aA
Savo vaikus pasmaugusią ir iki gyvos galvos įkalintą Kelmės rajono gyventoją Almą Bružaitę Lukiškių kalėjime vedęs keturių žmonių žudikas Rolandas Svirbutavičius teigia, kad už grotų praleidęs daugiau kaip 22 metus suprato, jog šiandien jau yra kitas žmogus. Tas, kuris esą yra vertas grįžti į laisvę.
Alma Bružaitė ir Rolandas Svirbutavičius
© DELFI montažas

„Tas Rolandas, kuris buvo manyje, jau mirė po nuteisimo, dabar esu visai kitas žmogus“, – sakė šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose įkalintas R. Svirbutavičius (gim. 1975 m.), kuriam nuosprendį dėl šaltakraujiškų nusikaltimų dar 1998 m. paskelbęs Vilniaus apygardos teismas skyrė griežčiausią – mirties bausmę, ją pakeičiant įkalinimu iki gyvos galvos.

Šiandien R. Svirbutavičius siekia pasinaudoti po Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymo šių metų pavasarį Seime priimtomis įstatymų pataisomis, kuriomis iki gyvos galvos įkalintiems pavojingiausiems nusikaltėliams, atlikusiems ne mažiau kaip 20 metų bausmės, sudaryta galimybė kreiptis į teismą dėl įkalinimo iki gyvos galvos peržiūrėjimo, skiriant terminuotą – nuo 5 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Prašymą pakeisti bausmę R. Svirbutavičiui pateikė Vilniaus pataisos namai, į kuriuos dėl prasidėjusios įkalinimo įstaigų reorganizacijos žudikas buvo perkeltas iš Lukiškių kalėjimo. Bet ir čia ilgai neužsibuvo – kaip ir kiti vadinamieji gyvagalviai buvo pervežtas į Pravieniškių pataisos namus. Iš juose esančio specialaus kabineto nuteistasis vaizdo konferencijos ryšiu bendravo su Vilniaus apygardos teismo teisėjomis, nagrinėjusiomis teikimą dėl bausmės peržiūrėjimo.

Tris užkasė, o vieną – paslėpė šulinyje

Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistas Marjanas Voroneckis sakė, kad R. Svirbutavičius yra įkalintas nuo 1997 m. kovo 19 d., kai buvo sulaikytas po visą Lietuvą sukrėtusių žudynių Elektrėnuose.

Rolandas Svirbutavičius
Rolandas Svirbutavičius
© DELFI / Domantas Pipas

Tai buvo pirmasis R. Svirbutavičiaus susidūrimas su teisėsauga – jis kartu su trejais metais jaunesniu draugu Ričardu Karenga buvo nuteisti griežčiausiomis bausmėmis. Apie žudynes Elektrėnuose rašė pagrindinė šalies žiniasklaida – šokiravo ne tik aukų skaičius, bet ir priežastys, dėl kurių žmonės buvo nužudyti.

Dar 1997-ųjų kovo 16-osios naktį R. Karenga ir R. Svirbutavičius ėjo iš parduotuvės, kurioje buvo nusipirkę du butelius putojančio vyno. Eidami į namus jie sutiko tris vyrus ir vieną moterį – jie ne tik atėmė abu butelius, bet ir sumušė.

Nuskriausti jauni vyrai netrukus sumąstė, kaip atkeršyti savo skriaudikams – nuėję į namus pasiėmė savadarbį šaunamąjį ginklą bei peilį ir nuėjo į namus, kuriuose linksminosi juos užpuolęs ketvertukas.

Įsiveržę į butą vyrai ėmė šaudyti ir švaistytis peiliu – du vyrai nuo kulkų mirė iš karto, peiliu buvo užbadyta su jais buvusi moteris, o vienas vyras ėmė prašyti žudikų pasigailėjimo, net šiems ėmė žadėti pinigų. Sudvejoję nusikaltėliai nutarė jį nusivesti pasikalbėti už Elektrėnų, bet pakeliui persigalvojo ir vyrui dūrė peiliu į pilvą. Sunkiai sužeistas nukentėjusysis dar bandė bėgti, bet nesėkmingai – pasiviję žudikai jį uždaužė pagaliu ir akmenimis, o kūną įmetė į dujų trąsos šulinį.

