko, kai vienais ar kitais sprendimais nepatenkinti asmenys neigiamą požiūrį išreiškia pasirinkdami netinkamą formą ir būdus.
Esamu atveju neigiamas požiūris buvo išreikštas išsiunčiant grasinantį laišką, kurio turinys akivaizdžiai rodo, jog buvo peržengtos etiško bendravimo ribos, tačiau daryti išvadą, kad tokiu elgesiu buvo grasinama sunkiai sutrikdyti sveikatą, vis dėlto negalima“, – rašoma sprendime.
Šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs, nors dar gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
