aA
Šiandien Lietuvos teismams sunku įsivaizduoti savo darbą be informacinės sistemos LITEKO, grimzta į užmarštį ir metai, kai teisėjams reikėdavo ranka rašyti sprendimus, sekretorėms – šifruoti teismo posėdžių stenogramas ir atlikti daug įvairių veiksmų klasifikuojant, registruojant bylas.
Kur saugomi milijonai teismų bylų?
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Sunku patikėti, kad LITEKO į teismų kasdienybę įsiliejo tik prieš dešimtmetį, nes jaunesnės kartos teisėjams ir teismų darbuotojams atrodo, kad taip buvo amžinai. Apie tai, kaip gimė LITEKO ir kaip ji augo, kalbiname šios sistemos „pribuvėją“ ir rūpestingą „auklę“ – ilgametį Nacionalinės teismų administracijos darbuotoją, nemažai metų vadovavusį Informacinių technologijų skyriui, o dabar – šio skyriaus vyriausiąjį specialistą Antaną Girnių.

– Kaip dirbo teisėjai ir teismų darbuotojai iki LITEKO atsiradimo?

– Pirmieji žingsneliai kompiuterizuojant teismus žengti prieš du dešimtmečius. Iš pradžių visuose teismuose buvo įsteigti konsultanto informatikai etatai ir nupirkta po vieną kompiuterį. Šie kompiuteriai faktiškai buvo skirti ne teisėjams, o daugiau raštinės darbuotojams. 1994 m. Teisingumo ministerijos užsakymu sukurta ir visuose pirmosios instancijos teismuose įdiegta bylų registravimo programa BYLOS – LITEKO pirmtakė, skirta teismų raštinių darbui automatizuoti, gaunamai korespondencijai registruoti, iš dalies automatizuojanti ir statistikos skaičiavimą atskirais pjūviais. Naudojantis šia programa registruota informacija apie civilines ir baudžiamąsias bylas, teisiamuosius asmenis. Ši informacija kartą per savaitę elektroniniu paštu buvo persiunčiama į Teisingumo ministeriją.

Šitaip pradėta kaupti teismų darbo statistika. Tačiau ši praktika taip ir nebuvo išplėtota, nes neturėta lėšų sistemos priežiūrai ir plėtrai, pritrūko organizacinių priemonių, kurios paskatintų ar net priverstų teismus tiksliai ir laiku suvesti informaciją apie bylos eigą iki pat jos pabaigos, todėl automatizuotu būdu kaupiama statistika buvo netiksli, ir Teisingumo ministerija negalėjo ja remtis, skaičiuodama statistinius teismų darbo rodiklius. Teismai informaciją apie bylos nagrinėjimą ir toliau registruodavo popierinėse bylų apskaitos kortelėse, kuriose ir atsispindėjo teismų darbo statistika.

– Kada teismuose atsirado pirmieji kompiuteriai – teisėjų darbo priemonė?

– Kompiuteriai daugelyje teismų buvo tik pagalbinė priemonė. 1994 m. teismai turėjo vidutiniškai 0,12 kompiuterio vienam teisėjui. Šiek tiek kitokia situacija buvo tik didžiausiuose šalies teismuose, kuriuose per metus išnagrinėjama po keliasdešimt tūkstančių bylų. Juose kompiuteriai iš pat pradžių tapo nepakeičiamu pagalbininku, ieškant informacijos apie bylas ir jų eigą. Būtent didžiuosiuose teismuose pirmiausia ir suvokta, kad kompiuteriai gali būti nepakeičiami tiek teisėjų, tiek teismo darbuotojų pagalbininkai. Kai kurie teismai jau tuomet kūrė savo interneto svetaines, kuriose buvo pateikiama bendro pobūdžio informacija apie teismų sistemos ir to konkretaus teismo veiklą, kontaktus.

Antanas Girnius
Antanas Girnius
© TEISMAI.LT

1996 m. teisingumo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė 1997 m. pradžioje sukūrė Lietuvos teismų kompiuterizavimo programos pagrindus ir pateikė juos svarstyti Vyriausybei. Tačiau lėšų šiai programai įgyvendinti neskirta. Patys teismai labai skirtingai reagavo į kompiuterizavimą – vieni pirko kompiuterius, kiti lėšas naudojo kitiems reikalams. Kai kuriuose teismuose tebuvo vienas vienintelis centralizuotai gautas kompiuteris, bet buvo ir tokių, kuriuose kiekvienas teisėjas turėjo po kompiuterį su interneto prieiga, o jie visi buvo sujungti į lokalius kompiuterinius tinklus.

