Marijampolės advokatas V. Knezevičius įvardijamas kaip vienas garsiausių ir geriausiai apmokamų teisininkų Suvalkijoje.

Ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama D. Gudą atleisti iš pareigų, pažeminus teisėjo vardą.

„Neskaidrūs advokatų ir teisėjų santykiai jau ne pirmą kartą diskredituoja teismus ir valstybę. Toks teisėjo elgesys pakerta žmonių tikėjimą teisingumu ir žemina valstybės autoritetą, todėl, kaip ir visi kiti iki tol priesaiką sulaužę teisėjai, jis nebegali tęsti teisėjo darbo“, – teigia D. Grybauskaitė.

Slaptą tyrimą, atskleidusį neteisėtus advokato ir teisėjo santykius, STT atliko gavusi prokurorų ir apygardos teismo sankcijas.

Kartą jau dėl kyšininkavimo teisto Marijampolės advokato V. Knezevičiaus draugystė su teisėju D. Gudu paaiškėjo tiriant advokato veiklą – jis Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems bei jų artimiesiems žadėdavo tarpininkauti dėl lygtinio paleidimo.

DELFI šaltinių teigimu, advokatas iš savo klientų paimdavo 5 tūkst. Lt atlygį, už kurį žadėdavo atstovauti svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Jeigu teismas vis dėlto nepatenkindavo nuteistojo prašymo ir palikdavo pataisos namuose, advokatas daugiau kaip pusę sumos grąžindavo.

STT pareigūnai yra užfiksavę, kaip advokatas lankėsi teisėjo kabinete – pašnibždomis jie kalbėjosi apie bylas, kurias planavo nagrinėti teisėjas.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad teisėjas į laisvę buvo paleidęs jau ketvirtą kartą nuteistą vyrą, nors tam priešinosi prokurorai. Paaiškėjo, kad teisėjas laisvę dovanojo už turto prievartavimą nuteistam kaliniui, kuriam jau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis išvadų nepadarė ir vėl pakliuvo už grotų.

Šiam nuteistajam taip ir nepavyko išeiti į laisvę – paleidimui pasipriešinę prokurorai Kauno apygardos teisme pasiekė, kad nusikaltėliui palanki nutartis būtų panaikinta.

V. Knezevičius ir D. Gudas priklausė tam pačiam medžiotojų klubui – jo veikloje taip pat dalyvauja ir buvęs Marijampolės teismo pirmininko pavaduotojas, dabar teisėju dirbantis Nerijus Brinevičius, itin aktyviai už prokurorų teises kovojantis Marijampolės vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.

Išsiaiškinta ir tai, kad Marijampolės teisme posėdžių sekretore dirba V. Knezevičiaus žmona Regina Knezevičienė – kai teismui vadovavo D. Gudas, ji buvo netgi teismo administracijos sekretore.

Advokatas V. Knezevičius buvo sulaikytas dar sausį, kai, įtariama, paėmė atlygį iš kelių nuteistųjų, jiems žadėjęs pakalbėti su teisėjais ir prokurorais dėl lygtinio paleidimo.

Nors advokatas kartą jau buvo teistas dėl kyšininkavimo, tačiau garbės nedarantis faktas neužkirto kelio jam dirbti advokatu, nors Lietuvos advokatūra ir skelbia, kad nepriekaištingos reputacijos asmenys negali užsiimti šia veikla.
 

D. Grybauskaitė
Neskaidrūs advokatų ir teisėjų santykiai jau ne pirmą kartą diskredituoja teismus ir valstybę.
Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis patvirtino, jog STT pareigūnai užfiksavo advokato ir teisėjo neformalų bendravimą.

„To neneigia ir pats teisėjas, pripažindamas, kad abu jie priklauso vienam medžiotojų būreliui „Almava“, kartu medžioja, be to, advokato žmona dirba kartu su teisėju tame pačiame teisme posėdžių sekretore ir tai taip pat sudaro progų jų bendravimui“, – DELFI teigė E. Rimšelis.

