aA
MG Baltic“ bylos teismo procesas įsibėgėja – prasideda liudijimų maratonas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirmadienį teisme pirmasis liudijo buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Taip pat savo oficialią versiją pateikė ir eksliberalas Eligijus Masiulis, „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos advokatai.

Paskutinio, praeitą antradienį vykusio, posėdžio metu tapo oficialiai aišku, kad nei vienas kaltinamasis kaltinimų nepripažįsta. Pirmadienį teisme turėtų būti pateiktos jų versijos.

Į Vilniaus apygardos teisme vykstantį posėdį susirinko visi kaltinamieji – be jau minėtų asmenų, į teismą atvyko ir buvęs E. Masiulio pavaduotojas Gintaras Steponavičius, jo politinis bendražygis Šarūnas Gustainis, buvęs Darbo partijos narys Vytautas Gapšys.

Šioje byloje taip pat kaltinami ir trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir koncernas „MG Baltic“.

Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro Nijolė Žimkienė (pirmininkė), Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.

Liberalai apie paramą nežinojo, darbiečiai Gapšį palieka vieną

Liberalų sąjūdį atstovaujantis advokatas Raimundas Jurka duodamas parodymus teisme aiškino, kad partija apie beveik 9 tūkst. eurų paramą „Taikomosios politikos institutui“, kuri kaltinamajame akte nurodoma kaip kyšis, nežinojo.

Primename, kad yra įtariama, jog Š. Gustainis įtariamas paėmęs kyšį kaip paramą minėtam institutui. R. Kurlianskis kaltinamas skyręs šią paramą. Š. Gustainis įtariamas už kyšį registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas Seime.

Taip pat advokatas sakė, kad Š. Gustainis paramą galbūt priėmė savo iniciatyva ir aiškino, esą partija neturi duomenų, kad eksliberalas bandė daryti įtaką Vartojimo kredito įstatymo pataisos priėmimui Seime.

Pats R. Kurlianskis, įtariamas perdavęs paramą minėtam institutui, taip pat gynėsi kaltinamajame akte nurodytų kaltinimų.

Jis sakė, kad paramos teikimas yra įprasta veikla, kuri net skatinama įstatymų. Paramą esą teikia visos privataus ir valstybinio kapitalo įmonės. Pasak jo, „MG Baltic“ teikė paramą ne vienai įstaigai.

Paramą, „Taikomosios politikos institutui“, kuri kaltinamajame akte yra laikoma kyšiu, jis motyvavo tiesiog susidomėjimu, kuris įstatymų nėra draudžiamas.

Anot R. Kurlianskio, liberalios idėjos, kurias propaguoja „Taikomosios politikos institutas“, jam yra priimtinos tiek asmeniškai, tiek kaip verslo atstovui. „Man patiko jų liberalios idėjos“, – sakė R. Kurlianskis.

Be to, jis tikino, kad jo vadovaujamos įmonės ir anksčiau rėmė „Taikomosios politikos institutą“. Pirmasis jo minėtas toks atvejis – 2010 m. Tuomet jo vadovaujama įmonė institutui skyrė 8 tūkst. eurų paramą. Jis paminėjo ir dar kelis atvejus, kada buvo skirta parama iki 30 tūkst. eurų.

„MG Baltic“ kratosi Kurlianskio: jei ir davė pinigų, jie ne koncerno
© DELFI / Andrius Ufartas

„Užuominų, kad parama siejama su kažkuriuo Seimo nariu, sutartyje nėra ir negalėjo būti“, – kategoriškai tvirtino R. Kurlianskis. Jis sakė nežinojęs apie tai, kas bus teikiama ir svarstoma Seime po kelių mėnesių.

Kaip sakė R. Kurlianskis, jam buvo įdomūs ne konkrečiai vartojimo kreditų klausimai, o valdžios žingsniai perskirstant rinką: esą eliminuojant vieną industriją ir propaguojant kitą.

Toliau buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas aiškino, kad Vartojimo kredito įstatymo pataisos koncernui nebuvo naudingos.

Liberalų advokatas L. Belevičius taip pat aiškino, kad partija nesusijusi su byloje minimais kaltinamojo G. Steponavičiaus veiksmais.

Paskutinis pirmadienio posėdžio metu pradėjęs kalbėti Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis sakė, kad buvęs partijos narys V. Gapšys veikė ne partijos vardu, nes teisės atstovauti partijai jam nebuvo suteiktos.