– Kodėl taip ilgai užtruko teismų aprūpinimas reikiama kompiuterine įranga?

– Pirmiausia reikia pasakyti, kad tik 1998 m. pabaigoje įkurtas Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kurio viena iš funkcijų ir buvo rūpintis teismų kompiuterizavimu. 1999 m. Teismų departamente buvo surinkta informacija apie teismų turimus kompiuterius, kitą kompiuterinę techniką, peržiūrėta teismų kompiuterizavimo programa ir ji pateikta Teisingumo ministerijai, kad ši kreiptųsi į Vyriausybę, prašydama lėšų teismams kompiuterizuoti ir sujungti į žinybinį tinklą. Deja, tam lėšų neatsirado nei 1999 m., nei 2000 m. Nepaisant to, kompiuterių skaičius teismuose po truputį didėjo ir 2000 m. pabaigoje jau buvo po 0,6 kompiuterio teisėjui.

Tik 2001 m. pagaliau iš valstybės biudžeto buvo skirta lėšų teismams kompiuterizuoti, be to, pasiekė džiugi žinia, jog Europos Sąjunga skirs lėšų Lietuvos teisėtvarkos institucijų administraciniams gebėjimams stiprinti, dalis jų bus skiriama žinybiniam teismų kompiuteriniam tinklui ir taikomosioms programoms kurti. Nuspręsta centralizuotas biudžeto lėšas panaudoti būtent kompiuteriams ir standartinei programinei įrangai pirkti, o Europos Sąjungos lėšas skirti Lietuvos teismų informacinei sistemai kurti.

– Tuomet ir gimė mintis sukurti LITEKO?

– Ši idėja Teisingumo ministerijoje kilo 1996-aisiais, toliau plėtota drauge su Teismų departamentu, o 2002-aisiais, įsikūrus Nacionalinei teismų administracijai, imta rimtai įgyvendinti. 2003–2004 m. Teisingumo ministerija ir Nacionalinė teismų administracija kartu su partnere Švedijos nacionaline teismų administracija įgyvendino PHARE Dvynių projektą „Lietuvos teismų gebėjimų stiprinimas“, kurio metu buvo sukurtas vadinamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO branduolys: duomenų bazė su visų šalies teismų informacija apie nagrinėjamas bylas ir jų eigą.

Projekto partneriai švedai, išgirdę apie mūsų specialistų, visai neturinčių patirties, užmojus per vienerius metus sukurti teismų kompiuterinę informacinę sistemą, tik kraipė galvas: fantazuojat – per tokį trumpą laiką ir turėdami tokias lėšas jūs nieko nepadarysit... Tačiau mes neturėjome kitos išeities ir buvome skraidinami entuziazmo sukurti teismams tą pamatą, ant kurio atsistoję jie pajustų realų pasikeitimą. Kai tai pavyko, švedai net išsižiojo, nes tam, ką mes sukūrėme per metus už mums atseikėtus pusantro milijono, švedams būtų prireikę 2–3 metų ir mažiausiai 10-ties milijonų. Žinoma, tai nebuvo lengva. Reikėjo įdėti labai daug triūso, kad LITEKO imtų veikti taip, kaip turi veikti.

– Kodėl buvo pavadinta būtent LITEKO?

– Tai trumpinys: Lietuvos (Li) teismų (te) kompiuterinė (ko) sistema. Tai ištarus, dabar jau visi žino, apie ką kalbama.

– Kaip keitėsi LITEKO ir ką ji gali dabar?

– Mūsų „kūdikis“ augo ir stiprėjo. 2005 m. buvo operatyviai sukurtas ir įdiegtas teismo posėdžių tvarkaraščių automatinio generavimo modulis. Šis modulis vėliau dar patobulintas ir papildytas tvarkaraščių viešo skelbimo internete funkcija, teismo posėdžių automatine paieška pagal reikšmingiausius kriterijus. Taip pat patikimai veikia bylų ir su jomis susijusios informacijos registravimo bei apskaitos sistemos, teisės aktų ir teismų praktikos elektroninės duomenų bazės, aprūpintos automatiniais paieškos įrankiais, įdiegtos elektroninės statistikos, elektroninių duomenų šablonų ir kitos pažangios funkcijos. Išplėtoti ir teismų bei teisėjų darbo krūvių automatinio skaičiavimo bei bylų paskirstymo moduliai.

Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. bylos teismuose skirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa. Bylų skirstymo modulis nuolat tobulinamas, diegiamos vis atnaujintos jo versijos. Pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projektą „Vaizdo perdavimo, įrašymo ir saugojimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas teismuose“ 2013–2014 m. sukurta ir įdiegta vaizdo konferencijas įgyvendinanti įranga didžiausiuose Lietuvos teismuose, įsigyti mobilios vaizdo konferencijos įrangos paketų komplektai bei papildomai išplėstos duomenų saugyklos. 2010 m. pradėtas kurti teismų elektroninių paslaugų portalas (pradėjo veikti 2013 m. liepos 1 d.), kuris sėkmingai funkcionuoja jau dvejus metus: naudodamiesi šia sistema proceso dalyviai gali teikti teismui procesinius dokumentus, informaciją apie žyminio mokesčio, teismo paskirtų baudų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą, taip pat proceso dalyviai elektroniniu būdu gali susipažinti su bylos medžiaga, gauti teismo procesinius dokumentus ir posėdžių garso įrašus internetu.

Lietuvos teismuose dabar per 3,5 tūkst. kompiuterių, dalis šios įrangos kasmet atnaujinama. Galima pasidžiaugti, kad situacija labai pagerėjo 2015 m. Panaudojant iš šalies biudžeto ir Europos Sąjungos finansuojamų projektų skirtas lėšas, šiais metais teismams nupirkta šiuolaikinės modernios technikos ir kompiuterių – teisėjams nebereikia laukti po kelias valandas, kol nutartis bus paskelbta sistemoje dėl lėto kompiuterio darbo. Reikia tikėtis, kad tokių atvejų per artimiausius metus iš viso nebeliks.

Žinoma, informacinės technologijos taip sparčiai keičiasi, kad sunku prognozuoti, kaip LITEKO atrodys ir kokių dar „gebėjimų“ įgis, kai švęsime jos dvidešimtmetį. Jau dabar pradėta LITEKO modernizacija – sistema bus adaptuota atsižvelgiant į pasikeitusius vartotojų poreikius. Neabejotina, kad ši sistema bus plėtojama bei tobulinama ir ji nepraras savo pagrindinės – teisėjų ir teismų darbuotojų pagalbininko – funkcijos, taip pat tai bus ir pagrindinis visuomenės informacijos apie teismų darbą šaltinis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Turistų rojumi vadinamas miestas nepaiso į neregėtas aukštumas šovusių COVID-19 skaičių: neužsidarysim (62)

Barai čia sausakimši ir šurmuliuoja taip, tarsi dabar būtų 2019-ieji. Socialinių tinklų...

Restoranai – prie išlikimo ribos: naujos paramos pakaks mėnesiui (60)

Maisto gaminimas išsinešimui padeda tik psichologiškai, kalba restoranų atstovai. Anot jų,...

Kremlius piktinasi žlungančiais planais dėl „Sputnik“: mes suprantame, kur čia šuo pakastas (737)

Rusija kaltina Vakarus, kad šie piktžodžiauja atsiliepdami apie jos laimėjimus pasaulinėse „...

Prieš vidurnaktį – tragiška avarija Kauno rajone: žuvo du žmonės (4)

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Policijos departamentas pranešė apie tragišką avariją...

Po pamokų mokytojas iš Šiaulių neria į šeimos verslą: tikrąjį pandemijos poveikį pamatysime pavasarį (52)

Paminklų gamyba – sezoninis verslas, kuris paklausus pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį....

Keičiasi JAV prezidentai, bet ne Kremliaus bauginimai: Baltijos šalims vėl paišo baisius scenarijus (727)

Prezidento rinkimai JAV bei Baltųjų rūmų šeimininkų pasikeitimai – ne šiaip didelis įvykis...

Dėl paauglystėje patirtų nuoskaudų išsižadėjo savo motinos, o ši dukrai kirto atgal: niekur nepasislėpsi (181)

Vos tik pilnametystės sulaukusi mergina išėjo iš namų – nebegalėjo daugiau gyventi nei su...

Į Lietuvą po truputį sugrįžta sniegas (3)

Sekmadienio dieną per Lietuvą slinks banguojantis atmosferos frontas. Dangų dengs storas debesų...

Nacionalinėje atrankoje – tai, ko „Eurovizijos“ gerbėjai laukė metus ir už borto likę net scenos senbuviai (209)

Šį šeštadienį visų „Eurovizijos“ entuziastų dėmesiui vyko jau antroji nacionalinės...

Miškuose vyksta tikras karas: vos pamatę pareigūnus, įžūlus pažeidėjai sprunka, prasideda įnirtingos gaudynės (303)

Važinėjimas keturračiais gamtoje - vis populiarėjantis pramogos būdas, tačiau pati gamta nuo to...