Paklaustas, apie kokius advokato ir teisėjo derintus procesinius klausimus ir sprendimus kalbama prezidentės dekrete nurodytoje medžiagoje, jis sakė: „Prezidentės inicijuotas teisėjo atleidimas pirmiausia siejamas net ne su konkrečiais sprendimais, o su teisėjo ir advokato bendravimo turiniu, neprocesine ir neteisėta jų tarpusavio santykių forma, kurią draudžia Teisėjų etikos kodeksas.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai teisėjas nenusišalina nuo procesinių klausimų derinimo su jam artimais proceso dalyviais ne teismo posėdyje, kai teisėjas neužkerta kelio bandymams rasti teisėjo palankumą, maža to, tokie bandymai minėtoje istorijoje buvo akivaizdžiai toleruojami ir net palaikomi.

Pridėtoje medžiagoje minimi keli lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atvejai, vienu iš jų, 2013 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, teisėjų kolegija išdėstė pakankamai įtikinamus advokato klientui palankaus teisėjo D. Gudo sprendimo nepagrįstumo argumentus.

Visgi dar kartą noriu pabrėžti, kad Teisėjų etikos kodekso pažeidimai padaromi ir teisėjo vardas pažeminamas dar gerokai anksčiau ir iki kažkam palankių sprendimų priėmimo, t.y. jau tada kai nesugebama atskirti bičiulystės ir darbo“.

Prezidentė D. Grybauskaitė teigia, kad advokatūroje, kaip ir teismų sistemoje, negali dirbti nepriekaištingą reputaciją praradę asmenys.

„Šiuo metu advokatų etikos ir nepriekaištingos reputacijos reglamentavimas bei vertinimas praktikoje yra per daug liberalus“, – šalies vadovė pabrėžė, kad šioje srityje išskirtinę kompetenciją turintis teisingumo ministras ir Advokatų taryba privalo inicijuoti pokyčius advokatūroje ir užkirsti kelią valstybės diskreditavimui.

Su D. Gudu DELFI nepavyko susisiekti – teisme informavo, kad teisėjo nėra darbo kabinete.

G. Kryževičius: patys sau kasame duobę

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius sako, kad Marijampolės teisėjo D. Gudo atvejis – dar vienas smūgis teismų sistemai.

„Tai tikrai eilinis smūgis pasitikėjimu teismams, nes patys sau darome bloga, kasame duobę, o paskui kalbėti apie pasitikėjimo augimo kryptis, pasidaro labai sunku – kiekvienas toks atvejis visuomenėje vertinamas kaip dar vienas įrodymas, jog korupciniai arba artimi tokiems, santykiai egzistuoja“, – sakė jis.

G. Kryževičiaus teigimu, iš STT pateiktos medžiagos matyti, kad V. Knezevičių ir D. Gudą siejo draugiški santykiai, advokatas turėjo galimybę daryti įtaką teisėjo priimamiems sprendimams.

„Suprantu, kad buvo daromi pokalbių įrašai, akivaizdu, jog buvo bent bandoma daryti įtaką, o kiek ji veiksminga, dar negalėčiau atsakyti, bet advokatui priimti sprendimai buvo palankūs“, – sakė jis.

Teisėjų tarybos pirmininkas mano, kad D. Gudas privalėjo nusišalinti nuo bylų, kuriose atstovavo jo pažįstamas advokatas.

„Teisėjas privalėjo reaguoti – apie tai pranešti teismo pirmininkei, o galbūt ir STT, bet nieko nedarė, nes akivaizdžiai matyti, kad žmones siejo draugiški santykiai“, – teigė jis.

G. Kryževičius pabrėžė, kad kai kurių teisėjų vaikai ar sutuoktiniai dirba advokatais, bet jie apie tai informuoja teismų pirmininkus, kurie neskiria bylų. „Ir tokiu būdu išvengiamos abejonės dėl galimo šališkumo – teisinių priemonių yra“, – teigė Teisėjų tarybos pirmininkas.