Dėl šios priežasties jo veiksmai, minimi kaltinamajame akte, nesusiję su darbiečiais, aiškino V. Sviderskis.

„MG Baltic“ neigia ryšius su Kurlianskiu (papildyta 14.06 val.)

Verslo koncerno „MG Baltic“ advokatas L. Belevičius, kalbėdamas apie koncernui pateiktus kaltinimus, visų pirma pabrėžia, kad R. Kurlianskis niekada nedirbo „MG Baltic“, o buvo tik vienas iš šešių valdybos narių.

Anot L. Belevičiaus, R. Kurlianskiui nebuvo suteikta teisės atstovauti koncerną ir ginti jo interesus. Dėl šios priežasties, kalbėjo advokatas, teiginys, jog koncernas veikė per R. Kurlianskį yra klaidingas.

Koncerną ginantis advokatas taip pat kalbėjo, kad koncernui nebuvo naudingi byloje minimi įstatymo projektai.

Neigiamas ir faktas, kad R. Kurlianskis davė kyšius politikams dėl to, kad pastarieji padėtų priimti tam tikrus sprendimus, kurie padėtų koncernui. Anot L. Belevičiaus, jeigu R. Kurlianskis ir būtų davęs pinigų, tai būtų jo asmeninis ir su „MG Baltic“ nesusijęs veiksmas.

„MG Baltic“ kratosi Kurlianskio: jei ir davė pinigų, jie ne koncerno
© DELFI / Andrius Ufartas

Tiesa, teisme susirinkę žurnalistai pastebėjo, kad R. Kurlianskis kaip koncerno viceprezidentas buvo minimas ir oficialiame „MG Baltic“ internetiniame puslapyje. Per pertrauką L. Belevičiaus paklausus apie tai, advokatas atsakė, jog teisme kalbame teisine kalba, o visi faktai rodo, kad R. Kurlianskis koncerno viceprezidentu juridiškai nebuvo.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir pats R. Kurlianskis. Posėdžio pradžioje jis aiškino, kad kaltinamajame akte yra neteisingai nurodyta, kad jis buvo „MG Baltic“ viceprezidentu. Esą oficialiai jis niekada nedirbo minėtame koncerne ir negavo iš jo pajamų.

Dėl šios priežasties jis tikino negalėjęs atstovauti „MG Baltic“. Jis pabrėžė, kad vienintelė sąsaja su koncernu buvo ta, kad jis buvo valdybos nariu. „Buvau vienas iš šešių“, – sakė verslininkas.

Masiulis sakė, kad nebandė paveikti

Antras prie tribūnos stojęs buvęs liberalų vadovas E. Masiulis kalbėjo, kad jo bendravime su verslo atstovais nebuvo nieko blogo – esą politikas privalo bendrauti su visais visuomenės atstovais, įskaitant ir verslininkus, ir žiniasklaidos vadovus.

Jis tvirtino, kad Liberalų sąjūdis, uždraudus teikti paramą politinėms partijoms, nėra gavęs jokios paramos iš „MG Baltic“.

„MG Baltic“ kratosi Kurlianskio: jei ir davė pinigų, jie ne koncerno
© DELFI / Andrius Ufartas

E. Masiulis duoti parodymus pradėjo nuo byloje minimo „MG Baltic“ intereso dėl Vartojimo kredito įstatymo. Jis paneigė jam inkriminuojamus kaltinimus, kad politikas bandė paveikti Liberalų frakcijos narius dėl su šiuo įstatymu susijusių balsavimų Seime.

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadas sakė, kad savo kolegų politikų paveikti nebandė. Jis teigė net nežinojęs, kad šio įstatymo pataisos gali būti naudingos „MG Baltic“, mat, jo žiniomis, koncernas nėra susijęs su šio sektoriaus veikla.

Netrukus E. Masiulis perėjo prie kito byloje minimo epizodo – paminklo Jono Basanavičiaus statybų sostinėje. Įtariama, kad „MG Baltic“ norėjo, jog paminklas patriarchui būtų statomas ne Aušros Vartų gatvėje, prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, o Konstantino Sirvydo skvere, prie Prancūzijos ambasados.

Esą koncernas turėjo planų statyti gyvenamuosius namus prie filharmonijos, todėl bandyta paveikti politikus pakeisti paminklo vietą. E. Masiulis kaltinamas padėjęs koncernui paveikti kolegas liberalus savivaldybėje pakeisti paminklo vietą.