Po to vyrai grįžo į butą, kuriame buvo surengę skerdynes – nužudytųjų kūnus suvyniojo į kilimus ir patalynę, o paskui nutempė į netoliese esantį miškelį ir užkasė.

Apie žaizdas, kurių neišgydys

Po šio keturių žmonių nužudymo bylą nagrinėjant teisme R. Svirbutavičius kaltę pripažino iš dalies, tačiau dabar, po nusikaltimo praėjus daugiau kaip 22 metams, vyras sako, kad yra kaltas ir niekaip nepateisina to, ką padarė.

Tačiau, anot jo, nors ir žudė, bet kaltas ne tik jis: „Laisvėje pasirinkau ne tuos draugus. Bet tai buvo neapgalvotas, spontaniškai padarytas nusikaltimas, ginant savo gyvybę.“

„Padariau patį baisiausią nusikaltimą, kokį tik žmogus gali padaryti, – sakė jis. – Suprantu, kad šios nuodėmės gyvenime niekaip neišpirksiu, iki mirties su ja gyvensiu, šie randai niekada neišgis. Ši tragedija palietė labai daug žmonių – ir jų žaizdų niekada nesugebėsiu išgydyti. Bet aš pasikeičiau – pakeičiau savo gyvenimą, ėmiau tikėti į Dievą. Skaudu dėl to, ką padariau – noriu prašyti atleidimo, nors žinau, kad tai nieko nepakeis.“

Vilniaus pataisos namų vyriausioji psichologė Katažina Kviatkovska-Lukaševič pažymėjo, kad įkalinimo įstaigoje R. Svirbutavičius nėra linkęs atsiskleisti, bendraujant sudaro „nenatūralaus asmens įvaizdį“, o jo nuostatos labiausiai išryškėja tuomet, kai jis sulaukia neigiamo atsakymo.

Katažina Kviatkovska-Lukaševič
Katažina Kviatkovska-Lukaševič
© DELFI / Domantas Pipas

„Jam sunku priimti kito žmogaus požiūrį, į neigiamus atsakymus jis reaguoja impulsyviai, jis nėra linkęs atsiskleisti pašnekovui, tam tikras detales apie save yra linkęs nutylėti“, – psichologė pažymėjo, kad įkalinimo įstaigoje tik vieną kartą buvo atliktas nuteistojo elgesio ir smurto rizikos vertinimas, nes R. Svirbutavičius tam prieštaravo. O kai vertinimas buvo atliktas, nustatyta, kad yra vidutinė rizika, jog nuteistasis vėl galėtų nusikalsti.

Ir, atrodo, psichologė buvo teisi – jos teismui pateikta išvada sukėlė R. Svirbutavičiaus nepasitenkinimą. „Kaip galima tokias išvadas padaryti po pusantros valandos pabendravimo?“ – klausė nuteistasis.

K. Kviatkovska-Lukaševič patikino, jog tiek laiko yra pakankamai daug, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą, be to, nuteistojo elgesys yra vertinamas ir šiam dalyvaujant įvairiose įkalinimo įstaigoje vedamose programose, taip pat savo įspūdžiais pasidalina ir kiti pataisos namų darbuotojai.

Pažeidimų nepripažįsta: tai – visiškas melas

Pasak Resocializacijos skyriaus specialisto M. Voroneckio, atlikdamas bausmę R. Svirbutavičius buvo 5 kartus baustas už įvairius pažeidimus, padarytus 2002-2003 m.: nevykdė pareigūnų reikalavimų, jiems grasino smurtu, o kartą vienam prižiūrėtojui spyrė koja, taip pat konfliktavo su kitais nuteistaisiais, jo kameroje buvo rasti uždrausti daiktai.

