Antradienį D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl S. Rudėnaitės paskyrimo galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančio LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Teisėjų tarybai pritarus teisėjos kandidatūrai, dėl jos paskyrimo skyriaus pirmininke dar turės balsuoti Seimo nariai.
Paraiškas užimti Civilinių bylų skyriaus pirmininko vietą buvo pateikusi iki šiol šias pareigas einanti Janina Stripeikienė, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai vadovaujantis Algis Norkūnas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Egidijus Laužikas bei teisėjas Česlovas Jokūbauskas.
Penktadienį su jais susitikusi D. Grybauskaitė nusprendė pokalbiui papildomai išsikviesti teisėjus S. Rudėnaitę ir Egidijų Baranauską, tačiau šis atsisakė kandidatuoti į pirmininko vietą.
Su S. Rudėnaite pabendravusi šalies vadovė nusprendė, jog ši yra tinkamiausia kandidatė į Civilinių bylų skyriaus pirmininko vietą.
Pagal įstatymą pretenduoti į LAT skyriaus pirmininko vietą gali visi jame dirbantys teisėjai – net tie, kurie ir nepateikia paraiškos.
S. Rudėnaitė neslėpė, kad iš pradžių nesiryžo kandidatuoti į vadovaujančias pareigas, tačiau vėliau sulaukusi kelių kolegų raginimų, sudvejojo, o apsisprendė tik po pokalbio su šalies vadove.
„Pagalvojau, gal tikrai galėčiau tikti – kodėl gi ne“, – DELFI sakė ji.
S. Rudėnaitė tikino, kad jeigu bus pritarta jos kandidatūrai ir ji bus paskirta skyriaus vadove, radikalių pokyčių Civilinių bylų skyriuje nebus.
„Jeigu ir bus, tai revoliucijos tikrai nebus – tokių idėjų nekeliu, – sakė ji. – Viena iš idėjų – nesugadinti to, kas čia yra gero pradėta, nes J. Stripeikienės kadencijos metu buvo dedamos didelės pastangos praktikos suvienodinimui. Taip pat labai svarbu ir metodikos ruošimas aktualiais klausimais.
Gal kažkas ir turėtų pasikeisti vien dėl pačios asmenybės ypatumų – įsivaizduoju, kad yra labai geras dalykas skyriuje tarp darbuotojų užtikrinti daugiau bendradarbiavimą negu vadovavimą. Šiaip jau nesu subordinacijos žmogus, man prioritetas – žmonėms sudaryti dvasinį vidinį komfortą, grįstą tokiais principais, kad mes bendraujame demokratiškai, pagarbos rėmuose, bet darbe vienas kitam jokių nuolaidų nedarome. Mes turėtume savo jėgas mobilizuoti tiesioginiam darbui“.
LAT teisėja taip pat pažymėjo, kad reikėtų organizuoti ir kasacinės instancijos teisėjų mokymus.
„Tai nėra mano tiesioginėje galioje, tačiau gal galėčiau šiek tiek įtakoti teisėjų mokymo programas, kurios daromos visiems teisėjams – jomis būtų suinteresuoti naudotis ir mūsų teismo teisėjai, nes šiaip dabar mes važiuojame mokyti kitų teisėjų“, – S. Rudėnaitė pažymėjo, kad dėl sudėtingo teisinio reguliavimo Europos Sąjungos teisėje ir praktikoje tobulintis reikia ir kasacinės instancijos teisėjams.
„Mūsų teisėjai į mokymus nevažiuoja ne dėl to, kad nenori, bet jie tiesiog neturi galimybių – pinigų išsiųsti kažkur į seminarus užsienyje yra mažai, o antras dalykas – visi žino, kad ne visi teisėjai gali išvažiuoti į užsienį, nes nelabai moka kitų kalbų“, – pabrėžė ji.
S. Rudėnaitė taip pat pažymėjo, kad teismo darbuotojai dėmesį turėtų sutelkti į nutarčių, kurios „tikrai yra reikšmingos“, rašymą, o ne skirti daug dėmesio ten, „kur viskas aišku ir taip formaliai atsirašinėti“.
S. Rudėnaitė teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete Teisės fakultete. Teisėjos karjerą ji pradėjo Utenos rajono apylinkės teisme, vėliau ji dirbo Aukštesniojo administracinio, Vilniaus apygardos, Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja. Nuo 2008 m. S. Rudėnaitė dirba LAT teisėja.