Teisėja Andrutė Kalinauskienė nusprendė, kad du kartus už tą patį nusikaltimą bausmę atlikusiam 33 metų Jelgavos gyventojui A. Aleksandrui Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Kalėjimų bei Policijos departamentų, turės sumokėti 15 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą.
Tai gerokai mažesnė suma, nei prašė priteisti A. Aleksandras, kuris patirtus dvasinius išgyvenimus buvo įvertinęs 200 tūkst. Lt. Kadangi Latvijos piliečiui sostinės teismo sprendimas buvo palankus tik iš dalies, jam atstovaujantis advokatas Bogdanas Chronovskis teismo verdiktą žada skųsti apeliacine tvarka.
„Mūsų netenkina teismo priteista suma – čia akivaizdus pažeidimas, už kurį turi būti priteista gerokai didesnė neturtinė žala“, – DELFI sakė advokatas.
Atlikęs bausmę latvis buvo sulaikytas Vilniuje
Teismas nustatė, kad dar 2005-aisiais A. Aleksandrą Kauno miesto apylinkės teismas nuteisė dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės, skirdamas 1 metų ir 10 dienų laisvės atėmimą, tačiau bausmės vykdymą atidėjo. Kadangi Lietuvoje geresnio gyvenimo ieškojęs latvis teismo paskirtų įpareigojimų nevykdė, buvo nuspręsta jį pasiųsti atlikti bausmę už grotų.
Tačiau iškilo problema – pareigūnams nepavyko rasti A. Aleksandro. Kauno policija paskelbė vyro paiešką, teismas išdavė Europos arešto orderį, kuris buvo išsiųstas pareigūnams į Latviją, tačiau vietos Generalinė prokuratūra atsisakė A. Aleksandrą išduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą.
Tada Kauno teismas kreipėsi į Jelgavos miesto teismą dėl Lietuvoje priimto nuosprendžio vykdymo Latvijoje. Šis prašymas buvo patenkintas – A. Aleksandrą pareigūnai pasiuntė atlikti bausmę Latvijoje.
Vyras bausmę atliko „nuo skambučio iki skambučio“ ir 2009-ųjų kovo 20-ąją buvo paleistas į laisvę.
Vos išėjęs į laisvę A. Aleksandras išvyko į Lietuvą, kurioje tikėjosi rasti geriau apmokamą darbą nei Latvijoje, tačiau jo viltis sužlugdė Vilniaus policija – rugsėjo 24-ąją, praėjus vos 4 dienoms po išėjimo į laisvę, latvį sulaikė pareigūnai ir uždarė į areštinę.
Jau kitą dieną A. Aleksandras buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, o iš ten – pervežtas į Pravieniškių pataisos namus. Tik tada Lietuvoje buvo nutraukta jo paieška.
Už grotų neteisėtai praleido 58 dienas
A. Aleksandras teigė, kad Lietuvos pareigūnams aiškino, jog už vagystę Latvijoje jau atliko bausmę ir antrą kartą už tą patį nusikaltimą negali būti laikomas už grotų, tačiau jo argumentų esą niekas negirdėjo, o nurodytą informaciją pareigūnai atsisakė patikrinti.
Supratęs, kad neįrodys savo teisybės, latvis į pataisos namus išsikvietė advokatą, kuris surašė skundą ir jį įteikė Kauno miesto apylinkės teismui. Latvijos piliečio skundą gavęs teismas į jį reagavo žaibiškai – jau po poros dienų A. Aleksandras buvo paleistas į laisvę.
Tiesa, vyro niekas taip ir neatsiprašė, nors būtent dėl Lietuvos pareigūnų kaltės latvis už grotų nepagrįstai praleido 58 dienas.
Skundėsi, kad Lietuva pasityčiojo iš Latvijos piliečio reputacijos
A. Aleksandras įsitikinęs, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė jo teises, baudžiamuosius įstatymus, Konstituciją ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvenciją.
„Buvau antrą kartą nubaustas už tą patį nusikaltimą“, – teismui nurodė vyras. Jis pabrėžė, kad Lietuva privalo atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamo teismo nuosprendžio vykdymo.
Pasak Latvijos piliečio, uždarytas į pataisos namus jis negalėjo bendrauti su giminaičiais, draugais, buvo neteisėtai ir nepagrįstai apribotos visos jo, laisvo žmogaus, teisės.
„Už grotų jaučiau nežmonišką pažeminimą, nes bausmę atliekantys kaliniai iš manęs tyčiojosi, buvo padaryta žala mano, kaip Latvijos piliečio reputacijai, nes toks teisėsaugos elgesys yra visiškai nepriimtinas, kenkiantis mano, kaip piliečio, autoritetui“, – teigė buvęs kalinys.
Teismas: pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi
A.. Aleksandras prašė priteisti ne tik 200 tūkst. Lt neturtinės, bet ir 1 600 Lt turtinės žalos atlyginimą – esą tiek būtų uždirbęs Lietuvoje, jeigu būtų neuždarytas į įkalinimo įstaigą. Teismas jo ieškinį dėl turtinės žalos patenkino iš dalies – priteisė 500 Lt.
Lietuvos pareigūnai teisme nesutiko su A. Aleksandro ieškiniu ir aiškino, kad „paprastai asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai“.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Lietuvos pareigūnų veiksmai buvo nepakankamai rūpestingi, nesilaikyta įstatymų nustatytos procesinių sprendimų vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo tvarkos, kas sąlygojo ieškovui žalos padarymo faktą.