E. Masiulis teisme tvirtino, kad buvo susitikęs su „MG Baltic“ atstovais ir kalbėjo šiuo klausimu. Negana to, jis sakė supratęs, kad koncernas nori, jog jis pasikalbėtų su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.

Visgi, tvirtino E. Masiulis, paveikti savivaldybės jis nebandė.

Masiulis sakė esąs toks pirmasis

Netrukus buvęs liberalų vedlys pradėjo kalbėti apie televizijos laidą „Alfa savaitė“, kurioje, bylos duomenimis, jis galėjo būti parodytas tik iš teigiamos pusės dėl pagalbos televiziją valdančiai „MG Baltic“.

Šį kaltinimą vertinu kaip antikonstitucinį, kuris pažeidžia piliečio teisę į žodžio laisvę.
Eligijus Masiulis

Jis sakė, kad yra tikriausiai pirmasis, kuris yra kaltinamas tik dėl to, kad pasirodė televizijoje. E. Masiulis aiškino, kad tuo metu buvo susipažinęs su politinėmis aktualijomis ir dalyvavime televizijos laidoje nėra nieko blogo. Dėl to jis pareiškė, kad „šį kaltinimą vertinu kaip antikonstitucinį, kuris pažeidžia piliečio teisę į žodžio laisvę.“

Jis neigė kaltinimus, kad televizija į minėtą laidą jį pakvietė norėdama atsidėkoti.

Kalbėdamas apie jam inkriminuojamą kyšį iš R. Kurlianskio, jis dar kartą paminėjo anksčiau žiniasklaidoje skelbtą informaciją – iš „MG Baltic“ viceprezidento jis gavo ne 106 tūkst. eurų kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą. Ši paskola, kalbėjo E. Masiulis, buvo skirta įsigyti nekilnojamą turtą Palangoje.

Jis aiškino, kad vakarienės metu (prieš paimant „paskolą“) R. Kurlianskiui pasakojo, kad E. Masiulis jau yra investavęs į nekilnojamąjį turtą ir verslininko paklausė, ar, esant poreikiui, šis galėtų paskolinti pinigų tolesnėms investicijoms.

Po kiek laiko atsiradus poreikiui, E. Masiulis sakė, kad šia galimybe pasinaudojo ir paėmė paskolą.

Iš pradžių jis gautus pinigus nešiojosi su savimi, o po kiek laiko juos neva savanoriškai atidavė STT pareigūnams, būdamas įsitikinęs, kad šie pinigai yra legaliai gauti.

E. Masiulis taip pat sakė, kad nesupranta, kodėl kratos metu paimti pinigai jam vis dar nėra grąžinti. Jis aiškino, esą didžiulis absurdas yra tai, kad negrąžinti net iš jo piniginės paimti 600 eurų.

Jis klausė, ar ilgametis Seimo narys piniginėje negali turėti 600 eurų ir sakė, kad ši „maža suma“ iliustuoja absurdišką situaciją.

Pinigų Kurlianskis skolino ne tik Masiuliui, bet ir kitiems

R. Kurlianskis įtariamas susitikimo su Antanu Guoga metu pareikalavęs, kad šis nekurtų naujos frakcijos, o liktų ir eitų į rinkimus po Liberalų sąjūdžio vėliava, mat nauja frakcija galėjo sumenkinti liberalų partijos vaidmenį politiniame gyvenime.

Duodamas parodymus jis neigė šiuos kaltinimus. Esą kaltinamajame akte minimą dieną susitikimas įvyko tik dėl to, nes R. Kurlianskis palaikė su A. Guoga asmeninius ryšius, jam buvo įdomus Lietuvos politinis gyvenimas.

„MG Baltic“ kratosi Kurlianskio: jei ir davė pinigų, jie ne koncerno
© DELFI / Andrius Ufartas

Nuo tribūnos kaltinamasis minėjo, kad pokalbio metu tikrai kalbėjo apie tai, kad A. Guoga nekurtų naujos frakcijos Seime. Tačiau R. Kurlianskis sakė, kad A. Guogai nieko nenurodinėjo, o tiesiog geranoriškai patarė ir norėjo padėti.

Su E. Masiuliu kaltinamasis teigė palaikantis panašius santykius, kaip ir su A. Guoga. Susitikimų su buvusiu Liberalų sąjūdžio vedliu metu R. Kurlianskis esą kalbėdavosi apie politiką, verslą ir, retsykiais, apie pomėgius, šeimą.