Šių pažeidimų R. Svirbutavičius iki šiol nepripažįsta ir sako, kad su juo buvo bandyta susidoroti vien dėl to, jog buvo parašęs skundus Kalėjimų departamentui.

Marjanas Voroneckis
Marjanas Voroneckis
© DELFI / Domantas Pipas

„Tegul lieka ant tų pareigūnų, kurie surašė šiuos pažeidimus, sąžinės – aš tų veiksmų neatlikau, tai yra visiškas melas, – sakė jis. – Aš negaliu prisipažinti dėl to, ko nepadariau – nusikaltimus padariau ir prisipažinau, o šių pažeidimų aš nepadariau. Rašiau skundus į departamentą, man pagrasino – vyko intrigos, o štai ir rezultatai.“

Tačiau, anot pataisos namų pareigūno M. Voroneckio, R. Svirbutavičius buvo ir 19 kartų paskatintas – dažniausiai už gerus darbo rezultatus valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Kol kalėjo Vilniuje, vyras įmonėje dirbo staliumi, tačiau perkeltas į Pravieniškes kol kas nedirba – nėra laisvų darbo vietų. Iš uždirbtų pinigų kalinys rėmė ir savo šeimą, su kuria nenutraukė ryšių – bendrauja su tėvais, jau pilnamečiu sūnumi.

Be to dar 2015 m. R. Svirbutavičius Lukiškių kalėjime sukūrė naują šeimą – vedė čia iki gyvos galvos dėl savo dviejų mažamečių vaikų tyčinio nužudymo įkalintą A. Bružaitę. Šiuo metu ji bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose.

Apie santuoką su garsiausia Lietuvos kaline vyras teisme nekalbėjo, tačiau pažymėjo, kad atlikdamas bausmę netoleravo kalinių subkultūros, taip pat stengėsi su jais išvengti konfliktinių situacijų.

„Esu paprastas žmogus, viską, ką turiu, uždirbau savo prakaitu“, – pažymėjo dėl keturių žmonių nužudymo bausmę atliekantis nuteistasis.

Jis pateikė pažymą, kad išėjęs į laisvę gyventų su tėvais Elektrėnuose ir būtų priimtas dirbti į vieną bendrovę apdailininku.

Prokuroras: bausmės tikslai dar nepasiekti

Susipažinęs su pataisos namų darbuotojų pateiktomis išvadomis ir išklausęs nuteistąjį Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nikolajus Kozliakas mano, kad svarstant klausimą dėl įkalinimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtina įsitikinti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.

„Deja, tokios išvados padaryti negaliu“, – pabrėžė prokuroras.

Nikolajus Kozliakas
Nikolajus Kozliakas
© DELFI / Domantas Pipas

Jo teigimu, R. Svirbutavičiui už padarytus itin sunkius nusikaltimus buvo skirta mirties bausmė, bet kadangi jos vykdymas tuo metu buvo sustabdytas, o vėliau ir panaikintas, jis šios bausmės bausmės išvengė – skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.

„Dabar turėtų būti ypatingos aplinkybės, kad teismas pakeistų savo priimtą sprendimą, – sakė N. Kozliakas. – Matau, kad nuteistasis nelabai kritiškai vertina savo elgesį ir atlikdamas bausmę, be to, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinio lygio – suprantu, jog jis jau daugiau kaip 20 metų atlieka bausmę, tačiau manau, kad dar negalime būti garantuoti, jog žmogui pakeitus įkalinimo iki gyvos galvos į terminuotą bausmę ir vėliau jį paleidus į laisvę, jis nenusikals. Bausmės skyrimo tikslai dar nepasiekti.“

Advokatė: radęs jėgų Lukiškėse sukūrė šeimą

Su valstybės poziciją palaikančio prokuroro nuomone nesutinka R. Svirbutavičiui atstovaujanti advokatė Tatjana Benetė – teisininkė suabejojo, ar įkalinimo įstaigos Lietuvoje „iš nusikaltėlio gali padaryti angelą“.

