Šią žalą J. E. Petraitis nurodo patyręs dėl Lietuvos prokurorų ir teisėjų esą neteisėtų veiksmų, kai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o po to – ir nuteistas dėl sukčiavimo.

Įsiteisėjusiu ir neskundžiamu nuosprendžiu yra konstatuota, kad J. E. Petraitis suklastojo paprastąjį vekselį ir iš antikvarinėmis vertybėmis prekiaujančio Danijos piliečio siekė gauti daugiau kaip 520 tūkst. eurų tariamą skolą.

Būtent dėl šio vekselio skandalingasis milijonierius Lietuvą padavė į teismą – jis siekia, kad vekselis būtų pripažintas galiojančiu ir jam būtų priteisti 521 tūkst. 739 Eur.

Be to, J. E. Petraitis prašo priteisti 400 tūkst. Eur kompensaciją ir dar 7,5 mln. Eur neturtinę žalą.

Jo skunde teigiama, kad dėl Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo esą padarytų teisės pažeidimų bei neteisingai pritaikytų įstatymų, taip pat pažeidžiant tarptautinės teisės normas, tarptautines sutartis/konvencijas J. E. Petraičiui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Anot pareiškėjo, Lietuva pažeidė 1930 m. Ženevos Konvenciją dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo.

Nuteistojo, bet jau bausmę atlikusio J. E. Petraičio ieškinys buvo įteiktas Vilniaus apygardos teismui, tačiau jis nutarė nusišalinti nuo bylos – ieškinyje pateikiami kaltinimai susiję su šio teismo teisėjų veikla, nes būtent apygardos teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme.

Civilines bylas nagrinėjanti teisėja Rita Kisielienė nutarė bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui – jo prašoma nuspręsti, kuris kitas Lietuvoje esantis apygardos teismas turėtų nagrinėti bylą dėl žalos atlyginimo.

„Nors byloje nėra objektyvių ar subjektyvių pagrindų teisėjui būti suinteresuotu ar šališku, tačiau, siekdama pašalinti bet kokias galinčias atsirasti šalių abejones ir apsaugoti jų teises, kyla būtinybė spręsti šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimą“, – nutartyje nurodė teisėja.

J. E. Petraitis buvo nuteistas dėl sukčiavimo, kai suklastojo paprastąjį vekselį ir iš antikvarinėmis vertybėmis prekiaujančio Danijos piliečio siekė gauti daugiau kaip 520 tūkst. eurų tariamą skolą.

Nors ir buvo pripažintas kaltu, bet už grotų verslininkas nesėdo – jį išgelbėjo Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis pirmą kartą teisiamiems asmenims bausmės vykdymą galima atidėti, žinoma, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. E. Petraitis nuo 2004 m. vasaros iki 2008 m. sausio 28 d. pagamino netikrą paprastąjį vekselį: ant tuščio lapo su Danijos piliečio parašu kopijavimo aparatu ar lazeriniu spausdintuvu atspausdino kompiuteriu paruoštą tikrovės neatitinkantį paprastojo vekselio tekstą lietuvių ir anglų kalbomis.

Jame buvo nurodyta, kad vekselis surašytas 2004 m. liepos 15 d., Vilniuje, ir kad pagal šį vekselį Danijos pilietis besąlygiškai įsipareigoja iki 2007 m. liepos 15 d. J. E. Petraičiui ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui sumokėti 1,8 mln. litų grynaisiais pinigais arba pervesti į kreditoriaus nurodytą sąskaitą.

Pasirašytą vekselį prieštaringai vertinamas verslininkas pateikė notarų biurui, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą, o po dviejų kreipėsi į antstolę dėl skolos išieškojimo.

Antstolių kontoroje tariamos skolos išieškojimui užtikrinti buvo parengtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pasak teismo, kreipdamasis dėl tariamos skolos išieškojimo J. E. Petraitis suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir esmę, suvokė jais sukeltinus padarinius ir sąmoningai jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje taip pat buvo nustatyta, kad J. E. Petraičio gyvenamojoje vietoje 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikta krata, jos metu pareigūnai rado aštuonis A4 formato tuščius baltos spalvos popieriaus lapus su Danijos piliečio parašais.

„Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. E. Petraitis ėmėsi aktyvių veiksmų, įtraukdamas ir sutuoktinę Giedrą Petraitis, šiems daiktiniams įrodymams sunaikinti, – pabrėžė teisėjai. – Ši aplinkybė patvirtina, kad išteisintasis šiuos įkalčius vertino kaip keliančius jam grėsmę būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.“

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas J. E. Petraitis nepripažino jam pateiktų kaltinimų. Jis nuo seno yra žinomas mūsų šalies teisėsaugininkams: dar 2005 m. pareigūnai, tyrę ikonų kontrabandos bylą, J. E. Petraitį buvo uždarę į areštinę, bet jo kaltės įrodyti nepavyko, jis byloje liko liudytoju. O 2009 m. buvęs kandidatas į prezidento postą buvo teisiamas dėl marškinių, tevertų 5 Eur, vagystės iš padėvėtų drabužių parduotuvės „Humana“.