R. Kurlianskis įtariamas E. Masiuliui davęs 106 tūkst. eurų kyšį.

Tačiau R. Kurlianskis sakė, kad E. Masiuliui perdavė 90 tūkst. eurų – tiek, kiek šis prašė. Tai esą buvo paskola. Pinigai, pasak buvusio „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne degtinės dėžutėje.

Trumpos pertraukos metu žurnalistams jis patvirtino, kad paskola buvo duota grynais pinigais. Paklaustas, kodėl buvo pasirinktas toks pavidalas, R. Kurlianskis atsakė, kad jis turi pagrindo nepasitikėti komerciniais bankais – per savo gyvenimą yra matęs bent 20-ies komercinių bankų griūtis.

Paskolas R. Kurlianskis sakė dalijęs ne pirmą kartą – jis išvardijo bent jau kelis kitus atvejus, kada juridiniams ir fiziniams asmenims skolino net ir didesnes sumas.

Jokio paskolos E. Masiuliui teisėtumą liudijančio dokumento R. Kurlianskis nepasirašė, nes neva pasitikėjo savo pažįstamu ir nuoširdžiai tikėjo, kad šis pinigus jam grąžins laiku.

Esu įsitikinęs, kad jokio nusikaltimo nepadariau.
R. Kurlianskis

Kvietė Masiulį į laidą, nes tai – normalu

Pačioje teismo posėdžio pradžioje R. Kurlianskis pakartojo, kad kai kurių kaltinamajame akte minimų kaltinimų nesupranta.

„Esu įsitikinęs, kad jokio nusikaltimo nepadariau“, – teigė R. Kurlianskis.

Jis tęsė savo kalbą sakydamas, kad yra įsitikinęs, jog verslo atstovas privalo bendrauti su politikais ir tame nematąs nieko blogo.

Kaltinamajame akte yra minima, kad koncerno „MG Baltic“ valdomoje televizijoje, laidoje „Alfa savaitė“, buvo kalbinamas E. Masiulis. Įtariama, kad laidoje norėta politiką parodyti iš teigiamos pusės, o pašnekovą žurnalistui Tomui Dapkui pasiūlė pats R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis aiškino, kad pašnekovu E. Masiulis buvo pasirinktas dėl to, kad jis aktyviai pasisakė apie tuometes aktualijas ir esą turėjo tvirtą nuomonę. Jis sakė, kad yra normalu, jog į laidas kalbėti apie politines aktualijas yra kviečiami politikai.

„MG Baltic“ kratosi Kurlianskio: jei ir davė pinigų, jie ne koncerno
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis minėjo, kad taip buvo padaryta ir dėl reitingų – esą galima pakviesti ir kitus Seimo narius, tačiau tokios asmenybės, kaip E. Masiulis, praktiškai garantuoja gerus reitingus.

Norėdamas įrodyti, kad į televizijos laidą „Alfa savaitė“ buvo kviečiami įvairūs pašnekovai, R. Kurlianskis paskaitė visų į laidą kviestų pašnekovų sąrašą. Pabaigęs jį skaityti, verslininkas skaičiavo, kad E. Masiulis per trejus metus laidoje dalyvavo tik tris kartus.

Kiti politikai, ministrai, partijų pirmininkai laidoje esą dalyvavo daugiau kartų. Jis minėjo, kad, pavyzdžiui, konservatorius Gabrielius Landsbergis dalyvavo 7 kartus, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – 5 kartus ir t. t.

Dėl to, aiškino R. Kurlianskis, E. Masiulio dalyvavimas laidoje nebuvo nė kiek išsiskiriantis iš konteksto – kitų didžiausių politinių partijų pirmininkai laidoje taip pat dalyvavo, netgi po daugiau kartų.

Anksčiau kliuvo ir teisėjams, ir prokurorui

Pirmus kartus teisėjų kolegija rinkosi dar vasaros pradžioje. Atidaromasis posėdis neįvyko, nes neatvyko vienas pagrindinių įtariamųjų G. Steponavičius. Kitame posėdyje kaltinamieji prašė nušalinti ir teismą, ir valstybės kaltinimą palaikantį prokurorą Justą Laucių.

Trečiajame posėdyje kaltinamieji prašė grąžinti bylą atgal į prokuratūrą, mat esą kaltinamasis aktas surašytas subjektyviai. Taip pat Š. Gustainis prašė jam sušvelninti kardomąją priemonę (prašymas patenkintas), E. Masiulis prašė nutraukti areštą konfiskuotiems pinigams (prašymas nebuvo patenkintas).