Ji pažymėjo, kad R. Svirbutavičius buvo nuteistas už nusikaltimus, kuriuos padarė „iš pradžių būdamas nukentėjusiuoju“: „Jis buvo sumuštas, apiplėštas ir tik po to padarė nusikaltimus, dėl kurių dabar yra įkalintas.“

Advokatės teigimu, bet kuris žmogus, patekęs tarp keturių sienų, vien dėl nesugebėjimo susitaikyti su staiga pasikeitusiu gyvenimu, greičiausiai bandytų prieštarauti naujai tvarkai, todėl esą reikėtų lyg ir pateisinti drausmės pažeidimus, kuriuos R. Svirbutavičius padarė kalėdamas pirmaisiais laisvės atėmimo metais Lukiškėse.

Tatjana Benetė
Tatjana Benetė
© DELFI / Domantas Pipas

„Iš pradžių jis nerado savo kelio uždaroje erdvėje, bet po to – labai pasikeitė, dalyvauja visose programose, kur tik gali, dirba ir net padeda išlaikyti laisvėje esančius savo giminaičius, net apie 98 proc. informacijos apie jį šiandien yra tik teigiama, todėl manau, kad yra pagrindas juo pasitikėti ir suteikti galimybę pagyventi laisvėje“, – sakė T. Benetė.

Advokatės teigimu, su artimaisiais ryšius palaikantis R. Svirbutavičius nėra įtrauktas į linkusių pabėgti ar asmenų, kuriems reikalinga sustiprinta priežiūra, sąrašą.

„Žmogus sugebėjo rasti jėgų ir net sukūrė naują šeimą – Lukiškėse intensyviai bendravo su savo žmona, taip pat visada gaudavo papildomų pasimatymų“, – pabrėžė nuteistojo atstovė.

Tuo metu pataisos namų darbuotojai, teisėjų kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės paklausti, ar įkalinimo įstaiga pritartų, kad R. Svirbutavičiui įkalinimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, nuo vertinimų susilaikė.

„Nuteistasis atitinka įstatyme numatytus kriterijus, todėl yra pateiktas teikimas, bet savo nuomonės šiuo klausimu mes nereiškiame – tegul pasisako teismas“, – sakė Resocializacijos skyriaus specialistas M. Voroneckis.

Ar R. Svirbutavičiui bus sušvelninta bausmė, Vilniaus apygardos teismas ketina paskelbti kitą savaitę.

Galimybė išeiti į laisvę

Iki gyvos galvos nuteistiems asmenims galimybė išeiti į laisvę atsirado po kalinių kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Prieš savaitę Teisingumo ministerija pranešė, kad Seimui pakeitus įstatymus, kuriais gyvagalviams suteikiama galimybė išeiti į laisvę net ir sulaukus griežčiausios bausmės, Strasbūro teisėjai tinkamai vertina Lietuvos pastangas užtikrinant nuteistųjų teises.

Prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo nuteistieji gali teikti atlikę 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Anot Strasbūro, įkalinimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčios aplinkybės – nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, atliktos bausmės trukmė, nuteistojo elgesys bausmės metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, – yra pakankamai objektyvios ir leidžia tinkamai įvertinti, ar nuteistasis yra pakankamai pasitaisęs, kad būtų nusipelnęs bausmės sušvelninimo.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 100 asmenų, kuriems teismas yra skyręs įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Beveik 30 nuteistųjų teismui jau yra pateikę prašymus sušvelninti jiems skirtas bausmes.

Taksisto žudiką paleis po 5 metų

Vilniaus apygardos teismas jau yra patenkinęs vieną prašymą pakeisti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme – už taksisto nužudymą nuteistas alytiškis Rimas Bražinskas už grotų jau yra praleidęs 29 metus ir į laisvę galės išeiti po 5 metų.

