Trečiadienį ŽTK posėdyje buvo diskutuojama apie I. Rinau, kuri kovoja dėl teisės auginti savo ir Vokietijos piliečio dukrą, problemą bei tarptautinių teisės aktų traktavimą. Parlamentarai paprašė vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, pasitarus su ekspertais, pateikti pasiūlymus, kaip keisti funkcijų padalinimą tarp žinybų, kad ateityje teisės aktai nebūtų traktuojami skirtingai.
Komitetui užkliuvo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės raštas teismui. Dokumente teigiama, esą vadovaujantis tarptautine Hagos konvencija mažylė, su tėvo sutikimu išvežta iš Vokietijos, neteisėtai buvo negrąžinta.
„O. Tarvydienė gina teisinės sistemos kablelį ir taškelį. Tarptautiniai dokumentai sako, kad vaikas turi būti grąžintas. Tačiau kitų institucijų atstovai tvirtina, kad toks atsakymas yra absurdas – juk turime ginti savo piliečius“, - kalbėjo A. Lydeka.
Anot jo, Lietuvos žinybos turėtų susitarti, kaip traktuoti dviejų tarptautinių teisės aktų – Jungtinių Tautų vaiko teisių ir Hagos konvencijų – gana aptakias formuluotes, mat būtent jų taikymas gali nulemti konkretaus vaiko likimą.
Kovo viduryje Lietuvos apeliacinis teismas nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir grąžinti lietuvės I. Rinau bei vokiečio Michaelio Rinau dvejų metukų dukrą į jos kilmės ir pilietybės šalį Vokietiją. Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki balandžio 15 dienos – iki to laiko mergaitės mama turi perduoti dukrą į Vokietiją.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmą kartą nagrinėjo tokią bylą vadovaudamasis 1980 metų Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Pagal Hagos konvenciją vaiko išvežimas į kitą šalį arba laikymas joje laikomas neteisėtu, jeigu yra nustatytos šios dvi sąlygos: a) pažeidžiamos globos teisės pagal valstybės, kurioje vaikas gyveno iki išvežimo arba laikymo, įstatymus (šiuo konkrečiu atveju – pagal Vokietijos įstatymus); b) jei išvežimo arba laikymo metu tomis globos teisėmis kartu arba atskirai buvo arba būtų naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas arba laikomas kitoje valstybėje.
Oranienburgo apylinkės teismas pernai rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui, o bendrą su mergaitės motina globą panaikinti. Praėjusių metų liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti.
Kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę į Lietuvą, jos išvežimas buvo teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui esą yra neteisėtas.