Ketvirtajame posėdyje, įvykusiame po vasaros pertraukos, pagaliau buvo baigtas prašymų maratonas ir prasidėjo įvykių vertinimo procesas.

Jo metu E. Masiulio advokatas sakė, kad kratos ginamojo namuose metu galėjo būti pažeista Seimo nario judėjimo laisvė, mat pareigūnai esą neleido jam keliauti į tiesioginį darbą – Seimą, – kur turėjo vykti svarbūs posėdžiai.

To paties teismo posėdžio metu prokuroras J. Laucius kaltinamuosius supažindino su kaltinamuoju aktu. Perskaičius dokumentą, buvo klausta oficialios susirinkusių pozicijos – sutinka jie su kaltinimais, ar ne.

Aš sunkiai suvokiu man pateiktus kaltinimus, jie gana dažnai prasilenkia su realybe. Kaltinamajame akte nurodytų kaltinimų aš nepripažįstu, tačiau sutinku duoti parodymus.
Eligijus Masiulis

Vieni kaltinamieji (R. Kurlianskis, E. Masiulis, V. Gapšys, Š. Gustainis) sakė, kad kaltinimų nesupranta, o G. Steponavičius teigė suprantąs, kuo yra kaltinimas, bet su dokumente minėtais epizodais, kaip ir kiti jo „kolegos“, nesutiko.

Įtariama, kad R. Kurlianskis duodamas kyšius ir kitaip papirkinėdamas politikus siekė naudos koncernui „MG Baltic“.

Kaltinamajame akte minima, kad jis davė kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui (106 tūkst. eurų), buvusiam partijos nariui Š. Gustainiui (8 tūkst. eurų) ir buvusiam Darbo partijos nariui V. Gapšiui (27 tūkst. eurų).

Buvusiam E. Masiulio pavaduotojui G. Steponavičiui pareikšti kaltinimai piknaudžiavimu be kyšininkavimo.

Daugiau apie šią bylą skaitykite DELFI straipsnių cikle „Amžiaus byla“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

VU profesoriaus elgesį tyrusi komisija nustebino studentą: pripažino, kad esu „Karbauskio b...pys“ ir „šiukšlė“ (48)

Nors profesorius Paulius Subačius viešoje erdvėje palankiai vertino itin įžeidžiančius...

Visą Švediją šokiravęs žudikas pareikalavo Lietuvoje stabdyti įkalinimo iki gyvos galvos skyrimą (44)

Už žinomos Švedijos psichologės nužudymą iki gyvos galvos įkalintas kaunietis Vidmantas...

Guoga: Ramūnas su Saulium daro tai, ko konservatoriams padaryti nepavyko (192)

Ketvirtadienį europarlamentaras Antanas Guoga paskelbė savo sprendimą nekandidatuoti į Vilniaus...

Kadaise nusikaltėlių pamėgta gatvė keičia įvaizdį: dabar tai viena patraukliausių vietų pirkti būstą (15)

Savanorių prospektas – viena ilgiausių sostinės gatvių, besidriekianti net per tris...

Žvilgtelėkite į naują Erikos Vitulskienės plius dydžio kolekciją: noriu, kad moterys neatrodytų nuobodžiai pamatykite pirmieji (35)

Ketvirtadienį sostinėje startavo tradicinė mados mugė „Fashion Bazaar“, kurioje šįkart...

Paskutinis Jamalo Khashoggi žodis „The Washington Post“: arabų pasauliui labiausiai reikia žodžio laisvės (16)

„The Washington Post“ žurnalistė ir skilties „Global Opinions“ redaktorė Karen Attiah gavo...

Prezidentiniai reitingai: Nausėdai ant kulnų lipa dar du kandidatai (391)

Lenktynėse dėl vietos Daukanto aikštės Baltuosiuose rūmuose vyrauja keturi lyderiai....

BMW vairuotojams pabodo neigiami epitetai: važinėjame tvarkingai, nedaužome stotelių

Nuolatos antraštėse dėl įvairių nusižengimų linksniuojami BMW vairuotojai nusprendė, kad...

Grigas garantuoja, kad „Žalgiris“ šį sezoną eis toli, Čeponis stabdo arklius (2)

Trys pralaimėjimai iš eilės – ne „Žalgirio“ stilius. Šarūno Jasikevičiaus pamokslo...

Kritikuoja valdžios ryžtą grąžinti skolą „Žalgiriui“: kada prisimins mokesčių mokėtojus? (177)

Kiek didesnė nei pusės milijono eurų premija įkris į „Žalgirio“ klubo kišenę už 1999...