Tuo metu dar aštuoniolikmetis R. Bražinskas buvo nuteistas už tai, kad 1990 metų gruodžio 29 dieną su savo bendru Gediminu Narkevičiumi nužudė taksi vairuotoją.

Rimas Bražinskas
Rimas Bražinskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Taksistą žudikai subadė peiliu ir įmetė į upę, tačiau jis netrukus išniro į paviršių ir buvo gyvas. Tada bendrininkai jį pasmaugė šaliku ir įstūmė atgal į upę.

Dėl šio nusikaltimo nuteistas R. Bražinskas buvo pirmasis nuteistasis, kuriam teismas skyrė mirties bausmę sušaudant, tačiau netrukus ji buvo pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos.

Nuspręsdamas R. Bražinską po 5 metų paleisti į laisvę Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi dėl jo, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat pripažįsta, kad nusikaltimus padarė dėl jauno amžiaus ir tuometinio gyvenimo būdo.

„Nuteistasis teigia, kad pasimokė iš praeities klaidų ir daugiau jų nekartos, jis turi realius ir aiškius ateities planus, ne tik atkakliai eina link užsibrėžto tikslo, bet ir sugeba skaidyti tikslus į smulkesnius žingsnius, apsvarsto galimas kliūtis ir veikimo alternatyvas, – nurodė teismas. – Nuteistasis geba pasimokyti iš turėtos praeities, įgytos patirties, jas įvertinti. Išaugo nuteistojo savivoka, nuteistasis iš dalies geba paaiškinti savo nusikaltimą vengdamas kaltinti kitus asmenis. Pastaruoju metu nuteistajam lengviau suprasti kitų jausmus.“

Pagal anksčiau galiojusius įstatymus tik vienam kaliniui, nuteistam kalėti iki gyvos galvos, pavyko pasiekti švelnesnės bausmės – prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo nužudymą nuteistam tauragiškiui Jonui Butai. Jam griežčiausia bausmė buvo pakeista į laisvės atėmimą 25 metams, o praėjusių metų gruodį teismas nutarė jį paleisti lygtinai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
2.7719

Top naujienos

Adamkienės bendraklasės atsiminimai: kai ji dar buvo ilgakasė Telšių gimnazistė, vaikinams teko padūsauti (71)

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sutuoktinė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma...

Įvertino Karpavičiaus turtų dalybų skandalą ir paaiškino – kuri žmona turi didesnę teisę į palikimą (1)

Daugiau nei 100 mln. Eur palikimas – štai dėl tokių pinigų šiandien surėmusias ietis laiko...

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (110)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Žydus gelbėjusiai vokietės ir lietuvio šeimai likimas smogė žiauriai: be gailesčio buvo ištremti į Sibirą (223)

1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė...

Vokietijos bėgikė kratosi karščiausios planetos sportininkės etiketės – pirmoje vietoje jai sportas (67)

Tokio skaičiaus Vokietijos lengvaatletė Alica Schmidt ir pati kol kas negali suvokti – 500 tūkst....

Gūsingas vėjas neleis įsivyrauti šilumai, bet lietus trumpam pasitrauks (10)

Šiandien Lietuvos orus lems ciklono pietinis pakraštys. Praslinkus šiltajam atmosferos frontui,...

Suskystintas dujas gabenusio vairuotojo išsiblaškymo kaina – milžiniškas sprogimas greitkelyje (20)

Išsiblaškymo prie vairo kaina gali būti labai didelė. Telefone, pašalinėje veikloje paskendę...

Spąstai, į kuriuos pateko nieko neįtarę automobilių pirkėjai (70)

Mobiliojo ryšio blokavimo sistemoms milijonus skyrusi kalėjimų sistema ir toliau nesugeba...

Lietuvė pradėjo tvarkytis dokumentus europiečio statusui JK gauti. Tada išlindo keisti dalykai (83)

Britų valdžios įstaigose paslaptingai prapuola įrašai apie Europos Sąjungos piliečių...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (120)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...