„Toks dalykas yra neįmanomas“, – DELFI teigė K. Ramelis, kuris prieš tapdamas Seimo nariu vadovavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriui.
Pasak jo, bylas prieš Seimo narius nagrinėja tik Apygardos teismas, prieš tai gavęs Seimo sutikimą parlamentarą patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
K. Ramelio skundas TEDK yra susijęs su byla, kurią politikui siekė iškelti Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas.
Kai K. Ramelis dėl šmeižto ir įžeidimo privataus kaltinimo tvarka A. Urmoną padavė į teismą, o šis bylą iškėlė, Liustracijos komisijos pirmininkas toje pačioje byloje nusprendė taip pat pateikti kaltinimus parlamentarui.
Bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis buvo atsisakęs priimti A. Urmono priešieškinį pareiškimą privataus kaltinimo byloje, nes esą jame nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su parlamentaro iškeltoje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.
A. Urmonas padavė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas G. Večerskas galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, kad teismas esą buvo neteisus ir A. Urmono pareiškimą nurodė nagrinėti kartu su K. Ramelio iškelta byla.
Keistoje situacijoje atsidūręs Vilniaus teisėjas A. Urmono pareiškimą persiuntė Generalinei prokuratūrai. Ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
K. Ramelis teigia, kad Kauno apygardos teismo teisėjas G. Večerskas „grubiai pažeidė įstatymus“.
„Nežinau, ar jis taip pasielgė sąmoningai, ar nežinodamas įstatymų, bet kaip Apygardos teismo teisėjui tokių klaidų negalima daryti – jis aiškiai dirbo aplaidžiai“, – įsitikinęs Seimo narys.
Parlamentaro skundą TEDK žada nagrinėti trečiadienį. Jeigu teisėjų etikos tarnai pripažins, kad G. Večerskis padarė pažeidimą, jam iškeltą drausmės bylą turėtų nagrinėti Teisėjų garbės teismas.
DELFI primena, kad K. Ramelis Liustracijos komisijos pirmininką kaltina dėl esą sistemingo šmeižto ir įžeidinėjimų, kai šis ne kartą išsakė esą šmeižikiškus teiginius apie Kazimiros Prunskienės bylos nagrinėjimą ir šiai priimtą palankų sprendimą.
A. Urmonas pavasarį per spaudos konferenciją ir vėliau rašte Generalinei prokuratūrai nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog K. Ramelis ir dabar jau buvęs teisėjas Giedrius Baziulis iš anksto susitarė, kad bus pakeistas 1992 metų Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo K. Prunskienė pripažinta slapta bendradarbiavusi su sovietų saugumu.
„Tai grynas šmeižimas, be to, jis dergia dabar galiojantį teismo sprendimą, kuris privalomas visiems, tame tarpe ir A. Urmonui kaip valstybės pareigūnui, – yra sakęs K. Ramelis. – Kol teismo sprendimas galioja, visi turi jį vykdyti ir gerbti“.
Be to, K. Ramelis įsižeidė, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje A. Urmonas pareiškė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai esą seniai žinoma, kad buvęs teisėjas yra kyšininkas.
„Jis sakė, kad Lietuvoje ir Seime, visose frakcijose pilna komunistų, kad nieko negalima padaryti, kad ir Seimo narys K. Ramelis yra buvęs plataus masto kyšininkas. Kas čia yra? Dabar jis sakė, kad pas jį ateidavo ir advokatai, ir kiti skųstis. Kas jis per šašas, kad pas jį ateidavo skųstis advokatai?“ – Seimo narys piktinosi, kad buvo šmeižiamas sąmoningai.
Tuo tarpu A. Urmonas tikina, kad K. Ramelio skundas teismui yra nepagrįstas, nes jis tik išsakęs Liustracijos komisijos narių nuomonę.
„Pataikiau į dešimtuką tos bylos, kuri sukasi apie K. Prunskienę, todėl atsiranda daug nepatenkintų, – yra sakęs A. Urmonas. – K. Ramelis mano, kad jį įžeidžiau, tačiau aš jį kritikavau kaip pareigūną, o ne kaip žmogų – jo net anksčiau nepažinojau. Yra įrodymai labai įvairūs – netgi nuo Švenčionių atkeliauja. Skundėsi teisėjai, advokatai atėjo pas mus, – tokie ir įrodymai“.
Bylą nagrinėjantis teismas yra areštavęs A. Urmono turto už 100 tūkst. Lt.